- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- e2-7691-918/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02844-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“
- Advokatai
- Marius Gricius
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
- 3.4.1.11.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakove uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 14759,12 Eur skolos, 289,40 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad ieškovas pagal 2018 m. lapkričio 20 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei pardavė grūdų už bendrą 29 609,12 Eur sumą, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 14 759,12 Eur sumą. Su atsakovės prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą š mėnesių laikotarpiui nesutinka, nurodo, kad atsakovė, nors skolą ir pripažįsta, tačiau jos net dalies negrąžina.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, su ieškiniu sutinka visiškai. Prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymą grindžia tuo, kad su juo yra neatsiskaitę debitoriai, kurių grąžintina suma atsakovui sudaro apie 6 172 627,45 Eur, jis kreipėsi į teismą dėl skolų išieškojimo, tačiau procesas gali užtrukti. Pagal su Luminor Bank AS 2018-07-19 sudarytą kredito sutartį ir jos pakeitimus atsakovas 2019 m. gruodžio mėn. grąžino bankui 4 000 000 Eur, todėl jo piniginių lėšų srautai sumažėjo ir dėl to atsirado vėlavimas atsiskaitymuose su kreditoriais. Šiuo metu atsakovei iškeltos civilinės bylos, kuriose pareikšti 546 465,24 Eur reikalavimai.
Į teismo posėdį atsakovo atstovė neatvyko, prašė teismo posėdį atidėti dėl atstovės užimtumo kitoje byloje. Prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo atmestas 2020 m. .liepos 15 d. nutartimi, atstovė apie atmestą prašymą informuota per Elektroninių paslaugų portalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ str. 10 d.). Byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant atsakovės atstovams (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, todėl teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2018 m. lapkričio 20 d. sudarė grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011/18-02AS, 2018 m. lapkričio 21 d. sudarė grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GAS-191121-1, kuriomis ieškovas įsipareigojo parduoti kviečius, o atsakovas įsipareigojo nupirkti ir už gautas prekes atsiskaityti. Byloje nėra ginčo, kad pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ASFG190970, AFSG190971, ASFG190598, ASFG190385 ir ASFG190413 nėra visiškai atsiskaityta, už parduotus grūdus atsakovė ieškovui liko skolinga 14 759,12 Eur sumą. Atsakovė ieškovo nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio, jos pagrįstumo neginčijo, o priešingai – nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
CK) 6.306 straipsnio 2 dalis numato, jog pirkimo – pardavimo sutarties dalyku gali būti prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi sulygo dėl ateityje išaugintinų grūdų pardavimo, todėl pagal savo prigimtį šalių pasirašyta sutartis yra Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią už sutartą kainą ir (ar) pinigų sumą perduodama žemės ūkio produkcija. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog žemės ūkis yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių; šios ūkio šakos valstybinio reguliavimo poreikį lemia specifinis žemės ūkio gamybos ir žemės ūkio produkcijos rinkos pobūdis, inter alia nelygiavertė žemės ūkio produkcijos gamintojų ir didmeninių pirkėjų (prekybos ir perdirbimo įmonių ) padėtis rinkoje ir poreikis paremti žemės ūkio produkcijos gamintojus kaip labiau pažeidžiamus civilinės apyvartos dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014). Dėl šios priežasties žemės ūkio pirkimo - pardavimo santykiai reglamentuojami bendromis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXIII skyriaus nuostatomis bei specialiais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, jų tarpe Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 4 punktą žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartyje, be kito ko, turi būti nurodyta šalių atsakomybė už žemės produkcijos pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytų sutarties sąlygų nevykdymą.
Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę, atsiskaityti su ieškovu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų ieškovui, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 14 759,12 Eur skolos tenkintinas.
Šalys sutarčių 5.2 ir 5.3 punktuose sutarė dėl 0,02 procento dydžio netesybų nuo visos neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną mokėjimo. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovė ieškovo teisės į 289,40 Eur delspinigių sumą už 2019 m. rugsėjo 19 d. -2020 m. sausio 27 d. laikotarpį neginčijo, todėl ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis, taip pat į tai, kad nėra ginčo, jog atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti prievolę, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 40 Eur išieškojimo išlaidų suma.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 8 procentų metines procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju prievolių atsiradimo pagrindas - pirkimo-pardavimo sutartis, komercinio pobūdžio sandoris, atitinkamai ieškovo reikalavimai dėl 8 procentų dydžio palūkanų priteisimo pagrįsti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, todėl iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (15 088,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 338 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 76 Eur žyminio mokesčio už du prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 1 500 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, nutartys yra įsiteisėjusios, šios ieškovo patirtų išlaidų dalies nėra pagrindo pripažinti būtinomis ir pagrįstomis. Iš viso spręstina dėl 1 838 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovo reikalavimus, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo. Atsakovui jo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik per Elektroninių paslaugų portalą, teismas procesinių dokumentų siuntimo išlaidų faktiškai nepatyrė.
Atsakovas prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti 6 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, kad bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, atidėjimas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Taigi klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą. Akcentuotina, kad asmeniui, prašančiam atidėti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga įrodyti tokio atidėjimo būtinumą lemiančias aplinkybes ir pagrįsti šio išimtinio instituto taikymo reikalingumą (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą grindžia tuo, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sudėtinga – neatsiskaito debitoriai, kurių grąžintina suma sudaro apie 6 172 627,45 Eur, pagal su Luminor Bank AS 2018-07-19 sudarytą kredito sutartį ir jos pakeitimus atsakovas 2019 m. gruodžio mėn. grąžino bankui 4 000 000 Eur, atsakovui iškeltos civilinės bylos, kuriose pareikšti 546 465,24 Eur reikalavimai. Atsakovo su atsiliepimu pateikti įrodymai (2019-12-16 pažyma, susitarimas su banku Nr. 6, 2020-02-12 banko pažyma) patvirtina, kad atsakovas turi skolininkų, turtinę prievolę bankui. Tačiau sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo reikšminga ir tai, kad paties atsakovo tvirtinimu, jis vykdo veiklą, moka mokesčius, tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus bankui. Atsakovas neteikė duomenų, iš kurių teismas galėtų objektyviai įvertinti atsakovo turtinę padėtį pagal paties atsakovo prašyme dėstomas aplinkybes (pvz., balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų, sąskaitų išrašų, duomenų apie turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir kt.), jo turtinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad atsakovas neįrodė itin sudėtingos savo finansinės padėties, dėl kurios šiuo teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimas turi būti išdėstytas 6 mėnesiams. Pažymėtina, kad atsakovas yra juridinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, todėl prieš sudarydama sutartis privalėjo įvertinti prisiimamą riziką bei iš anksto numatyti savo finansines galimybes. Kaip jau minėta, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais, teismų praktikoje, be kita ko, apskritai laikomasi nuostatos, jog pagrindas atidėti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Teismo vertinimu, šiame kontekste reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovė nuo bylos iškėlimo teisme dienos nepadengė nei dalies turimos ir pripažįstamos skolos ieškovui.
LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovė įvairiais procesiniais statusais dalyvauja civilinėse bylose, kur siekia skolų išieškojimo iš skirtingų asmenų, taip yra bylų, kuriose yra pareikšti reikalavimai atsakovei.. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovė siekia atgauti skolas iš savo skolininkų ir suteikia pagrindo daryti labiau tikėtiną išvadą apie tai, kad atsakovės nurodomi finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Vis dėlto, įvertinus tai, kad atsakovė gali turėti tam tikrų finansinių problemų dėl šiais metais šalyje paskelbto karantino ir jo sukeltų padarinių verslo srityje, teismas išdėsto teismo sprendimo vykdymą 3 mėnesiams. Teismo nuomone, išdėsčius šioje byloje priimto sprendimo vykdymą šiam terminui, nei ieškovo, nei atsakovės interesai ir turtinė padėtis nenukentės (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Teismas, tenkindamas iš dalies atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nustato, kad atsakovas bendrą 16926,52 Eur sumą, kurią sudaro priteista skola, delspinigiai, išieškojimo išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos, nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turi mokėti ieškovui kas mėnesį lygiomis dalimis po 5643 Eur sumą, trečią mėnesį likusią priteistos sumos dalį (5640,52 Eur) ir procesines palūkanas.
Atsakovei primintina, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nesustabdo priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo. Be to, atsakovei išaiškintina, kad turėdama finansines galimybes, atsakovė gali teismo sprendimą visa apimtimi įvykdyti ir nelaukdama trijų mėnesių termino, kuriam išdėstytas teismo sprendimo vykdymas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“, j. a. k. 302348275, 14 759,12 Eur (keturiolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt devyni eurai dvylika centų) skolos, 289,40 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai keturiasdešimt centų) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (15 088,52 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 838 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.
Išdėstyti teismo sprendimo dėl 14 759,12 Eur skolos, 289,40 Eur delspinigių, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (15 088,52 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 838 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ ieškovui T. M. vykdymą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant atsakovą du mėnesius mokėti po 5643 Eur sumą, trečią mėnesį –likusią priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidų dalį (5640,52 Eur) ir priteistas procesines palūkanas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą