Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-1852-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2021 m. liepos 20 d. nutarimu O. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 450 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 850 Eur bauda. O. L. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 21 d. 19.30 val., atvykęs į Medininkų kelio postą Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav., Ukrainoje registruotu krovininiu automobiliu „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Niewiadow“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vežantis automobilius (manifesto Nr. (duomenys neskelbtini)), nepateikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduoto leidimo vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pavyzdžių patvirtinimo“ patvirtintų leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių 7 punktą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, iš dalies patenkinus O. L. atstovo advokato Egidijaus Balčiūno skundą, Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. liepos 20 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti atitinkamą motyvuotą procesinį sprendimą. Nutartyje pažymėta, kad O. L. teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, jog atliekant administracinio nusižengimo tyrimą nedalyvavo vertėjas, todėl jis nesuprato administracinio nusižengimo protokole išdėstyto kaltinimo. Teismas nustatė, kad protokole nėra pažymėta, jog dalyvavo vertėjas. Institucijos nutarimas grindžiamas administracinio nusižengimo protokolu, kuris nelaikytinas įrodymu (ANK 569 straipsnis), kadangi, pasak teismo, jis surašytas ir įteiktas lietuvių kalbos nemokančiam O. L. nedalyvaujant vertėjui. Teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeista administracinių nusižengimų teisenos kalba ir O. L. teisė naudotis vertėjo paslaugomis, todėl Institucijos nutarimas laikomas neteisėtu. Nutartyje taip pat pažymėta, kad tik iš naujo atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, yra teisinis pagrindas spręsti, ar O. L. veika turi jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti O. L. atstovo advokato Egidijaus Balčiūno skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. liepos 20 d. nutarimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas nelaikytinas įrodymu, nes tyrimo metu buvo pažeista administracinių nusižengimų teisenos kalba ir O. L. teisė naudotis vertėjo paslaugomis, yra neargumentuota ir padaryta netinkamai pritaikius ANK 569 straipsnio nuostatas bei nukrypstant nuo suformuotos aktualios teismų praktikos.

1.2. Teismo nustatyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai (protokole nenurodyta, kad jį surašant dalyvavo vertėjas) iš esmės yra techninio pobūdžio klaida, t. y. protokole nebuvo atlikta žyma, tačiau faktiškai protokolo turinys buvo išverstas į O. L. suprantamą rusų kalbą ir išaiškinta, kuo jis kaltinamas. O. L. neabejotinai suprato, kuo yra kaltinamas, tai įrodo jo paties protokolo surašymo metu pateiktas paaiškinimas su jame išdėstyta jo gynybine versija dėl jam pareikšto kaltinimo. Žymos apie vertėjo dalyvavimą nebuvimas yra klaida, kurią galima ištaisyti teismo posėdyje arba bylą nagrinėjant ne teismo tvarka. Nagrinėjant šią bylą ne teismo tvarka O. L. nedalyvavo, o dalyvavo jo atstovas, kuris ginčijo tik patį administracinio nusižengimo padarymo faktą, palaikė savo atstovaujamojo gynybinę poziciją, o apie neva pažeistą asmens teisę naudotis vertėjo paslaugomis nenurodė. Nagrinėjamu atveju ANK 571 straipsnio nuostata, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą, buvo tinkamai įgyvendinta.

1.3. Dėl bylos grąžinimo institucijai yra suformuota teismų praktika, kurioje išskirti atvejai, kai nustatyti administracinio nusižengimo protokolo ir susijusios medžiagos trūkumai nėra priežastis grąžinti bylą institucijai. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-51-498/2018, pažymėta, kad aplinkybė, jog nėra duomenų apie tai ar protokolas buvo išverstas į asmeniui suprantamą kalbą, neturėtų būti vertinama kaip esminė, dėl kurios galima būtų grąžinti protokolą jį surašiusiai institucijai, kadangi šis trūkumas gali būti ištaisytas teisme.

1.4. Teismo nustatyti trūkumai galėjo būti pašalinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, tačiau nagrinėjant šią bylą ne teismo tvarka O. L. nedalyvavo, o dalyvavo jo atstovas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą O. L. atstovas prašo atmesti skundą. Atsiliepime nurodyta, kad negalima sutikti su skundo teiginiu, jog O. L. teisė į vertėją yra iš esmės techninio pobūdžio klaida. Tai yra grubus proceso pažeidimas, kuris lemia žmogaus teisių pažeidimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas nelaikytinas tinkamu įrodymu, kadangi surašytas ir įteiktas lietuvių kalbos nemokančiam O. L. nedalyvaujant vertėjui. Šis teismo nustatytas protokolo trūkumas, pasak Institucijos, nėra priežastis grąžinti bylą institucijai nagrinėti iš naujo, o gali būti ištaisytas teisme.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos nutarimą laikė neteisėtu, jį panaikino ir grąžino bylą Institucijai iš naujo atlikti tyrimą, nes nutarimas priimtas vertinant administracinio nusižengimo protokolą, kuris nelaikytinas tinkamu įrodymu. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl protokolo, kaip netinkamo įrodymo, grindė tuo, kad jis buvo surašytas lietuvių kalbos nemokančiam O. L. nedalyvaujant vertėjui. Taigi, skundžiama nutartimi iš esmės buvo nustatyti administracinio nusižengimo trūkumai.

Pažymėtina, kad grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai dėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumų galima, kai trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Ar protokolo trūkumai laikytini esminiais, priklauso nuo bylos aplinkybių.

Pagal ANK 568 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba, o dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Ši teisė yra labai svarbi, kadangi nuo jos tinkamo įgyvendinimo priklauso asmens tinkamas supažindinimas su administracinio nusižengimo protokolu, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat teisių ir pareigų išaiškinimas, tarp jų ir teisės į gynybą įgyvendinimas.

Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad O. L. surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra pažymėta, jog dalyvavo vertėjas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad O. L. protokolo turinys buvo išverstas į jam suprantamą rusų kalbą ir išaiškinta, kuo jis kaltinimas, o žymos apie vertėjo dalyvavimą nebuvimas yra tiesiog techninė klaida. Jau minėta, kad sprendžiant, ar protokolo trūkumai laikytini esminiais ir teismas savo iniciatyva gali juos ištaisyti, priklauso nuo bylos aplinkybių.

Kaip teisingai pastebėta Institucijos apeliaciniame skunde, aplinkybę, kad O. L. suprato, kuo yra kaltinamas, įrodo jo paties rašytinis paaiškinimas, pateiktas protokolo surašymo metu (b. l. 6–7, 8). Šiame paaiškinime jis išdėsto nesutikimo su jam inkriminuotu administracinio nusižengimu argumentus. Be to, O. L. savo poziciją, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas negalėjo jam paaiškinti, kuo jis kaltinamas (kokį pažeidimą padarė), pateikė tik skundą dėl Institucijos nutarimo nagrinėjančiam teismui. Pastebėtina, kad šią bylą nagrinėjant ne teismo tvarka dalyvavo O. L. atstovas (advokatas) (ANK 571 straipsnis), kuris ginčijo tik patį administracinio nusižengimo padarymo faktą, palaikė savo atstovaujamojo minėtuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, o apie tai, jog jo atstovaujamasis dėl teisės naudotis vertėjo paslaugomis neužtikrinimo nesuprato jam pareikšto kaltinimo, nenurodė.

Teismų praktikoje, susijusioje su administracinio nusižengimo protokolo trūkumais, pažymėta, kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui protokolo surašymo metu nebuvo paskirtas vertėjas, nelaikytina esminiu protokolo trūkumu, kadangi šis trūkumas gali būti ištaisytas teisme (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-51-498/2018). Teismo sprendimas grąžinti administracinio nusižengimo bylą tyrimo įstaigai tinkamam administracinio nusižengimo protokolui surašyti, o ne siekiant išsiaiškinti tikrąsias bylos nagrinėjimo teisme kliūtis dėl galimo vertėjo nedalyvavimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-308-1020/2019). Nors šie teismų praktikos pavyzdžiai yra pateikti bylose, kuriose institucijų įgalioti pareigūnai atliko tik administracinio nusižengimo tyrimą, o pačios bylos buvo nagrinėjamos apylinkės teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, tai nesudaro pagrindo nesivadovauti nurodyta teismų praktika.

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, aptariamas administracinio nusižengimo trūkumas galėjo būti pašalintas ir šią bylą nagrinėjant ne teismo tvarka (ANK XXXIII skyrius), tačiau tokio klausimo O. L. atstovas nebuvo iškėlęs. Šį klausimą iškėlus jau teisme, šiam nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų (ANK XXXVI skyrius), aptariamas trūkumas turėjo būti pašalintas teisme, nes jis nelaikytinas esminiu. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad O. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas turi esminių trūkumų, dėl kurių jis laikytinas netinkamu įrodymu ir dėl kurių ši byla negali būti išnagrinėta teisme, todėl administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai be pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, o byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti O. L. atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo, kadangi šis skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti O. L. atstovo advokato Egidijaus Balčiūno skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. liepos 20 d. nutarimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.