Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. prašymą dėl 2017 m. liepos 28 d. teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui D. B. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija, G A. K., D. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas D. B., suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, G A. K., Pajūrio regioninio parko direkcija, D. N.. Į teismo posėdį atvyko pagal įgaliojimą D. N. atstovaujanti A. N., tačiau jos atstovavimas pripažintas netinkamu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 28 d. teismo sprendimu ieškovės D. N. ieškinys tenkintas visiškai, atsakovas D. B. įpareigotas per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą bei pateikiant jo kopiją inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas įpareigotas savo lėšomis per vieną mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 26 d., 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. gruodžio 27 d. teismo nutartimis buvo tenkinti D. B. prašymai dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO turimų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, G A. K. ir D. N. yra pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)

, bendrasavininkai. Nustatyta, kad tik 2019 m. spalio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimu Nr.2-46-729/2019 buvo atmestas ieškovo D. B. ieškinys atsakovei D. N. dėl žemės sklypo valdymo pažeidimų pašalinimo, trečiaisiais asmenimis įtraukiant A. N. ir V V. N., MB „Vilsuna“ ir Pajūrio regioninio parko direkciją, G A. K., o išvadą teikiančiomis institucijomis – Nacionalinę žemės tarnybą ir Valstybės įmonę Registrų centras. Ieškinys. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-54-729/2019 buvo paliktas nenagrinėtu ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. N., tretieji asmenys Pajūrio regioninio parko direkcija, D. B., G A. K., V V. N. ir A. N., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tai yra nustatyta, kad teisminiai ginčai tarp pareiškėjo ir gyvenamojo namo bendraturčių vyko iki 2019 m. spalio 18 d.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo paaiškinimų, matyti, kad sprendimas nebuvo laiku įvykdytas, nes Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas karantinas, dėl ko buvo apribotas lankymasis visose institucijose bei kontaktai su kitais asmenimis, o projekto suderinimui yra reikalinga fiziškai jį pateikti inžinerinius tinklus eksploatuojančioms bendrovėms, kaip „Eso“, „Telia“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos dujos“, Klaipėdos raj. sav. Žemės ūkio skyriui dėl melioracijos tinklų. Taip pat iškilo būtinybė išsikviesti bendrovės „Telia“ atstovą, kuris su specialia įranga nustatytų ryšio kabelių tikslią buvimo vietą sklype.

Teismo vertinimu, iš tarp šio namo bendrasavininkų buvusių nesutarimų, iš esmės ir užsitęsė teismo sprendimo įvykdymas, nes bendrasavininkė D. N. nesutiko su siūloma namo rekonstrukcija, tačiau 2019 m. balandžio 18 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta taika tarp D. B. ir D. N., kuria jie abu išreiškė sutikimą su kito atlikta gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcija ir kad kiekvienam tuo pagrindu būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Todėl nurodyto teisinio reguliavimo, kasacinio teismo išaiškinimo bei nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas deda protingas pastangas, siekdamas įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. teismo sprendimo variantą (pašalinti savavališkos statybos padarinius gaunant statybą leidžiantį dokumentą ir parteikiant jį ieškovui), teismo sprendimo įvykdymas užsitęsė ne dėl pareiškėjo veiksmų, o dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, tai yra dėl Lietuvoje paskelbto karantino, todėl įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas pareiškėjui nustatytą terminą įpareigojimui pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsti trijų mėnesių terminui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. B. prašymą dėl 2017 m. liepos 28 d. teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo tenkinti.

Atidėti dėl 2017 m. liepos 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1897-729/2017 įvykdymo terminą trims mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.