Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorei Alginai Giniotienei,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), autošaltkalviu, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

2018 m. liepos 14 d. apie 3 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (specialisto išvadoje Nr. T-A 6977/2018 (01) nurodyta, kad kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,59 promilės etilo alkoholio), vairavo R. G. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. M. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo R. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R. M. veikoje, visiškai įrodyta. Kaltinamojo R. M. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nekelia abejonių, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, patvirtinta toksikologiniu kraujo tyrimu, todėl teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamasis R. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi R. M. 2018 m. liepos 14 d. apie 3 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 1,59 promilės etilo alkoholio, vairavo R. G. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

II. Dėl bausmės skyrimo

R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis baigtas, kaltinamasis anksčiau nėra teistas (b. l. 48), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas keturis kartus, iš kurių vieną – 2016 m. balandžio 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo priimtu nutarimu už analogišką teisės pažeidimą, numatytą iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, t. y. vairavimą neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, už ką jam buvo paskirta 579 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, paskirtas nuobaudas atlikęs (b. l. 49-51), dirba (b. l. 52), duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą nėra.

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytų ir prokurorės pasiūlytų nuobaudų – baudą, jos dydį nustatant mažesnę už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 14 d. 3 val. 20 min. iki 2018 m. liepos 14 d. 14 val. 24 min. ir laikytina, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 2 MGL baudos (b. l. 54-55, 59).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam R. M. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į R. M. prašymą baudos mokėjimą išdėstyti dalimis bei tai, jog kaltinamasis gauna minimalų uždarbį ir išlaiko šeimą, t. y. mažametį vaiką ir sugyventinę, kuri šiuo metu nedirba, darytina išvada, kad jis neturi realios galimybės paskirtą baudą sumokėti per 2 mėnesius, todėl jos mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

R. M. 2018 m. liepos 23 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

III. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, įskaitant ir laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2013 m. lapkričio 12 d. 2K-431/2013, 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014 ir kt.).

Kadangi R. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio – nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,59 promilės etilo alkoholio), transporto priemonę vairavo esant blogam matomumui – tamsiu paros metu, vienu pagrindinių Akmenės rajono kelių, nuvažiavo didelį atstumą iš Mažeikių į Akmenės rajoną, automobiliu važiavo dar du keleiviai ir nors dėl jo veiksmų nebuvo padaryta jokia žala ar sužaloti žmonės, tačiau neabejotina, kad neteisėti R. M. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko ir kartu su juo važiavusių pažįstamų M. R. ir V. B. sveikatai ar net gyvybei. Todėl, nustačius, kad R. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto KET pažeidimo pavojingumą, bei jo asmenybę. Spręsdamas šio draudimo termino nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas (1,59 promilės), be to anksčiau jau kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neblaivus, dėl ko jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems metams, o ją iš naujo įgijęs jis, praėjus vos keliems mėnesiams, būdamas neblaivus padarė analogišką KET pažeidimą, sukėlusį jam baudžiamąją atsakomybę, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Taigi, aukščiau išanalizuoti kaltinamąjį R. M. charakterizuojantys duomenys suponuoja nuomonę, jog kaltinamasis jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir jo kritiškai nevertina, yra linkęs vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus bei pasitaisyti nelinkęs, leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog tik uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam maksimaliam – trejų metų terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šioje byloje tai buvo padaryta 2018 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros metu paėmus R. M. vairuotojo pažymėjimą (b. l. 8-9).

Be to, vadovaujantis BK IX skyriaus nuostatomis, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, iš kurių viena – turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo priemonės (transporto priemonės) konfiskavimas pripažįstamas proporcinga baudžiamojo poveikio priemone, esant padarytai BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytai nusikalstamai veikai, kur nusikaltimo priemonė aiškiai įvardyta ir straipsnio dispozicijoje. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti savaime laikomas priemone, kuri varžo nusikaltimą padariusio asmens ar kitų asmenų teises labiau negu reikia, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014).

Viena iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų kitam fiziniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo taikymo sąlygų yra ta, kad perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad R. M. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuodamas kitam asmeniui – R. G. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tačiau byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog automobilio savininkas R. G. ne tik neperdavė žinomai neblaiviam R. M. vairuoti savo automobilio, tačiau nė nežinojo tai padarius pažįstamą V. B., kuriam jis ir patikėjo savo turtą, kurį, bylos duomenimis, paliko jam išvykdamas uždarbiauti į Švediją. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius nė vienos iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų alternatyvių sąlygų, būtinų taikyti turto konfiskavimą kitam fiziniam asmeniui priklausančiam turtui, R. G. priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5, 6 dalimis ir byloje pateiktu Viešosios įstaigos „Emprekis“, teikiančios autotransporto kainų Lietuvoje duomenis, išrašu, iš kaltinamojo R. M. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 4110 Eur (b. l. 18).

IV. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2018 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu paimti daiktai ir dokumentai nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje Mažeikių rajone, Krucių kaime ir jo registracijos liudijimas Nr. H033604, saugomas baudžiamojoje byloje, grąžintini R. G. ar jo įgaliotam asmeniui;

– R. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00053218, saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

V. Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Teismo vertinimu, negali būti išlaidos priteisiamos už didesnį laikotarpį, nei bus priimtas teismo nuosprendis, kitu atveju, nepagrįstai būtų priteisiamos per didelės išlaidos.

Remiantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės 2018 m. liepos 19 d. pranešimu Dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-33453-18 (b. l. 21) bei 2017 m. gegužės 25 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 86-ST2-26 su priedais kopija (b. l. 22-31), nustatyta, kad transporto priemonės transportavimo įkainis už Akmenės rajono savivaldybės ribų vykdomas pagal 1 km įkainį – 0,85 Eur su PVM, o transporto priemonių vienos paros saugojimo UAB „Autobastionas“ aikštelėje įkainis – 0,80 Eur. Todėl, šioje byloje Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. (nuosprendžio priėmimo dienos) iš viso patyrė 51 Eur dydžio automobilio transportavimo (60 km x 0,85 Eur) ir 19,20 Eur dydžio automobilio saugojimo (0,80 Eur x 24 d.) išlaidas, kurios, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1, 2 dalimis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti 120 MGL dydžio – 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 80 MGL dydžio – 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 14 d. 3 val. 20 min. iki 2018 m. liepos 14 d. 14 val. 24 min. ir laikyti, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 2 MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, 68 straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškoti konfiskuojamo turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4110 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų).

Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 70,20 Eur (septyniasdešimties eurų 20 ct) išlaidas už automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. – teismo nuosprendžio priėmimo dienos, procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo R. M. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Išaiškinti R. M., kad 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) baudą, nurodžius įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.

Neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Išaiškinti R. M., kad priteistos 70,20 Eur (septyniasdešimties eurų 20 ct) dydžio procesinės išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“.

Kaltinamajam R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Mažeikių rajone Krucių kaime ir automobilio registracijos liudijimą Nr. H033604, saugomą baudžiamojoje byloje, grąžinti savininkui R. G. arba jo įgaliotam asmeniui;

– R. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00053218, saugomą voke prie bylos, perduoti Valstybės įmonei „Regitra.“

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.