Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-02 · Civilinė byla Nr. e2S-1351-430/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-20Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
e2S-1351-430/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00444-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
V. N.
Trečiasis asmuo
Swedbank, AB bankas, J. T.
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1351-430/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00444-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens nepareiškusio savarankiškų reikalavimų J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei antstolei B. Č. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Swedbank, AB bankas, J. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei antstolei B. Č. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Swedbank, AB bankas ir J. T..

Šalies argumentai

2. Ieškovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – statinių – kūrybinių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą su disponavimo (pardavimo) apribojimais.

3. Prašymas grindžiamas tuo, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. T. ketina parduoti šios civilinės bylos ginčo objektą – namą, esantį (duomenys neskelbtini). Informacija pasitvirtino patikrinus skelbimų portalą aruodas.lt, kuriame ieškovas iš nuotraukos atpažino savo namą. Nurodo, kad namo pardavimas apsunkintų restituciją, kurios reikalaujama ieškiniu, nes į bylą būtų įtrauktas dar vienas asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki civilinės bylos Nr. 2-64-272/2022 išsprendimo iš esmės ir teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ieškovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), reikalavimų užtikrinimui areštavo trečiajam asmeniui J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį pastatą – kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Nutartį nukreipė skubiam vykdymui.

Šalies argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2021 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ir taikyti restituciją. Bylos duomenimis, antstolės B. Č. 2021 m. vasario 8 d. vykdytose varžytynėse, įformintose 2021 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo J. T. įsigijo ieškovui priklausiusį turtą – ½ dalį 0,2031 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą - kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas, įvertinęs ieškovo prašymo argumentus, prašymui pagrįsti pridėtus įrodymus, sprendė, kad yra pagrindo išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl iki bus išspręsta byla tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Trečiasis asmuo J. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

7.1 Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su ieškinio dėl antstolio veiksmų, pagrįstumu. Tokių aplinkybių prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė ir pats ieškovas. Šiuo atveju ieškovo atžvilgiu negali būti priimtas palankus sprendimas, nes ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovo ieškinyje suformuoti reikalavimai ir juos grindžiančios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo atlikti esminiai imperatyvių teisės normų pažeidimai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo reikalavimai tikėtina bus patekinti.

7.2 .Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja grėsmė būsimo galimai palaunkaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Vien aplinkybė, jog į bylą turėtų būti įtraukiamas dar vienas trečiasis asmuo – naujasis turto savininkas, nedaro teismo sprendimo įvykdymo sunkesniu ar mažiau įmanomu, neišplečia ginčo nagrinėjimo ribų, tačiau suteikia neproporcingą pranašumą ieškovo interesams, paminant trečiojo asmens teises valdyti ir disponuoti teisėtai įsigytu turtu. Vien turto savininko pasikeitimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog turtas yra prarastas. Pirmosios instancijos teismas situacijos faktinių aplinkybių neanalizavo ir nepagrindė savo sprendimo, taip pat visiškai nepagrįstai pripažino, jog vien aplinkybė, jog trečiasis asmuo ketina parduoti ginčijamu aktu įgytą turtą sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.3 Trečiojo asmens inicijuotas turto pardavimas negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, jis neveikia nesiekia išvengti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio tenkinimas grąžintų ieškovą į prieš pažeidimą buvusią padėtį nepriklausomai nuo to, kurio asmens vardu tuo metu būtų įregistruota nuosavybės teisė į turtą. Be konkrečių nesąžiningumo įrodymų šioje dalyje nustatytas ribojimas naudotis trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu nėra proporcingas, teisingas, protingas ir sąžiningas.

7.4 Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja ne tik trečiojo asmens galimybes turtą parduoti, bet taip pat jį valdyti, išnuomoti kitiems asmenims. VĮ „Registrų centras“ skelbiamais duomenimis, įregistruoti nuomą areštuotam turtui galima tik turint kreditoriaus arba areštavusios institucijos sutikimą. Trečiasis asmuo bus nepagrįstai ribojamas. Savininko nuosavybės teisė negali būti varžoma nesant rimto pagrindo (Konstitucijos 23 straipsnis). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ne tik nėra jo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų ir duomenų apie siekį pabloginti turto būklę, sumažinti jo vertę ar kitaip išvengti sprendimo įvykdymo, tačiau, priešingai, apeliantas net gi pagerino turto būklę, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir taikytas byloje ginčijamu varžytinių aktu parduoto nekilnojamojo turto areštas, uždraudžiant varžytines laimėjusiam asmeniui jį parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims.

11. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovo ieškinys preliminariai nepagrįstas, taip pat nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga, kadangi turto perleidimas trečiajam asmeniui niekaip neapsunkintų būsimo teismo sprendimo, ieškovas neįrodė trečiojo asmens nesąžiningumo, be to taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo trečiojo asmens kaip turto savininko teises.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui, atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo.

14. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti išvados dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

15. Nors, apeliantas teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai nereiškia, kad teismas preliminariai nevertino ieškovės pareikto reikalavimo ir įrodymų, kuriais jis grindžiamas. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją pasirinko įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinys vertintinas kaip preliminariai pagrįstas.

17. Antroji būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020).

18. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos įvertinus tai, kad byloje buvo pateikti įrodymai patvirtinantys trečiojo asmens ketinimą perleisti nekilnojamąjį turtą, dėl kurio yra kilęs ginčas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste yra pakankama spręsti apie galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui.

19. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018). Tačiau pažymėtina, kad išimtiniais atvejais ginčuose dėl konkretaus turto grąžinimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką teismas gali taikyti konservacinės paskirties, laikinai sureguliuojančias ginčą laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018).

20. Tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).

21. Nesąžiningumas, kaip antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas, todėl sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Šiuo atveju pritartina apeliantui, kad trečiojo asmens siekis perleisti turtą savaime negali būti vertinamas kaip jo nesąžiningumas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė konservacinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kurioms taikyti nereikia įrodyti šalies, kurios atžvilgiu ši priemonė taikoma, nesąžiningumo. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad turto perleidimas trečiajam asmeniui neapsunkintų būsimo teismo sprendimo vykdymo jeigu jis būtų palankus ieškovui. Pažymėtina, kad tuo atveju jei ginčo turtas būtų perleistas kitam asmeniui, ieškovas norėdamas apginti savo pažeistas teises papildomai turėtų inicijuoti dar vieną bylą ginčydamas sandorį, kuriuo trečiasis asmuo perleistų turtą. Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje ne tik prašoma pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą, bet ir taikyti restituciją, kas rodo byloje egzistuojantį siekį užtikrinti, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, taip sudarant galimybę užtikrinti ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymą.

22. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga ir varžo jos teises, kadangi jis ne tik neturi galimybės turtą parduoti, bet taip pat jį valdyti, išnuomoti kitiems asmenims.

23. Teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi teismas nurodė, kad taikomas areštas apima uždraudimą turtą parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevertintos kaip neproporcingos siekiamam tikslui, kadangi teisės naudotis turtu ar jį valdyti nėra apribotos. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad VĮ „Registrų centras“ skelbiamais duomenimis, įregistruoti nuomą areštuotam turtui galima tik turint kreditoriaus arba areštavusios institucijos sutikimą nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Pirma, ši aplinkybė nėra vertinama kaip neproporcingai varžanti trečiojo asmens teises. Antra, byloje nėra įrodymų, kad apeliantas ketina turtą nuomoti ir turi realų nuomininką, kreipėsi dėl leidimo turtą nuomoti ir toks leidimas jam nebuvo suteiktas (CPK 178 straipsnis). Priešingai byloje pateiktais duomenimis trečiasis asmuo ketina turtą parduoti ir to neginčija. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartimi yra apribota teisė disponuoti turtu, tačiau neapribota kita – daiktinė teisė, t.y. naudojimosi turtu teisė, kuri apima ir nuomos teisinius santykius.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų apribojimų taikymu. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo principo reikalavimus, parinko laikinąją apsaugos priemonę, kuri užtikrina būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir kartu sukelia trečiajam asmeniui minimalius suvaržymus, kadangi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė laikinai apriboja tik vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kiekvieno iš jų atskirai nepasisako.

26. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Braždienė