- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-767-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- RUAB „MB Projektai“, UAB „Fenolita“, D. Ž.
- Ieškovas
- UAB „Antakalnio būstas“, V. G., R. V.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Estinos Arka“, UAB „Rimgaudo ir Arūno projektai“, T. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo RUAB „MB Projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Antakalnio būstas“, V. G. ir R. V. ieškinį atsakovams RUAB „MB Projektai“, UAB „Fenolita“ ir D. Ž. dėl įpareigojimo pašalinti statybinius defektus, tretieji asmenys BUAB „Estinos Arka“, UAB „Rimgaudo ir Arūno projektai“ ir T. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo: įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ištaisyti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), defektus ir pašalinti jų atsiradimo priežastis, atliekant konkrečius darbus, pagal teismo ekspertizės aktą - atkasti cokolinę - pamatinę pastato dalį visu vertikalių konstrukcijų perimetru; teisingai įrengti vertikaliąją hidroizoliaciją; priklijuoti hidroizoliaciją prie vertikalių paviršių visu paviršiumi; gretimus hidroizoliacijos lakštus sandariai ir patikimai sujungti tarpusavyje; patikimai įrengti vertikaliosios hidroizoliacijos viršutinės dalies sujungimo su cokoline dalimi sandarinimo mazgą; atkasti pamatus iki horizontaliosios hidroizoliacijos lygio ir atlikti horizontaliosios hidroizoliacijos tvarkymo darbus, jeigu ji įrengta nesilaikant statinio statybos projekto; virš horizontaliosios hidroizoliacijos nesant įrengto drenažinio (drenuojančio) sluoksnio ir nuvedimo nuo jo į lietaus kanalizacijos tinklus arba drenažiniam (drenuojančiam) sluoksniui neatitinkant statinio statybos projekto, įrengti drenažinį (drenuojantį) sluoksnį ir nuvedimą nuo jo į lietaus kanalizacijos tinklus arba ištaisyti jų įrengimo defektus. Atsakovams per 3 mėnesius, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neištaisius visų požeminės aikštelės defektų, prašė priteisti iš jų 150 Eur baudą už kiekvieną praleistą dieną įvykdyti teismo sprendime nurodytus veiksmus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2005-02-14 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu RUAB „MB Projektai“, UAB „Fenolita“ ir D. Ž. yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statytojai ir pardavėjai, kurie, remiantis registrų centro duomenimis, pardavė konkrečius butus V. G. ir R. V.. UAB „Antakalnio būstas“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ iš namo butų savininkų gavo pretenzijas dėl butuose bei namo požeminiame garaže atsiradusių defektų, apie kuriuos informavo atsakovą, o 2013-06-04 raštu atsakovas įsipareigojo geranoriškai ištaisyti atsiradusius statybos defektus. Defektai pašalinti nebuvo, požeminio garažo lubos toliau drėksta, gali prasidėti lubų irimo procesai. Daugiabučio namo butų savininkai dėl nurodytų defektų negali požeminio garažo naudoti pagal jo paskirtį, paliekant automobilius požeminiame garaže, kyla didelė tikimybė, kad garažo lubų irimas sukels grėsmę butų savininkų turtui bei sveikatai. Atsakovai, kaip pardavėjai, privalo imtis realių veiksmų trūkumams pašalinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas RUAB „MB Projektai“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovai praleido dviejų metų terminą pareikšti reikalavimams dėl daikto trūkumų, taip pat praleido sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti, dėl ko prašo teismo taikyti ieškinio senatį. UAB „Antakalnio būstas“ negali reikšti reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo teisių santykių, nes nėra jų dalyvis. RUAB „MB Projektai“ yra užsakovas, o už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas. Dalis ieškinio reikalavimų yra sąlyginiai, o 3 mėnesių terminas defektų šalinimui yra akivaizdžiai per trumpas, todėl teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, turėtų būti nustatytas protingas 6-12 mėnesių terminas defektams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-25 sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), požeminės automobilių laikymo aikštelės defektai buvo nustatyti ir užfiksuoti 2013-07-04 apžiūros aktu Nr. V13-155123, todėl spręstina, kad būtent nuo šios dienos, t. y. 2013-07-04 ieškovai sužinojo (ar turėjo sužinoti) apie bendrojo naudojimo objekto trūkumus ir apie tai, kad jų teisės yra pažeidžiamos. Pirminis ieškinys teisme yra gautas 2013-09-03, t. y. nepasibaigus nustatytam 6 mėnesių ieškinio senaties terminui ir nepasibaigus numatytam 2 metų terminui. Bendraieškiai V. G. ir R. V. prisijungė prie jau priimto ir nagrinėjamo teisme ieškinio, todėl teismas konstatavo, kad ir jie nepraleido nurodytų terminų, kadangi pirminis ieškinys teisme buvo gautas 2013-09-03. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, ką jis šiuo atveju ir padarė, gavęs iš namo gyventojų nusiskundimus dėl bendrojo naudojimo objektų defektų. Atsakovai yra namo, esančio (duomenys neskelbtini)statytojai ir pardavėjai.
5. Iš byloje esančio teismo ekspertizės akto išvadų seka, kad požeminė automobilių stovėjimo aikštelė turi defektus: aikštelės vertikalioji hidroizoliacija yra įrengta netinkamai ir neatitinka pastato hidroizoliacijai keliamų reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties dalis kritulių vandens nuo sienų ir grunto patenka į vidines pastato konstrukcijas. Kadangi nustatyti defektai yra akivaizdus bendrojo naudojimo objekto trūkumas, todėl atsakovai, privalo imtis realių veiksmų trūkumams pašalinti. Statytojas privalo organizuoti bei atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, organizuoti baigto statyti statinio pripažinimą tinkamu naudoti. Atsakovai, veikdami kaip namo statytojai bei būdami profesionalais ir patirtį statybos rinkoje turintys subjektai, turėjo pareigą savo paties ir/ar samdyto asmens jėgomis kontroliuoti bei prižiūrėti organizuojamų darbų eigą bei užtikrinti, kad namo statybos darbai būtų atliekami tinkamai, naudojant patikimas medžiagas ir nesusižengiant viso namo ar atskirų jo konstrukcijų statybą reglamentuojančių technologinių reikalavimų visumai. Atsakovų atsakomybė už namo statybos defektus kyla ne tik kaip pardavėjams, bet ir kaip namo statytojams (užsakovams) pagal Statybos įstatymo normas.
Atsiliepimas
6. Atsakovai defektų šalinimo būdų iš esmės neginčijo, kitokių defektų šalinimo būdų, nei buvo nurodyta ekspertizės akte, teismui nepateikė ir neįvardijo. Nors atsakovas RUAB „MB Projektai“ teigia, kad dalis ieškinio reikalavimų, kuriose nurodyti defektų šalinimo būdai, yra sąlyginiai, dėl ko negalėtų būti patenkinti, tačiau jokių kitokių defektų šalinimo būdų teismui nenurodė. Atsakovo argumentas, kad esant labai didelei defektų šalinimo sąmatos sumai – 363 377,60 Eur, turi būti taikomas alternatyvus ieškovų teisių gynybos būdas – pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimas ir restitucijos taikymas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovas neįrodė ir tinkamai nepagrindė neginčijamais, įstatymo leistinais įrodymais alternatyvaus gynybos būdo taikymo būtinumo. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovai privalo neatlygintinai ištaisyti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), defektus, atliekant konkrečius darbus, nurodytus teismo ekspertizės akte Nr. 2/17, todėl ieškovų patikslintą ieškinį tenkino. Teismas sprendė, kad ieškovų prašomas nustatyti 3 mėnesių terminas defektams pašalinti yra per trumpas, todėl nustatė 6 mėnesių terminą defektų šalinimo darbams atlikti. Teismas iš atsakovų ieškovų naudai priteisė 50 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Atsakovas RUAB „MB Projektai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ nebuvo šių ginčo patalpų pirkėjas, todėl neginčijamai ir neabejotinai neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovą RUAB „MB Projektai“, kaip ginčo patalpų pardavėją, jis buvo netinkamas ieškovas ir neturėjo subjektinės teisės reikšti atsakovui RUAB „MB Projektai“, kaip daikto pardavėjui, reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę, kylančią iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių. Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ nebuvo rangos teisinių santykių dalyviu. Atsakovui RUAB „MB Projektai“, statybos rangos teisiniuose santykiuose buvusiam ginčo statinio užsakovu, nekyla jokia civilinė atsakomybė už statinio defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį. Skundžiamame teismo sprendime nurodytos teisės normos neįtvirtina jokios užsakovo atsakomybės už statinio defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį ir nenustato jokių statybos proceso dalyvių, kurie pagal įstatymą privalo atsakyti už statybos defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį.
8. Administratorius neturėjo teisės reikšti savarankiško ieškinio dėl administruojamo turto, dėl administruojamo turto reikšti savarankišką ieškinį turėjo teisę kiti asmenys, o administratorius turėjo teisę tik vėliau įstoti į bylą, kuri buvo pradėta kitų asmenų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu būtų paskirtas pastato (duomenys neskelbtini), administratoriumi. Administravimas neapima administratoriaus - ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ nei teisės, nei pareigos šalinti statybos defektų ar/ir šalinti nupirktų patalpų defektų, atsiradusių per garantinį laikotarpį, jam nėra suteikta teisė veikti butų ir kitų patalpų savininkų vardu ar interesais užtikrinant statybos ar nupirktų patalpų defektų, atsiradusių per garantinį laikotarpį, pašalinimą, nėra suteikta teisė, veikiant butų ir kitų patalpų savininku vardu, reikšti ieškinį visų bendrojo naudojimo objektų savininkų vardu dėl statybos, ir tuo labiau dėl parduotų patalpų defektų šalinimo. V. G. ir R. V. įstojimas į neteisėtai ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ pradėtą bylą dėl bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimo negali būti pripažintas teisėtu.
9. Parduotų daiktų trūkumai buvo užfiksuoti 2013-07-04. Tuo tarpu ieškovas V. G. automobilių parkavimo patalpos 1/35 dalį pirko ir jam daiktas buvo perduotas 2013-09-13. Ieškovas V. G. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir daikto jam perdavimo metu žinojo ir negalėjo nežinoti, kad parduodamas daiktas neatitinka reikalaujamos kokybės, kadangi net vizualiai yra matomi šie defektai, tačiau pats sutiko pirkti tokį netinkamos kokybės daiktą. Ši aplinkybė pagal įstatymą šalina pardavėjo - atsakovo atsakomybę už netinkamą parduoto daikto kokybę. Pirkėjui R. V. 2007-03-01 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas tik butas ir dalis žemės sklypo, jokia ginčo automobilių stovėjimo patalpos, kurios defektai yra šio ginčo dalykas, dalis R. V. nebuvo parduota. Ieškovas R. V. reikalavimus dėl daikto trūkumų pareiškė tik 2018-03-07, prisijungdamas prie ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ pareikšto ieškinio. Teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2013-07-04 apžiūros akto Nr. VI3-155123 surašymo, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad jie nepraleido ieškinio pareiškimo senaties terminų, kadangi bendraieškiai V. G. ir R. V. prisijungė prie jau priimto ir nagrinėjamo teisme ieškinio, kuris buvo gautas teisme 2013-09-03.
10. Pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad ieškovai V. G. ir R. V. pareiškė ieškinį dėl parduotų daiktų trūkumų tik 2018-03-07 ir reikalavimai buvo pareikšti akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminus. Dalies sprendimo įvykdymas priklausys nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo arba neatsiradimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies sąlyginį sprendimą, kurio priimti neleidžiama, nes jo dalies įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo ateityje, jau šį sprendimą vykdant. Jeigu teismas pripažintų, kad ieškovai V. G. ir R. V. teisėtai ir pagrįstai įstojo į ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ pradėtą bylą dėl bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimo ir kad nėra suėję senaties terminai, tai akivaizdu, kad šie ieškovai turėjo teisę pareikšti atsakovui RUAB „MB Projektai“ reikalavimus tik dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl parduotų daiktų trūkumų. Atsakovas, būdamas užsakovu, nėra tinkama atsakovas statybos rangos teisiniuose santykiuose, be to, nei vienas ieškovas šiuose statybos rangos teisiniuose santykiuose net nedalyvavo. Parduoto daikto trūkumų šalinimo išlaidos sudarytų net 363 377,60 Eur. Pardavėjo išlaidos parduoto daikto trūkumams šalinti būtų akivaizdžiai neproporcingai didelės, dėl ko, teismo sprendimas įpareigoti atsakovą ištaisyti parduotų daiktų trūkumus, būtų neprotingas ir neproporcingas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti alternatyvius galimai pažeistų pirkėjų teisių gynybos būdus - atitinkamai sumažinti pirkimo kainą arba įpareigoti grąžinti sumokėtą kainą ir nutraukti sutartį.
11. Ieškovai UAB „Antakalnio būstas“, V. G., R. V., atsakovai UAB „Fenolita“, D. Ž. ir tretieji asmenys BUAB „Estinos Arka“, UAB „Rimgaudo ir Arūno projektai“ ir T. D. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
13. Byloje nustatyta, kad 2005-02-14 atsakovai RUAB „MB Projektai“ (buvęs UAB „Chrysler Jeep autocentras“), UAB „Fenolita“ ir D. Ž. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigojo užsiimti bendra veikla ir bendromis pastangomis organizuoti ir vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybą ir pardavimą. 2005-04-14 tarp atsakovo RUAB „MB Projektai“ ir trečiojo asmens BUAB „Estinos arka“ buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, pagal kurią rangovas BUAB „Estinos arka“ įsipareigojo pastatyti ir perduoti atsakovui RUAB „MB Projektai“ daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2005-04-05 Statybos leidimo Nr. GN/270/05-0295 nustatyta, kad gyvenamojo namo statyba vyko pagal trečiojo asmens UAB „Rimgaudo ir Arūno projektai“ statybos projektą, statybos techninę priežiūrą atliko trečiasis asmuo T. D.. 2007-11-10 Pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (101)-11.4-2575, minėtas gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. 2006-11-03 tarp atsakovo RUAB „MB Projektai“ ir ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ (tuometinis UAB „Antakalnio ūkis“) buvo sudaryta Sutartis Nr. 06/11-03, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti pastato (duomenys neskelbtini), administravimo, komunalinių paslaugų ir dalinio eksploatavimo paslaugas. 2003-09-13 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. AG-1397, atsakovai vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė ieškovui V. G., o kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2007-03-07 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. AG-533, pardavė ieškovui R. V.. Iš byloje esančio 2013-07-04 Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros akto Nr. V13-155123 matyti, kad namo automobilių stovėjimo aikštelėje atlikus apžiūrą, buvo nustatyti parkingo defektai – vandens prasisunkimo žymės, kurios daro įtaką parkingo perdengimo laikančiųjų konstrukcijų irimui. Šie defektai pašalinti nebuvo, todėl ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ 2013-09-03 kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo atlikta požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), ekspertizė tikslu nustatyti stovėjimo aikštelės defektų atsiradimo priežastis ir jų pašalinimo būdus. Iš 2017-04-03 Teismo ekspertizės akto Nr. 2/17 išvadų seka, kad aikštelės vidinių konstrukcijų drėkimo priežastis yra netinkamas vertikalios hidroizoliacijos įrengimas ir šio defekto pašalinimui nepakanka atlikti lubų injektavimo darbus. Ekspertas nurodė, jog tam, kad būtų pašalintos vandens prasiskverbimo į vidines aikštelės konstrukcijas priežastys, būtina tinkamai įrengti vertikaliąją hidroizoliaciją, o būtent - atkasti cokolinę - pamatinę pastato dalį visu vertikalių konstrukcijų perimetru; teisingai įrengti vertikaliąją hidroizoliaciją: priklijuoti hidroizoliaciją prie vertikalių paviršių visu paviršiumi, gretimus hidroizoliacijos lakštus sandariai ir patikimai sujungti tarpusavyje, patikimai įrengti vertikaliosios hidroizoliacijos viršutinės dalies sujungimo su cokoline dalimi sandarinimo mazgą; atkasus pamatus iki horizontaliosios hidroizoliacijos lygio patikrinti ir įvertinti horizontaliosios hidroizoliacijos būklę.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ yra netinkamas ieškovas ir neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu, kadangi jis nėra patalpų pirkėjas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais apelianto argumentais nesutinka. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84, 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nustatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis.
15. Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio (nustatančio paprastojo administravimo turinį) pagrindu, jo veiklai (teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nustatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Taip pat kasacinio teismo pažymėta, kad turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratorius turi teisę tik į atlyginimą už nurodytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimą (CK 4.238 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palangos butų ūkis“ v. Palangos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-314-686/2015).
16. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius. Apeliantas nepateikė į bylą duomenų, kurie paneigtų ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ teisę administruoti šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog administratorius, gavęs nusiskundimus iš namo gyventojų, kreipėsi į teismą reikalaudamas, kad atsakovas pašalintų statybinius defektus. Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ veikia ne kaip savarankiškas subjektas, o kaip turto administratorius, kuris gina ne savo privačius, o gyvenamojo namo savininkų interesus dėl namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje varvančio vandens, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovas, kaip turto administratorius, turi reikalavimo teisę į atsakovą. Apelianto cituojama teismų praktika šiuo atveju nėra aktuali, kadangi apeliaciniame skunde cituojamų bylų faktinės aplinkybės buvo kitokios, nei šioje byloje ir klausimai buvo spręsti ne dėl bendrojo naudojimo objektų.
17. Apeliantas nurodo, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų; atskirų rūšių reikalavimams pareikšti šio straipsnio 3–11 dalyse įtvirtinti įvairios trukmės sutrumpinti terminai. CPK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą.
18. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytina, kad ieškovai apie bendrojo naudojimo objektų trūkumus sužinojo 2013-07-04. Ieškovas AB „Antakalnio būstas“ į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013-09-03, tai yra nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Apelianto argumentai, jog ieškovai R. V. ir V. G. reikalavimus dėl daikto trūkumų pareiškė tik 2018-03-07, todėl praleido ieškinio senaties terminą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šie ieškovai neteikė naujo ieškinio, o prisijungė kaip bendraieškiai prie jau esamo UAB „Antakalnio būstas“ pateikto ieškinio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinio senatis nėra praleista. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog ieškovai R. V. ir V. G. butą name nusipirko vėliau, nei buvo nustatyti defektai, ar nepirko vietos parkavimo aikštelėje, jų teisei reikšti ieškinį įtakos nedaro, kadangi defektai atsirado bendro naudojimo objekte, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems savininkams ir teisinis reguliavimas įpareigoja atsakovą šalinti defektus ir visą garantijos terminą užtikrinti daikto kokybę.
19. Apeliantas nurodo, jog jam, kaip statinio užsakovui, nekyla jokia civilinė atsakomybė už statinio defektus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, jog atsakovas yra namo statytojas ir pardavėjas, todėl atsakomybė už daikto kokybę jam kyla tiek pagal Statybos įstatymo reikalavimus, tiek pagal CK 6.327 straipsnio nuostatas. Byloje esantys duomenys patvirtina šias pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apeliantas šių aplinkybių nepaneigė, todėl priešingi apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
20. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, kadangi jo teigimu, teismas privalėjo taikyti alternatyvius galimai pažeistų pirkėjų teisių gynybos būdus, tai yra sumažinti pirkimo kainą arba nutraukti sutartį. CK 6.363 straipsnio 7 dalis numato, jog pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per CPK 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Taigi, vartotojas disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo – vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos ir arba taiko užsakovo (ieškovo – vartotojo) pasirinktą, nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti, arba parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo – vartotojo) teisių gynimo būdą. CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Šiuo atveju ieškovai pasirinko savo teisių gynybos būdą reikalaudami, jog atsakovai pašalintų statybinius defektus. Teismo vertinimu, toks reikalavimas yra pagrįstas, atsakovai jo neginčijo, kitokių variantų, kaip ieškovai galėtų realizuoti savo teisę į defektų ištaisymą, nepateikė. Tai, kad atsakovo manymu, toks defektų šalinimo būdas jam yra brangus, įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturi. Šie defektai yra nustatyti teismo eksperto, atsakovas jų neginčija.
21. Taip pat yra nepagrįsti apelianto argumentai dėl to, kad teismas, įpareigojęs atsakovus pašalinti defektus ir jų atsiradimo priežastis, priėmė sąlyginį sprendimą. Pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti teismo sprendimą, kurio įvykdymas ateityje priklausytų nuo sąlygos. Teisėjų kolegija nurodo, jog pagal byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovai yra įpareigoti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ištaisyti ir pašalinti jų atsiradimo priežastis, atliekant konkrečius darbus pagal teismo ekspertizės aktą, tuos darbus išvardinant. Kadangi šiuo momentu, kol nėra atkasta cokolinė – pamatinė pastato dalis visu vertikaliu konstrukcijų perimetru nėra aišku ar horizontali hidroizoliacija įrengta laikantis statinio statybos projekto, todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog atsakovai įpareigojami atlikti horizontaliosios hidroizoliacijos tvarkymo darbus jei ji įrengta nesilaikant statinio statybos projekto. Šio teismo nurodymo nėra pagrindo laikyti sąlyga, kurios atsiradimas ar neatsiradimas lems, bus įvykdytas teismo sprendimas ar ne. Teismo sprendimas yra aiškus ir konkretus – atsakovai turi ištaisyti defektus pagal ekspertizės aktą ir pasiekti rezultatą – tai yra, jog į požeminį garažą nebepratekėtų vanduo, o tai, ar jie turi tvarkyti horizontalią izoliaciją jie sužinos atkasę cokolinę – pamatinę pastato dalį. Jokia sąlyga, kuri galimai gali įvykti ateityje teismo sprendime nėra nustatyta, dėl to teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamas teismo sprendimas yra sąlyginis, nes, kaip pirmiau nurodyta, jos vykdymas nėra susietas su kokia nors priklausoma nuo įvykimo ateityje sąlyga.
22. Dėl kitų argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo RUAB „MB Projektai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.