Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-02-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-168-750/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
e2YT-168-750/2021
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01767-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Pareiškėjas
R. L.
Suinteresuotas asmuo
L. K., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-168-750/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01767-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo teisėja Dalia Zimantienė,sekretoriaujant Karolinai Cibauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo R. L. atstovui advokato padėjėjui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę, turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. po savo tėvo T. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, t. y. turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas T. L. iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš tėvo žodžių žinojo, kad jis padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį tėvų nekilnojamąjį turtą – žemę. Žinojo, kokie žemės sklypai bus perduoti tėvui natūra, nes juos jų šeima naudojo daržovėms auginti ir leido naudoti kaimynei O. M.. Tėvas mirė nesulaukęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pabaigos. Po tėvo mirties žemės sklypų valdymą perėmė pareiškėjas. Jis leido kaimynei O. M. toliau naudotis jo tėvui grąžintina žeme, t.y. pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai priėmė tėvo palikimą pradėjęs jį valdyti.

Pareiškėjas yra pirmosios eilės tėvo įpėdinis pagal įstatymą. Palikėjas turi dar vieną pirmosios eilės įpėdinę pagal įstatymą dukrą ir pareiškėjo seserį L. K.. Palikėjas su savo sutuoktine, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. K. mama, A. L. išsituokė dar (duomenys neskelbtini), todėl ji nėra palikėjo įpėdine.

Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamoje vietovėje piliečiui (-tei) T. L.“ (toliau – Sprendimai) mirusiojo T. L. vardu yra atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus 0,44 ha, 0,38 ha ir 0,30 ha, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis Sprendimų pagrindu palikėjas įregistruotas šių žemės sklypų naudotoju, esančių (duomenys neskelbtini): 1) 0,44 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 0,38 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,3 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius (toliau – NŽT) (duomenys neskelbtini) informavo, kad pareiškėjui priėmus palikimą su šiais Sprendimais turės kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją tam, kad būtų įregistruota T. L. nuosavybės teisė į Sprendimuose nurodytus žemės sklypus.

Palikėjo T. L. mirties momentu (duomenys neskelbtini) paveldimą turtą sudarė jo turtinės teisės – teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas su tėvo nuosavybėn natūra perduotinais žemės sklypais elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą: jais naudojosi ir leido naudotis kaimynei. Nurodyto palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę ir įforminti paveldėjimo dokumentus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. L. atstovas advokato padėjėjas A. G. prašė tenkinti pareiškimą ir paaiškino, kad 2001-12-05 mirė pareiškėjo tėvas T. L.. Pareiškėjas žinojo, kad jo tėvas buvo pareiškęs prašymą atkurti žemės nuosavybės teises į žemę, kuri buvo nacionalizuota. Žinojo kokie žemės sklypai buvo perduoti tėvui faktiškai valdyti ir jis tais sklypais naudojosi. Iš pradžių tėvas leido kaimynei naudotis sklypais, po mirties pareiškėjas leido toliau naudotis O. M. žemės sklypais. Tėvo mirties momentu pareiškėjas paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypus. Sprendimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo yra priimti, bet neįregistruoti, nes savininku nurodytas T. L.. Minėto asmens santuoka su A. L. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Jis turėjo du vaikus, pareiškėją ir L. K.. Jokių namų apyvokos daiktų, kitų daiktų neliko, išskyrus žemės sklypai. Po mirties turtą prižiūrėjo R. L.. Sesuo pageidauja, kad palikimą priimtų jos brolis. Po tėvo mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo R. L. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant. VĮ Turto bankas, nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo T. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį T. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas yra mirusio asmens potencialus įstatyminis turto paveldėtojas pagal įstatymą. Todėl neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėjui įrodžius teismui, kad jis priėmė palikimą po turto palikėjo mirties jį pradėdamas faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo L. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą tenkinti ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Patvirtino, kad su pareiškėjo pareiškimu ir jame išdėstytais motyvais visiškai sutinka. Patvirtina, kad jis tėvo T. L. palikimą priėmė iš karto po jo mirties (duomenys neskelbtini). Ji ir pareiškėjas yra vieninteliai tėvo pirmos eilės įpėdiniai, ginčo tarp jų dėl palikimo priėmimo nėra. Į tėvo palikimą ji nepretenduoja.

Suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovai, suinteresuotas asmuo L. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Visi suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Liudytoja O. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji T. L. pažinojo labai gerai, gyveno viename name. Iš pradžių T. L. gyveno santuokoje, po to išsiskyrė su A. L.. Tomas turėjo vaikus R. L. ir L. K.. Po T. L. mirties nežino ar liko koks palikimas. Kiek žino R. L. buvo palikta žemė (duomenys neskelbtini).T. L. turėjo žemės (duomenys neskelbtini) tris sklypus. Po jo mirties žemės sklypais rūpinosi R. L.. Jis leido šiais žemės sklypais naudotis jai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens L. L. (po santuokos sudarymo – K.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra T. L. ir A. L.. T. L. ir A. L., kaip matyti iš Ištuokos liudijimo Nr. 121, santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). T. L. mirė (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamoje vietovėje piliečiui (-tei) T. L.“ (toliau – Sprendimai) mirusiojo T. L. vardu yra atkurtos nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus 0,44 ha, 0,38 ha ir 0,30 ha, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis Sprendimų pagrindu palikėjas įregistruotas šių žemės sklypų naudotoju, esančių (duomenys neskelbtini).: 1) 0,44 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 0,38 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,3 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius (toliau – NŽT) (duomenys neskelbtini) informavo, kad pareiškėjui priėmus palikimą su šiais Sprendimais turės kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją tam, kad būtų įregistruota T. L. nuosavybės teisė į Sprendimuose nurodytus žemės sklypus.

Kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašų, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoju yra T. L.. Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoju yra T. L.. Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoju yra T. L..

Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L. po savo tėvo T. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, t. y. turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą kaip turtinė teisė paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr. 3K-3-30/1999; 2000-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000). Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai nuosavybės teisės yra atkuriamos po palikėjo mirties, yra laikoma, jog paveldimą turtą sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai yra turtinė teisė, kuri tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004; 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2009; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškime bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties žemės sklypų valdymą perėmė pareiškėjas. Jis leido kaimynei O. M. toliau naudotis jo tėvui grąžintina žeme, t.y. pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai priėmė tėvo palikimą pradėjęs jį valdyti. Liudytoja O. M. teismo posėdžio metu patvirtino tą aplinkybę, kad pareiškėjas R. L. po tėvo T. L. mirties palikimą priėmė.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjo pareiškime nurodytų ir jo atstovo teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių bei remiantis liudytojos O. M. parodymais teismas daro išvadą, kad R. L. po savo tėvo T. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti.

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvia įstatymo norma, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. L. po savo tėvo T. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė