Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovei ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo per 14 dienų į ieškinį pateikimo įteikti per darbovietės administraciją Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyke nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2018 m. balandžio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 2742. Ieškovė suteikė atsakovei 200 Eur kreditą, o kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018 m. gegužės 6 d. ir mokėti kitas sutartyje numatytas įmokas. Atsakovė savo įsipareigojimų laiku nevykdė, todėl ieškiniu prašoma iš jos priteisti 200 Eur skolą, 135,52 Eur palūkanas už 2018 m. kovo 6 d. – 2019 m. kovo 15 d. laikotarpį, 26,40 Eur administravimo mokestį už 2018 m. balandžio 6 d. – 2019 m. kovo 15 d. laikotarpį, 18 Eur delspinigius už 2018 m. rugsėjo 17 d. – 2019 m. kovo 15 d. laikotarpį, administravimo mokestį ir pelno palūkanas po 14,72 Eur (12,32 Eur palūkanos ir 2,40 Eur administravimo mokestis) už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 2742 įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: 2018 m. balandžio 6 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 2742, raginimai skolininkei.

4. Pagal Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

5. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, daroma išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 200 Eur skola ir 26,40 Eur administravimo mokestis už 2018 m. balandžio 6 d. – 2019 m. kovo 15 d. laikotarpį (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.886 straipsnis).

6. Šalys sutartimi gali sulygti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, ieškovei iš atsakovės priteisiami 18 Eur delspinigiai už 2018 m. rugsėjo 17 d. – 2019 m. kovo 15 d. laikotarpį (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

7. Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas taip pat privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 135,52 Eur palūkanos už 2018 m. kovo 6 d. – 2019 m. kovo 15 d. laikotarpį (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

8. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 10.5.4 punktas numato, kad net sutarties nutraukimas nesustabdo pelno palūkanų, netesybų, administravimo mokesčio, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės administravimo mokestį ir pelno palūkanas po 14,72 Eur (12,32 Eur palūkanos ir 2,40 Eur administravimo mokestis) už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 2742 įvykdymo.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-296/2012, yra suformuota taisyklė, kad aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje (dabar galiojanti 6.228⁴ straipsnio redakcija) įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. <...> Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti yra reikalingas specialus, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reguliavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo.

10. Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnyje yra įtvirtintos vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos, kurio 2 dalyje nustatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžininga yra sutarties sąlyga, be kita ko yra tada, kai verslininkui suteikiama teisė vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį (Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Ieškovės parengtoje ir atsakovės pasirašytoje vartojimo kredito sutarties sąlyga, kurioje nurodyta, kad atsakovei per nustatytą terminą negrąžinus kredito, automatiškai pratęsiama kredito sutartis, yra nesąžininga Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme, ši sąlyga individualiai su atsakove nebuvo aptarta, todėl ji negali būti taikoma (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-877-413/2019).

12. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės reikalavimas priteisti administravimo mokestį už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. 2742 įvykdymo atmetamas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

13. Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalies ir Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Po bylos iškėlimo, įforminto Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. apžvalgoje „Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1“ (37, p. 424-452).

14. Ieškovė prašo priteisti pelno palūkanas pagal sutartį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog po bylos iškėlimo yra skaičiuojamos ne pelno palūkanos, o procesinės palūkanos, numatytos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (Civilinio kodekso 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (Civilinio kodekso 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (Civilinio kodekso 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti pelno palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito išmokėjimo, aukščiau aptartas teisinis šio ginčijamo klausimo reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti palūkanas po bylos iškėlimo teisme dienos, kurios numatytos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje. Tokios nuostatos laikosi ir Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-877-413/2019.

16. Vadovaujantis minėtomis Civilinio kodekso nuostatomis ir suformuota teismų praktika, vertinama, kad atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti prievolę, prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl ieškovei yra teisinis pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį už priteistą sumą (379,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 190 Eur už advokato paslaugas, iš viso 205 Eur (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

18. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285- 286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) skolą, 26,40 Eur (dvidešimt šešis eurus 40 ct) administravimo mokestį už 2018 m. balandžio 6 d. – 2019 m. kovo 15 d. laikotarpį, 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) delspinigius už 2018 m. rugsėjo 17 d. – 2019 m. kovo 15 d. laikotarpį, 135,52 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 52 ct) palūkanas už 2018 m. kovo 6 d. – 2019 m. kovo 15 d. laikotarpį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (379,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.