- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-1284-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19136-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- T. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. T. ieškinį atsakovei T. P. dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. P. dėl santuokos nutraukimo, prašydamas: 1) santuoką tarp V. T. ir T. P., sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės T. P. kaltės; 2) nustatyti, jog nekilnojamieji daiktai, ieškovo paveldėti ir įgyti iki santuokos sudarymo, t. y.: 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/20 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/20 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) yra nedalintini, todėl pasilieka ieškovo asmeninės nuosavybės teise; 3) kilnojamieji daiktai - automobilis VOLSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir automobilis MERCEDES BENZ 240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pasilieka ieškovo asmeninės nuosavybės teise; 4) po santuokos nutraukimo ieškovas V. T. pasilieka pavardę T., o atsakovė T. P. – pavardę P.; 5) priteisti ieškovui V. T. iš atsakovės T. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 6) procesinius dokumentus atsakovei įteikti el. paštu: (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. T. ieškinį atsakovei T. P. dėl santuokos nutraukimo.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Civilinė byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir yra nagrinėtina ginčo teisena, todėl prieš pateikiant ieškinį ieškovas arba abi šalys turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas V. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti ieškovo V. T. ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
4.1. norint pasinaudoti privaloma ikiteismine mediacija, privaloma žinoti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir VGTPT) nurodyti kitos šalies gyvenamosios vietos adresą. Priešingu atveju, VGTPT kitai šaliai negalės pranešti apie galimybę pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija;
4.2. šiuo atveju ieškovas dėl mediacijos nesikreipė, kadangi ši procedūra būtų tik formali. Ieškovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka su T. P.. Taip pat nurodė, kad jo sutuoktinė, nepraėjus nei mėnesiui po santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), paliko ieškovo namus ir išvyko pas savo buvusį draugą į Ukrainą. Ieškovui nėra žinoma, kur ji šiuo metu gyvena (galimai Ukrainoje). Ieškovas ieškinyje nurodė paskutinę žinomą jos gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini);
4.3. ieškovui nėra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta Ukrainoje. Kreiptis į Ukrainos ambasadą būtų formalu. Procesinių dokumentų atsakovei įteikimas, vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, nėra galimas. Reglamentas nenumato pareigos kreiptis į atitinkamos valstybės kompetentingas institucijas siekiant gauti duomenis apie asmens, kuriam reikia įteikti procesinius dokumentus, adresą užsienio valstybėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
6. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
7. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.
8. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
9. Ieškovas V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. P. dėl santuokos nutraukimo, t. y. ieškovas pateikė ieškinį ginčo teisena, kylantį iš šeimos teisinių santykių.
10. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, numato, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, spendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, yra būtina privalomoji mediacija.
11. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
12. Apeliantas įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju mediacijos vykdyti neįmanoma, kadangi atsakovės gyvenamoji vieta jam nėra žinoma. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog paskutinė jam žinoma atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau, ieškovo žiniomis, atsakovė yra išvykusi gyventi į Ukrainą, taigi privalomoji mediacijos procedūra būtų tik formali, todėl ieškovas dėl privalomosios mediacijos nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Mediacijos įstatyme nėra įtvirtinta jokių išimčių dėl privalomosios mediacijos netaikymo ieškovo nurodomu ginčo situacijos atžvilgiu. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog bendravo su atsakove telefonu, taip pat prašo atsakovei procesinius dokumentus įteikti el. paštu: (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovas turi galimybę su atsakove bendrauti elektroninių ryšių priemonėmis.
14. Minėta, jog Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte įtvirtinta privaloma mediacija šeimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Todėl, neatsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusias aplinkybes, šalys privalo pirmiausia pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija. Taigi šiuo atveju ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka, privalo inicijuoti privalomą mediacijos procedūrą. Minėta, jog tuo atveju, jeigu per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomą mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
15. Nepateikus nurodytų duomenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį nepasinaudojus išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia ir atskirajame skunde cituojama teismų praktika. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-175/2014).
17. Ieškovas teigdamas, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminė mediacija būtų tik formali, o ieškovo teisės akivaizdžiai pažeistos, atskirajame skunde cituoja Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-605-232/2020. Atkreiptinas dėmesys, jog cituojamoje civilinėje byloje ieškovė buvo pateikusi teismui įrodymus apie kreipimąsi į VGTPT, t. y. bandymą inicijuoti privalomą mediacijos procesą, taip pat įrodymus, jog mediacijos procesu pasinaudoti nepavyko. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas net nebandė inicijuoti privalomojo mediacijos proceso. Minėta, jog Mediacijos įstatyme nėra įtvirtinta jokių išimčių dėl privalomosios mediacijos netaikymo ieškovo nurodomu ginčo situacijos atžvilgiu.
18. Atsižvelgęs į šioje nutartyje paminėtas įstatymo nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra tikslinga pasisakyti dėl visų atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su mediacijos tikslingumu ir pan., nes tai neįtakoja teismo priimtos nutarties (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, atitinka šiuo metu egzistuojantį teisinį reglamentavimą dėl privalomosios mediacijos taikymo, sprendžiant šeimos ginčus, todėl remiantis atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Ši apeliacinio teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovui pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą įvykdžius Mediacijos įstatyme numatytas sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.