- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-605-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07109-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui V. M. (toliau – ir atsakovas), kuriame prašė pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Grąžino ieškovei 680 Eur žyminį mokestį.
3. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą. Iš Gyventojų tarnybos registro duomenų teismas nustatė, jog atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Ukrainos Respublikoje. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad išnaudojo visas galimybes surasti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitą vietą, kurioje jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, pvz. nepateikė duomenų, kad ieškovei nepavyko sužinoti atsakovo gyvenamosios vietos ir per Ukrainos Respublikos ambasadą Lietuvos Respublikoje (CPK 178 straipsnis), nors ieškovę atstovauja advokatas, kuriam Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnis suteikia teisę rinkti įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo spręsti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra nežinoma.
4. Nurodė, kad nėra tinkamai įgyvendinta privaloma mediacijos procedūra, kadangi ji buvo įvykdyta formaliai, kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), dėl privalomosios mediacijos taikymo, nenurodant atsakovo gyvenamosios vietos adreso. VGTPT 2020 m. kovo 2 d. raštu įpareigojo ieškovę per 15 darbo dienų nurodyti atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresą, priešingu atveju, ieškovės prašymas bus laikomas nepaduotu. Šis terminas dar nėra pasibaigęs. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė VGTPT pateikė atsakovo gyvenamosios vietos adresą, ar mediacijos procedūra baigta. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai neatliko įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti privalomos mediacijos proceso.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė L. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
6. Nurodė, kad ieškovei nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vietą. Gyventojų registro 2019 m. lapkričio 8 d. pažymoje apie asmens duomenys (toliau – pažyma) nurodyta, kad atsakovo gyvenamosios vietos duomenys 1995 m. birželio 15 d. panaikinti teismo sprendimu, 1997 m. gruodžio 31 d. atsakovas išvyko į Ukrainą. Pažymėjo, kad ieškovei nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta Ukrainoje. Kreipimasis į Ukrainos ambasadą butu formalus. Procesinių dokumentų atsakovui įteikimas, vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas), nėra galimas. Reglamentas nenumato pareigos kreiptis į atitinkamos valstybės kompetentingas institucijas siekiant gauti duomenis apie asmens, kuriam reikia įteikti procesinius dokumentus, adresą užsienio valstybėje. Pažymėjo, kad ieškovė turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 str.), kuratoriui (CPK 129 str.), viešo paskelbimo (CPK 130 str.) ar kitais būdais.
7. Pažymėjo, kad ieškovei nėra žinoma atsakovo dabartinė faktinė gyvenamoji vieta. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta 1994 m. rugsėjo 2 d. Ieškovė nebendrauja su atsakovu. Mediacijos įstatyme nėra aptarta situacija, kai nėra žinoma kitos šalies gyvenamoji vieta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, ieškovei nenurodžius atsakovo gyvenamosios vietos ir nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.
11. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kitų duomenų, turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos. Pažymėtina, jog atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus. Procesinių dokumentų įteikimo svarbą lemia tai, kad tik tada, kai dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymo nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, šie asmenys turi galimybę ginti pažeistas teises, įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kitus principus. Teismas, būdamas atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą, turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečią situaciją, spręsti, kokiu būdu tikslingiausia įteikti procesinius dokumentus, taip, be kita ko, užtikrindamas proceso operatyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007).
12. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui. Taigi ieškovė turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė šią gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos, civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą, o procesiniai dokumentai įteikiami CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškinyje nurodė paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, pateikė duomenys iš Gyventojų tarnybos registro (Registrų centro), kad atsakovas 1997 m. gruodžio 31 d. išvyko į Ukrainą. Išanalizavęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė ėmėsi visų galimų priemonių atsakovo paskutinei gyvenamajai vietai nustatyti, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius nesėkmingus mėginimus sužinoti duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. pažymą iš Registrų centro.
14. Kadangi ieškovė neturi galimybės nustatyti tikslios atsakovo gyvenamosios vietos, todėl teismo prašė, procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas, gavęs tokį prašymą, turėjo pagrindą išspręsti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdo klausimą. Priešingų atvejų ieškovė negalėtų apginti savo galbūt pažeistų teisių, t. y. negalėtų realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, dėl to, kad negali nurodyti konkretaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nors pateikė duomenys, jog atsakovas išvyko į Ukrainą.
15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas). Taigi inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.
16. MĮ 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi VGTPT paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VGTPT arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
17. Taigi, norint pasinaudoti privaloma ikiteismine mediacija, privaloma žinoti ir VGTPT nurodyti kitos šalies gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresą. Priešingu atveju, VGTPT kitai šaliai negalės pranešti apie galimybę pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus apie kreipimąsi į VGTPT, t. y. bandymą inicijuoti privalomą mediacijos procesą, taip pat įrodymus, jog mediacijos proceso pasinaudoti nepavyko, kadangi nebuvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė tinkamai neatliko įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti privalomos mediacijos procesą.
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį, netinkamai taikė ieškinio priėmimo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka.
19. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės L. K. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.