Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1571-798/2014 pagal ieškovo G. C. ieškinį atsakovams T. C., A. L. ir O. L. dėl žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nekilnojamo turto grąžinimo.

Ieškovas G. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. C., A. L., O. L. dėl žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nekilnojamojo turto grąžinimo, kuriuo teismo prašė pripažinti negaliojančia 2012-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AG-1108 bei į bendrą sutuoktinių G. C. ir T. C. nuosavybę grąžinti: 0,0641 ha dydžio žemės sklypą, 42,73 kv. m. ploto sodo pastatą, 64 kv. m. ploto ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 0,0641 ha dydžio žemės sklypą ir 42,73 kv. m. ploto sodo pastatą 2006-04-20 įgijo bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise kartu su atsakove T. C. o 2009 m. įgytame žemės sklype buvo pradėta ir praktiškai baigta 64 kv. m. ploto pastato statyba. Atsakovei inicijavus santuokos nutraukimo procesą, ieškovui tapo žinoma, kad bendras sutuoktinių nekilnojamas turtas 2012-09-11 dienos pirkimo pardavimo sutartimi Nr. AG-1108 buvo perleistas atsakovams A. L. ir O. L.. Minėtas sandoris ieškovo nuomone neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų ir yra ginčytinas, nes sandorio sudarymui nėra gautas sutuoktinio leidimas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu ie?kin? atmet?. Teismas sprendime pa?ym?jo, kad vienintelį ieškinyje nurodytą ginčijamo sandorio ydingumą (sutuoktinio sutikimo būtinumą parduoti nekilnojamąjį daiktą) paneigia nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 punkte nurodyta pardavėjos (atsakovės T. C.) pateikta informacija, kad parduodamas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams G. C. ir pardavėjai T. C., bei informacija apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-11758-101/2012, kuria teismas leido T. C. sudaryti ginčo turto pardavimo sutartį be sutuoktinio G. C. sutikimo. Ieškovo reikalavimo iš atsakovų priteisti (grąžinti) ieškovo ir atsakovės T. C. bendrojon jungtinėn nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teismas atmetė, nurodydamas, kad šis ūkio pastatas nėra 2012-09-11 patvirtintos ginčo pirkimo-pardavimo sutarties dalykas.

Apeliaciniame skunde ieškovas G. C. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendim? panaikinti ir gr??inti byl? nagrin?ti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad byl? paskyrus nagrin?ti teismo pos?dyje ie?kovas netur?jo pakankamai duomenø ir informacijos, kad gal?tø patikslinti ie?kinio reikalavimus, tod?l teismas nepagr?stai atmet? ie?kovo pra?ymus, motyvuodamas, jog tai gali u?vilkinti bylos nagrin?jim?. Be to pirmos instancijos teismas i? ie?kovo priteis? atlyginti atsakovams 5000,00 Lt atstovavimo i?laidø, kurios yra akivaizd?iai per didel?s.

Atsiliepimuose ? apeliacin? skund? atsakovai T. C., A. L. ir O. L. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendim? nepakeist?, o apeliacin? skund? atmesti, priteisti bylin?jimosi i?laidas. Nurodo, kad, teismas i?analizavæs byloje surinktus ?rodymus pri?m? teising? ir pagr?st? sprendim?, kuri naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais n?ra pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas G. C. ir atsakovė T. C. santuokos metu 2006-04-20 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (sodą), unikalus Nr. 0101-0036-0831 ir pastatą - sodo pastatą (duomenys neskelbtini) (8-10 b.l.). Vilniaus miesto 24 notarų biure 2012-09-11 buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovės T. C. ir atsakovo A. L. dėl ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ir pastato – sodo pastato (duomenys neskelbtini) (46-54 b. l.). Ieškovas ginčija šio sandorio pagrįstumą nurodydamas, kad sandorio sudarymui atsakovė T. C. privalėjo gauti jo sutikimą sandoriui atlikti, todėl jo manymu turi būti pripažinta negaliojančia 2012-09-11 žemės sklypo ir pastatų (sodo ir ūkio pastato) pirkimo-pardavimo sutartis ir į bendrą sutuoktinių G. C. ir T. C. nuosavybę grąžintas nekilnojamasis turtas: 0,0641 ha dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 42,73 kv. m. ploto pastatas - sodo pastatas (duomenys neskelbtini) ir 64 kvadratinių metrų ploto pastatas - ūkio pastatas (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-09-11 žemės sklypo ir pastatų (sodo ir ūkio pastato) pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui turėjo būti gautas ieškovo sutikimas, nes minėtas turtas ieškovui ir atsakovei T. C. priklausė bendrąja jungtine nuosavybe, o CK 3.96 str. numato, kad be sutuoktinio sutikimo sudaryti sandoriai gali būti nuginčijami pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 92 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Tokia įstatymo nuostata suponuoja papildomas pareigas pirkimo - pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas nekilnojamasis turtas priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina, kad pardavėjo pareiga atskleisti esmines sutarties sąlygas, tame tarpe ir tai, kam nuosavybės teise priklauso parduodamas turtas, yra nustatyta ne tik tada, kai pirkėjas to teiraujasi, o viso sutarties sudarymo proceso metu.

Vadovaujantis CK 3.96 straipsnio 2 dalimi, sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, gali būti pripažinti negaliojančiais nepaisant kitos sandorio šalies sąžiningumo, išskyrus atvejus, kai vienas ar abu sutuoktiniai sudarydomi sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms institucijoms suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė T. C., 2012-06-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė prašymą dėl teismo leidimo išdavimo sudaryti sandorį be sutuoktinio sutikimo. Teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir 2012-06-20 leido pareiškėjai sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandorį be sutuoktinio G. C. sutikimo ir gautas lėšas panaudoti paskolos su banku AB SEB bankas 2006-05-04 sudarytos kredito sutarties (duomenys neskelbtini) išankstiniam grąžinimui (b. l. 82). Be to, iš byloje esančios AB SEB bankas pažymos (b. l. 84), matyti, kad atsakovė T. C. pilnai įvykdė įsipareigojimus AB SEB bankui pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini), nes įgyjamo turto kainą atsakovai A. L. ir O. L. sumokėjo ieškovo G. C. ir atsakovės T. C. kreditoriui AB SEB bankas. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms ir įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl leidimo sandoriui be sutuoktinio sutikimo sudaryti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, visapusiškai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Apeliantas teigia, kad teismas be teisinio pagrindo atsisakė proceso eigoje atidėti bylos nagrinėjimą ir leisti patikslinti ieškinį. Teisėjų kolegija mano, kad teismas nagrinėdamas bylą iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo atstovo prašymus ir priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, nes tokie ieškovo prašymai užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 141 str.). Kolegija taip pat sutinka, kad tokie prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, juolab, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, nuo ieškinio pateikimo teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės praėjo beveik vieneri metai, nuo pat ieškinio pateikimo teismui iki bylos išnagrinėjimo ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokato. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl 2012-09-11 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia plačiau nepasisakytina ir dėl ieškovo atstovo prašymų ir pareiškimo dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo priėmimo aplinkybių ir priėmimo procedūros atitikimo CPK normoms.

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo iš ieškovo atsakovams priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir mano, kad jos yra per didelės. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismo atsakovams iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad atsakovai už advokatų pagalbą pirmos instancijos teisme prašė priteisti 10 000,00 Lt (b. l. 121), ir pirmos instancijos teismas sprendime konstatavęs, kad jos neatitinka Rekomendacijoje nurodytų maksimalių dydžių, priteisė atsakovams iš ieškovo dalį atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, t. y. 5 000,00 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis šioje byloje neviršija Rekomendacijų 8 punkte nustatytų rekomenduojamų maksimalių užmokesčio dydžių, kadangi pagal minėtame punkte nurodytus dydžius bendra iš ieškovo atsakovams priteistina bylinėjimosi išlaidų suma galėtų būti 10 750,00 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, neteikia pagrindo nagrinėjamu atveju ieškovo naudai mažinti priteistas 5 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovams iš ieškovo pirmos instancijos teismo priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nemažintina.

Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje pateikė atsakovai A. L. ir O. L., tačiau iki bylos išnagrinėjimo teisme, rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl atsakovų A. L. ir O. L. prašymas netenkintinas. Atsakovė T. C. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (b.l. 165). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalų dydį, kuris sudaro 1 500,00 Lt, nusprendžia atsakovės prašymą tenkinti ir iš ieškovo priteisti 1 500,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (vien? t?kstant? penkis ?imtus litø) bylin?jimosi i?laidø atsakovei T. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) patirtø apeliacin?je instancijoje.