Klaipėdos apylinkės teismo teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

I. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

Ji 2006-11-10 apie 05.00 val., viešbučio „Vecekrug“, esančio N.Uosto g. 23, Klaipėdos mieste, kambaryje, pagrobė A. J. piniginę 100 Lt vertės bei joje buvusius 750 litų, AB Hansabankas (Swedbankas) mokėjimo kortelę, 20 litų vertės. Iš viso pagrobė A. J. priklausančio turto už 870 Lt.

Kaltinamoji I. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2006 m. lapkričio 10 d. po darbo klube „(duomenys neskelbtini)“ išvyko į viešbutį „Vecekrug“ švęsti A. J. gimtadienio. Jie buvo keturiese ar penkiese, tiksliai neprisimena, buvo atvažiavę ir vaikinai, viešbutyje išgėrė. Ji su I. vėliau išvažiavo namo, viešbutyje liko tik nukentėjusioji A. J.. Su kuo nukentėjusioji vėliau buvo viešbutyje, ji nežino. Kiek jai žinoma, Ana tame viešbutyje pramiegojo visą dieną ir tik vakare jai paskambino. A. paskambinusi jai apie 18.00 val., apkaltino ją vagyste, pasakė, kad ji pavogusi jos pinigus. Kartu viešbutyje buvo ir I., kodėl A. ir jos neapkaltino vagyste, ji nežino. Ji A. piniginės neėmė. Tuo metu, kai jai skambino A., ji buvo „Akropolio“ prekybos centre ir jai pasakė, kad gali susitikti. Telefonu jokių SMS žinučių A. nerašė, žinutės rašytos A., ne iš jos telefono numerio. N. A. jokių žinučių ir pati jų iš A. negavo. Neatsimena savo telefono numerių, kuriuos ji turėjo prieš 5 metus. Po to su nukentėjusiąja ji daugiau nesusitiko. Tačiau žino, kad nukentėjusioji skambino jos mamai ir ją gąsdino. Bare „(duomenys neskelbtini)“ jau nebedirba. Po 2 metų policija ją sulaikė Vilniaus Oro uoste ir ji nustebo, kad yra ieškoma policijos.

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2006 m. lapkričio 10 d. viešbutyje „Vecekrug“ šventė gimtadienį. Viešbutyje buvo trise – I., I. ir ji. Daug negėrė ir girta nebuvo, nes tuo metu laukėsi. Viešbutyje buvo ir vaikinas, bet jis ne jos vaiko tėvas. Į viešbutį „Vecekrug“ po darbo naktiniame klube atvyko 00.03 val., ir pasiliko miegoti viešbutyje iki 17.00 val., į kambarį niekas įeiti negalėjo, nes buvo užrakintos durys. Kitą rytą, kai ji atsikėlė, viešbutyje buvo viena. Tačiau ryte pasigedo piniginės su pinigais ir dokumentų. Prieš gimtadienį, ji buvo gavusi algą - 780 Lt. Už viešbutį sumokėjo kartu buvęs vaikinas I., kuris gyvena Dubline. Ji nėra Lietuvos pilietė, todėl jai svarbus dokumentas - leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Policijai rašyti pareiškimo dėl vagystės ji nenorėjo, nes I. jos bendradarbė, tačiau nuėjus į darbą, direktorė J. pasakė, kad reikia rašyti pareiškimą, taip palikti negalima, nes tai vagystė. Pareiškimą policijai parašė kitą dieną po darbo, gal ir tą pačią dieną, dabar tiksliai neatsimena, ką rašė pareiškime, dabar taip pat tiksliai neatsimena. Byloje yra pažyma, kad I. M. serga kleptomanija, tai ne pirmas kartas, kai dingsta daiktai. Būdama darbe, klube „(duomenys neskelbtini)“, rašė I. žinutes. I. jai parašė žinutę - „nepyk aš paėmiau, bet iš manęs pavogė tavo pinigus“. Su I. ji bendravo telefonu dar savaitę, vėliau I. pakeitė telefono numerį. I., kuri kartu buvo viešbutyje, klube jau nebedirbo, todėl su ja nebendravo ir apie vagystę nekalbėjo. Direktorė J. skambino I. į mobilų telefoną, tuo pačiu numeriu, kuriuo skambino ir ji. Vėliau I.buvo sutikusi bare ir pasikeitė telefonų numeriais, prašė I. grąžinti pinigus ir jokių pretenzijų jai neturės, tačiau vėliau I. vėl pakeitė telefono numerį.

Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta. Abi jos dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“, kai ji buvo klubo direktorė. I. klube dirbo šokėja, A. - barmene. Tai buvo 2005 m. ar 2006 m., kada pradėjo dirbti bare dabar negali pasakyti, nepamena. I. dirbo šokėja pagal autorinę sutartį, nukentėjusioji A. dirbo pagal darbo sutartį. Atlyginimai buvo mokami mėnesio pradžioje iki 15 dienos, koks buvo A. atlyginimas dabar ji neatsimena. Kai I. iš darbo buvo atleista, dar kurį laiką ateidavo į klubą pas merginas. Kiek jai yra žinoma, I., A. ir I. šventė gimtadienį viešbutyje. A. jai sakiusi, kad I. iš jos pavogė piniginę, su 700 ar 800 litų ir mobilų telefoną. Jai pasakė, kad rašytų policijai pareiškimą, nes tai vagystė, o po to I. atleido iš darbo. Kaip ten buvo, I. nepaaiškino. Vėliau su A. dėl to įvykio daugiau nekalbėjo, nes nebuvo artimos draugės. Daug laiko nuo to įvykio praėjo, tačiau žinojo, kad iš A. buvo pavogti pinigai ir telefonas. Kodėl A. mano, kad pinigus pavogė I., ji nežino. Darbe su I. jokių konfliktų nebuvo. Nepamena I. mobilių telefonų numerių, nežino, ar I. rašė A. kokias žinutes, tačiau A. ir I. buvo draugės. Šiuo metu baras jau nebedirba.

Iš 2007-01-04 daikto (telefono) apžiūros protokolo, matyti, jog iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną buvo atsiųstos SMS žinutės: 1) “Mažute, aš paėmiau pinigus. aš tau rytoj atiduosiu. Iš manęs pačios pavogė, ryt atiduosiu. atleisk“ 2006-11-10, 18:16:03; 2) Viskas buvo mano „tašėje“. Mano pavogė ką tik piniginę! Ir tavo! 2006-11-10, 18:16:53; 3) „Nesakyk niekam, o jei M. klaus, sakyk, kad radai“ 2006-11-10 18:17:09 (b.l. 15-16).

Iš 2010-10-28 įtariamosios I. M. apklausos protokolo matyti, kad jai nukentėjusioji A. J. rašė žinutes, kaltino ją vagyste, I. M. atsakinėjo į žinutes ir tarėsi abi susitikti, vėliau kaltinamoji buvo susitikusi su nukentėjusiąja A., šioji žadėjo nutraukti bylą, tačiau nesutiko kaltinamoji. I. M. teigia, kad dažnai keisdavo telefono numerius ( b.l. 90-91).

Vagystės atveju pažeidžiama viena iš prigimtinių žmogaus teisių - teisė į nuosavybę. Nuosavybės neliečiamumo užtikrinimas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių ir valstybės pareigą ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Turtu laikomi turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai bei pinigai ir vertybiniai popieriai. Vagystės dalyku nelaikomi dokumentai. Objektyviai vagystė apima du momentus – svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė pasižymi tuo, kad vagystė yra tik tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti, kartu suprasdamas, kad savininkui ar kitam jo valdytojui bus padaryta materialinė žala.

Kaltinamoji I. M., nukentėjusiosios A. J. teigimu, pagrobė jai priklausančią piniginę su joje buvusiais dokumentais ir pinigais, t.y. joje buvusiais - 780 Lt. Tai patvirtino ir liudytoja J. K., kuri buvo naktinio klubo, kuriame tuo metu dirbo kaltinamoji ir nukentėjusioji, direktorė. Tačiau kaltinamoji I. M. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir neigė iš A. J. pagrobusi piniginę su dokumentais ir joje buvusiais 780 Lt. Neigė, kad nukentėjusiajai rašė mobiliuoju telefonu žinutes, kuriose ji pripažįsta paėmusi pinigus. Bylos medžiagoje užfiksuotos žinutės, rašytos iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) - “Mažute, aš paėmiau pinigus. aš tau rytoj atiduosiu“; „Iš manęs pačios pavogė, ryt atiduosiu. atleisk“; „Viskas buvo mano „tašėje“; „Mano pavogė ką tik piniginę! Ir tavo!“; „Nesakyk niekam, o jei M. klaus, sakyk, kad radai“ - rašytos ne jos, nes šis telefono numeris taip pat yra ne jos. I. M. teigimu, ji dažnai keitė telefono numerius ir kokie buvo tuo metu (2006 m) jos telefono numeriai ji neprisimena. Tačiau 2010-10-28 apklausos protokole I. M. teigė, kad su nukentėjusiaja A. J. susirašinėjo žinutėmis dėl įvykusios vagystės ir pripažino, kad dažnai keitė telefono numerius ( b.l. 90-91). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad tą vakarą „Akropolyje“ buvo kartu su M., kai skambino nukentėjusioji. Tai patvirtina tą faktą, jog kaltinamoji rašė žinutes nukentėjusiajai iš savo tuo metu naudojamo telefono numerio, kadangi vienoje iš žinučių taip pat minimas M. vardas : „... o jei M. klaus, sakyk, kad radai.“ Vadinasi, kalba tą vakarą ėjo apie pavogtus pinigus iš nukentėjusiosios. Atitinka ir laikas, nurodytas nukentėjusiosios, kuriuo ji teigė, kad susirašinėjo žinutėmis su kaltinamąja – 2006-11-10 18:16:03 val.; 18:16:53 val.; 18:17:09 val., nes jau ir iš pareiškimo, rašyto policijos komisariate, matyti, jog nukentėjusioji, tik prabudusi 2066-11-10 apie 18 valandą, susisiekė su I. M.. Kad tos dienos vakare, apie 18 valandą, nukentėjusioji skambino I. M., teisiamajame posėdyje patvirtino ir pati I. M.. Kaltinamosios I. M. teiginys, kad žinutės rašytos ne iš jos telefono numerio, teismo neįtikino, kadangi pačios kaltinamosios teigimu, ji neatsimena, kokie tuo metu buvo jos telefono numeriai. Jeigu kaltinamoji neatsimena savo tuo metu turėtų telefonų numerių, tai ji negali kategoriškai teigti, kad telefono numeris, iš kurio buvo rašytos žinutės, yra ne jos, šie teiginiai laikytini kaltinamosios gynybine pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais bei kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Aptarti įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog I. M. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. iš nukentėjusiosios A. J. pagrobė svetimą, jai nepriklausantį turtą -100 Lt vertės piniginę, joje buvusius 750 Lt bei AB Hansabankas (Swedbankas) mokėjimo kortelę - 20 litų vertės, viso pagrobė turto už 870 Lt.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., nes ji pagrobė svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė negu 3 MGL, švęsdama nukentėjusiosios A. J. gimtadienį viešbutyje „Vecekrug“, adresu – Naujojo Uosto g. 23, Klaipėda.

Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Atsižvelgiama į veikos pavojingumo laipsnį, kad veika yra baigta, į kaltės formą ir rūšį, kad veika padaryta tiesiogine tyčia, veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, neteista, tačiau niekur nedirba ir neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus aplinkybių visumą ir tai, kad I. M. nusikalsta pirmą kartą, jai skirtina bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį už straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį.

Nustatytinas baudos sumokėjimo terminas – šeši mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ( LR BVK 22 str.).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas panaikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL ( 1250 Lt) baudą ( iki 2007 m. galiojęs MGL dydis).

Paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir teismui pateikti, tai patvirtinančius dokumentus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.