Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda (iki 2007 m. galiojęs MGL).

Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartis, kuria nuteistosios I. M. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. M. nuteista už tai, kad 2006 m. lapkričio 10 d. apie 5.00 val., viešbučio „V“, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, pagrobė A. J. 100 Lt vertės piniginę, joje buvusius 750 Lt, AB „Hansabankas“ („Swedbank“) 20 Lt vertės mokėjimo kortelę. Iš viso pagrobto turto vertė 870 Lt.

Jeigu byloje yra prieštaringų įrodymų, teismas privalo prieštaravimus pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, pašalinti prieštaravimus tarp ištirtų įrodymų, atsakyti į visus skundo argumentus, tačiau to nepadarė. Teismas nepagrįstai nustatė, kad būtent ji nukentėjusiajai rašiusi žinutes, nes tai ji nuosekliai neigė. Kambaryje buvo ir daugiau žmonių, kurie galėjo padaryti vagystę.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Iš to darytina išvada, kad kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nerenka ir jų nevertina.

Iš bylos medžiagos ir kasacinio skundo turinio akivaizdu, jog pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas ir apkaltinamajame nuosprendyje jo padarytas išvadas patikrinęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką ar netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, nėra.

Nepažeistos ir BPK 369 straipsnio 1 dalies nuostatos. Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas - netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas - yra nurodytas tik formaliai, o ši skundo dalis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys minėtojo pagrindo buvimą.

Iš nuteistosios I. M. kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, teigdama, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami jos baudžiamąją bylą ir vertindami joje surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, taip padarydami esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, lėmusius neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinės nutarties priėmimą, iš esmės remiasi tik abiejų instancijų teismų išvadų dėl bylos įrodymų vertinimu, savaip aiškinant aplinkybes.

Prokuroro nuomone, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, teismas pasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, įvertino įrodymus tinkamai, o, nenustatęs jų prieštaringumo ir esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neprivalėjo atlikti byloje įrodymų tyrimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje teismo instancijoje metu įrodymų tyrimo neprašė ir pati apeliantė ar kiti proceso dalyviai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Kasatorė teigia, kad vertinant įrodymus buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis, nes teismai jos kaltę grindė nukentėjusiosios A. J. nepatikimais parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Taigi kasatorė ginčija žemesnės instancijos teismų surinktų įrodymų vertinimą, jų pakankamumą ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo teisingumą. Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir jų nevertina, o tik patikrina, ar išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės, o įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, gauti teisėtai.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorė neteigia, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai.

Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Nukentėjusiosios A. J. ir liudytojos J. K. parodymai gauti teisėtais būdais (jų gavimo teisėtumo kasatorė neginčija), jie patikrinti teisiamajame posėdyje apklausiant šiuos asmenis, užduodant jiems klausimus, palyginant su kitais bylos duomenimis – SMS žinutėmis, atsiųstomis iš kaltinamosios telefono. Kaltinamoji ir jos gynėjas šiame procese dalyvavo, uždavinėjo klausimus ir aiškinosi svarbias jiems aplinkybes.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nuteistosios apeliacinio skundo esminiai argumentai: ginčijo įrodymų vertinimą bei faktinių bylos aplinkybių nustatymą ir savo kaltę neigė. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Šių argumentų nuteistosios apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta, todėl teismas neatliko įrodymų tyrimo, to neprašė ir proceso dalyviai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl I. M. kaltės. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes nukentėjusiosios A. J. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių nuoseklūs, be to, juos patvirtina SMS žinutės, kurios atsiųstos iš I. M. telefono, todėl teismai neturėjo pagrindo jais abejoti. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus yra atsakyta bei pakankamai motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes kasatorės veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Kasatorė deklaratyviai teigia, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes nenurodo jokių šį teiginį pagrindžiančių teisinių argumentų, kaip tai numato BPK 368 straipsnio 2 dalis, todėl nėra pagrindo šį teiginį aptarinėti išsamiau.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios I. M. kasacinį skundą atmesti.