- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- I-172-463/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03546-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė, Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedcolor“
- Advokatai
- Linas Blažulionis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės,
dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Viktorijai Balčiūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Swedcolor“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Uždaroji akcinė bendrovė „Swedcolor“ (toliau – pareiškėja), atstovaujama advokato Lino Blažulionio, 2015 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–6), prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2015 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. SKP-45 „Dėl UAB „Swedcolor“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas).
Pareiškėja teigia, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjos atžvilgiu taikyta sankcija yra neproporcinga, todėl Sprendimas naikintinas. Pareiškėja paaiškina, kad projekto užbaigimui laiku sukliudė rangovo UAB „Prof City“ netinkamai vykdoma statybos darbų sutartis. Pareiškėja nutraukė su juo sutartį, tačiau naujasis rangovas UAB „Lutum“ taip pat negalėjo laiku atlikti numatytų statybos darbų. Nurodo, kad Agentūra 2014 m. sausio 7 d. pateikė išvadą, jog pareiškėjos pirkimai neprieštarauja pirkimo taisyklėms. Pareiškėjos nuomone, tai iš esmės reiškia, kad Agentūra pritarė pareiškėjos ir rangovo susitarimui pratęsti statybos darbų pabaigos terminą iki 2014 m. birželio 30 d. Po teigiamos išvados gavimo, 2014 m. sausio 23 d. pareiškėja kreipėsi į Agentūrą, prašydama pratęsti projekto įgyvendinimo terminą iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., nes statybos darbų tęsimo galimybė buvo apribota dėl nepalankių oro sąlygų. Šio prašymo Agentūra nenagrinėjo, vadovaudamasi tuo, kad pareiškėja jau yra pateikusi galutinį mokėjimo prašymą. Pareiškėja paaiškina, kad po to žodžiu pasikonsultavo su Agentūros darbuotojomis, kurios pasiūlė atsiimti galutinį mokėjimo prašymą, nurodydamos, kad tokiu atveju Agentūra paprastai pratęsia projektų įgyvendinimo terminus. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja 2014 m. vasario 10 d. atsiėmė galutinį mokėjimo prašymą ir tą pačią dieną pateikė prašymą pratęsti projekto įgyvendinimo terminą. 2014 m. vasario 24 d. raštu Agentūra nurodė pareiškėjai, kad sprendimą dėl pareiškėjos prašymo priims artimiausiu metu. Minėtą sprendimą Agentūra priėmė tik 2014 m. spalio mėnesį. Šis sprendimas buvo pareiškėjai nepalankus, t. y. Agentūra atsisakė pratęsti projekto įgyvendinimo terminą. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Nepaisydama to, Agentūra 2015 m. kovo 5 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nutraukė su pareiškėja sudarytą paramos sutartį ir nusprendė iš pareiškėjos susigrąžinti visą jai išmokėtą paramą. Sprendime nurodoma, kad pareiškėja Agentūrai pateikė neteisingą, klaidinančią informaciją, tačiau konkrečiai neįvardijama, kokia tai informacija. Pareiškėjos manymu, tai rodo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nepagrįstas. Pareiškėja nesutinka su Sprendimo argumentais, kad buvo pažeisti pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Pasak pareiškėjos, Agentūra Sprendime nenurodė, kada ir koks konkrečiai mokėjimas rangovui buvo atliktas netinkamai. Paaiškina, kad net jei ir buvo atliktas avansinis mokėjimas, tai, pasak pareiškėjos, skaidrumo ir lygiateisiškumo principų nepažeidžia. Atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo administravimo subjektų sprendimų motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, turi būti pateikti konkretūs įrodymai, patvirtinantys sprendime nurodytų aplinkybių egzistavimą. Pareiškėjos nuomone, šių reikalavimų skundžiamas Sprendimas neatitinka. Nurodo, kad Agentūra tiek 2013 m. vasario 12 d., teik ir 2014 m. sausio 7 d. raštuose vertino pareiškėjos atliktus pirkimus ir nurodė, kad pirkimai atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pasak pareiškėjos, jei laikyti pažeidimu tai, kad pareiškėja neįgyvendino projekto iki 2013 m. gruodžio 31 d., tai šis pažeidimas yra nulemtas pačios Agentūros neveikimo, t. y. nepagrįsto nesutikimo pratęsti šį terminą.
Teismo posėdyje nei pareiškėja, nei jos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (t. III, b. l. 117). 2017 m. gegužės 23 d. teisme gautas pareiškėjos atstovo prašymas bylą nagrinėti pareiškėjai ir jos atstovui nedalyvaujant (t. III, b. l. 119).
Atsiliepimas
Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 30–36).
Paaiškina, kad pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001„Dažų gamyklos įrengimas“ (toliau – Projektas) iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau nustatytu terminu jo neįgyvendino. Nurodo, kad, nustačiusi pažeidimus, nutraukė 2011 m. vasario 1 d. tarp pareiškėjos su Agentūra pasirašytą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį (reg. Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001) (toliau – Paramos sutartis). Nurodo, kad 2013 m. vasario 12 d. ir 2014 m. sausio 7 d. raštuose Agentūra tik formaliai įvertino, ar visi reikiami pirkimų dokumentai pateikti, t. y. pirminėje stadijoje nėra vertinamas pateiktų pirkimo dokumentų turinys. Pažymi, kad įtarimai dėl pažeidimų gali būti reiškiami ir jų tyrimas gali būti inicijuojamas ne vieną kartą, todėl Agentūros kompetencija nėra ribojama tuo, kad ankstesniame Projekto administravimo etape pažeidimai nebuvo nustatyti. Pasak Agentūros, pareiškėja žinojo, kad Projektas turi būti įgyvendintas iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau nepateikė galutinio mokėjimo prašymo, nepagrįstai tikėdamasi, kad Projektą bus galima įgyvendinti ir vėliau. Pareiškėja iki 2013 m. gruodžio 31 d. net nepateikė prašymo dėl termino pratęsimo. Prašymas pratęsti terminą Agentūrai buvo pateiktas tik 2014 m. vasario 10 d., t. y. praleidus Paramos sutartyje nustatytą terminą.
Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė savo atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo nutraukti su pareiškėja sudarytą Paramos
sutartį ir susigrąžinti išmokėtą paramą teisėtumo ir pagrįstumo.
2015 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi byla buvo sustabdyta iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-8040-629/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01883-2015-1), kurioje pareiškėja ginčijo Agentūros atsisakymą pratęsti Projekto įgyvendinimo terminą (t. III, b. l. 103–104). Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtą bylą 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2017 m. balandžio 5 d.) iš dalies nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) su minėtu teismo sprendimu sutiko, nurodydamas, kad pareiškėja, ginčydama Paramos sutarties nutraukimą, kartu turi ginčyti ir tarpinius Agentūros sprendimus, taip pat ir dėl Projekto įgyvendinimo termino nepratęsimo (administracinė byla Nr. A-429-492/2017) (t. III, b. l. 107–115). 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, išnykus aplinkybėms dėl kurių byla buvo sustabdyta (t. III, b. l. 116).
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės) 182 punkte nustatyta, kad Agentūra yra atsakinga už projektų įgyvendinimo priežiūrą. Šiai priežiūrai atlikti Agentūra naudojasi mokėjimo prašymų, galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos ir kitais duomenimis (Administravimo taisyklių 184 punktas). Galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita paprastai (jeigu įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip) yra teikiama kartu su galutiniu mokėjimo prašymu (Administravimo taisyklių 187 punktas).
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), kitokio reguliavimo nėra nustatyta.
Skundžiamame Sprendime Agentūra nurodė nustačiusi, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, padarė du pažeidimus: nepateikė galutinio mokėjimo prašymo ir numatytu terminu neįgyvendino Projekto (t. I, b. l. 11–12). Atsižvelgdama į šiuos pažeidimus bei pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Agentūra skundžiamu Sprendimu nutraukė Paramos sutartį ir nusprendė susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas (25 244,86 Eur).
Pagal Paramos sutartį ir papildomus susitarimus, pareiškėja buvo įsipareigojusi galutinį mokėjimo prašymą Agentūrai pateikti iki 2013 m. gruodžio 31 d. (t. III, b. l. 42–47, 56–73). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja paskutinę termino dieną, t. y. 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pateikusi Agentūrai galutinį mokėjimo prašymą, tačiau vėliau (2014 m. vasario 10 d.) jį atsiėmė.
Agentūros Sprendime nurodyta, kad pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą, atsiėmus dokumentus, paramos gavėjai atsiduria toje pačioje padėtyje, kurioje buvo prieš pateikdami atitinkamus dokumentus. Teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo reglamentu buvo nustatytos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 įgyvendinimo taisyklės, tačiau minėtas Tarybos reglamentas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 buvo panaikintas. Vis dėlto, pastarojo reglamento 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ankstesnis reglamentas ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d. 2007 m. sausio 22 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C (2007) 5076, todėl nagrinėjamu atveju Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 yra taikytinas. Atitinkamai, taikytinas ir Komisijos reglamentas (ES) Nr. 65/2011. Minėtame Komisijos reglamento straipsnyje nurodyta, kad dokumentai (taip pat ir mokėjimo prašymai) negali būti atsiimami, jei paramos gavėjas jau yra informuotas apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą. Agentūra 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8)-3654 ,,Dėl projekto įgyvendinimo“ informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į galimai atliktus Paramos sutarties vykdymo pažeidimus inicijuoja įtariamo pažeidimo tyrimą. Taigi, pareiškėjos prašymo dėl galutinio mokėjimo prašymo atsiėmimo pateikimo metu pareiškėja dar nebuvo informuota apie pažeidimo tyrimą, todėl turėjo teisę pateiktus dokumentus atsiimti. Atsižvelgiant į Komisijos reglamente nurodytas dokumentų atsiėmimo teisines pasekmes, konstatuotina, kad Agentūra skundžiamame Sprendime padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad, pareiškėjui atsiėmus galutinį mokėjimo prašymą, laikytina, kad jis nebuvo pateiktas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja prašymą pratęsti galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą pateikė Agentūrai tik 2014 m. vasario 10 d. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pratęstas gali būti tik dar nesuėjęs terminas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl termino pratęsimo buvo pateiktas praėjus daugiau kaip mėnesiui po termino pasibaigimo, konstatuotina, kad terminas pratęstas negalėjo būti. Pareiškėjai turėjo būti žinoma tai, kad pavėluotai pateiktas prašymas dėl termino pratęsimo negalės būti tenkinamas, nes tokią prašymo pateikimo tvarką (jo pateikimo terminus) nustatė tiek Įgyvendinimo taisyklės (jų 53 punktas), tiek ir Paramos sutartis (jos 32 punktas (t. III, b. l. 71)). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, susijusi su tuo, kad prašymas dėl termino pratęsimo buvo ilgai nagrinėjamas neturi teisinės reikšmės. Agentūros darbuotojų žodinė konsultacija (jei tokia buvo) taip pat negali būti pakankamas pagrindas pareiškėjai įgyti teisėtą lūkestį, kad nebus vadovaujamasi Paramos sutarties nuostatomis ar Įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Pavėluoto mokėjimo prašymo pateikimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Administravimo taisyklių 197.1.2 punkte nustatyta, jog gali būti priimami ir pavėluotai pateikti mokėjimo prašymai, tačiau tik tuo atveju, jei mokėjimo prašymą vėluojama pateikti ne daugiau kaip 60 darbo dienų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šiais terminais (ar jiems pasibaigus) būtų pateikusi Agentūrai galutinį mokėjimo prašymą. Pareiškėjai nepateikus galutinio mokėjimo prašymo, taip pat nepateikus galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos, Agentūra skundžiamame Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja iki nustatyto termino Projekto neįgyvendino. Taigi, Agentūra teisėtai ir pagrįstai Sprendime konstatavo abu nurodytus pažeidimus.
Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi skundžiamo Sprendimo priėmimo metu) 64 punkte, be kita ko, nustatyta, kad paramos gavėjui pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Pagal Administravimo taisyklių 253.5 punktą, jeigu paramos gavėjas nepateikia mokėjimo prašymų, projekto ataskaitų ir (arba) kitų dokumentų paramos sutartyje, Įgyvendinimo taisyklėse ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka, Agentūra gali nustatyti pažeidimą, t. y., kad paramos gavėjas pažeidė Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Nustačiusi pažeidimų, Agentūra atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriaus trečiame skirsnyje nustatytas sankcijas (Administravimo taisyklių 255 punktas). Minėtame skirsnyje viena tokių sankcijų yra paramos (ar jos dalies) susigrąžinimas (Administravimo taisyklių 197.3.1 punktas). Teisėtai ir pagrįstai konstatavusi pažeidimus, Agentūra turėjo teisę pareiškėjos atžvilgiu taikyti paramos (ar jos dalies) susigrąžinimo sankciją. Kaip minėta, Agentūra nusprendė nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti visą pagal Paramos sutartį išmokėtą paramą.
Pareiškėja mano, kad jai skirta sankcija yra neproporcinga. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad Agentūra, neturėdama vienų svarbiausių paramos administravime dokumentų – galutinio mokėjimo prašymo ir galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos, neturi galimybės vykdyti Projekto įgyvendinimo priežiūrą, už kurią yra atsakinga. Nustatytų pažeidimų pobūdis lemia tai, kad pareiškėjai galėjo būti taikoma pati griežčiausia sankcija – išmokėtos paramos susigrąžinimas, nutraukiant Paramos sutartį. Teismo aptarti pažeidimai sudaro pakankamą pagrindą paramos susigrąžinimui, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų Sprendime įvardytų faktinių aplinkybių, susijusių su neteisingos informacijos pateikimu, išskirtinių sąlygų tiekėjams sudarymu bei pirkimų neskaidriu vykdymu.
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėja, kad Sprendimas surašytas ydingai, t. y. teisės aktų nuostatos nesusietos su faktinėmis aplinkybėmis, motyvų išdėstymas nėra pakankamai aiškus, tačiau tai savaime nėra pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą sprendimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Swedcolor“ skundą atmesti.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.