Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-07 · Administracinė byla Nr. I-8040-629/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-04-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
I-8040-629/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01883-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
UAB „Swedcolor“
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8040-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01883-2015-1)Procesinio sprendimo kategorija 3.17.1; 1.26; 1.33.4; 3.21
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Swedcolor“ atstovui Linui Blažulioniui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Olgai Sokolovai, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Aurelijui Mačiulaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Swedcolor“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

UAB „Swedcolor“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (b. l. 28–34) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3R-80 (AG-39/05-2015), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 3JA-455-342 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Agentūra) 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. BRK-9114(10.3.8) bei įpareigoti Agentūrą pratęsti 2011 m. vasario 1 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) įgyvendinimo laikotarpį papildomam septynių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. vasario 1 d. ji su Agentūra sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtrai) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikia“ paramos sutartį, kuria įsipareigojo iki 2013 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti projektą „Dažų gamyklos įrengimas“ (toliau – ir Projektas). Agentūra skundžiamu 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. BRK-9114(10.3.8) nepritarė Bendrovės prašymui pratęsti ketvirtojo (galutinio) mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu nurodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. rangovas informavo ją, kad dėl statomo sandėlio sienų panelių ir langų tiekėjo kaltės negali laiku atlikti rangos sutartyje numatytų statybos darbų, todėl iškilo objektyvus poreikis pratęsti terminą. Pasak pareiškėjos, rangos sutarčiai ir visoms jos sąlygoms Agentūra pritarė, todėl pagal rangos sutarties 6.1.2. p., 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėja ir rangovas pasirašė rangos sutarties priedą Nr. 1, kurio įsigaliojimą susiejo su Agentūros pritarimu ir kuriame šalys susitarė pratęsti statybos darbų užbaigimą maksimaliam rangos sutarties 6.1.2. p. numatytam 6 mėn. terminui. Pareiškėjos nuomone, ji ketvirtą mokėjimo prašymą pateikė laiku, tačiau vėliau buvo suklaidinta pačios Agentūros darbuotojų dėl galimybės terminą pratęsti. Pasak pareiškėjos, ji žodžiu pasikonsultavo su Agentūros projektų administravimo skyriaus vedėja bei vedėjos pavaduotoja, kurios rekomendavo atsiimti ketvirtąjį mokėjimo prašymą tam, kad Projekto įgyvendinimo pratęsimo bei ketvirtojo mokėjimo prašymo pateikimo terminų klausimas galėtų būti nagrinėjamas, bei nurodė, kad Agentūros praktikoje tokios situacijos vertinamos palankiai, paramos gavėjų naudai, todėl Agentūrai pateikus prašymą pratęsti projekto įgyvendinimo terminą net ir po paramos sutartyse nurodyto termino pabaigos, Agentūra paprastai pratęsia projektų įgyvendinimo terminus. Tokią Agentūros praktiką pagrindžia ir tai, kad Agentūra, gavusi pareiškėjos prašymą, turėjo galimybę jį atmesti, tačiau nurodė, kad sprendimą priims artimiausiu metu, įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją. Be to, atkreipė dėmesį, kad trečiąjį mokėjimo prašymą Bendrovė turėjo pateikti Agentūrai ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 10 d., tačiau pateikė 2013 m. gruodžio 27 d., o 2014 m. sausio mėn. Agentūra pakeitė Paramos sutarties 6.3. p., kuriame numatė, jog trečiasis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2013 m. gruodžio 27 d., taigi šiais savo veiksmais atsakovė dar kartą patvirtino susiklosčiusią veiklos praktiką, todėl pateikdama 2014 m. vasario 10 d. prašymą Bendrovė turėjo pagrįstą galimybę tikėtis, kad klausimas dėl termino pratęsimo ir šį kartą bus išspręstas jos naudai, dar ir dėl to, kad ketvirtasis mokėjimo prašymas Paramos sutartyje numatytu laiku negalėjo būti pateiktas dėl objektyvių priežasčių.

Be to, pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėse (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) įtvirtintos procesinio pobūdžio normos. Taigi turėtų būti taikomos prašymo nagrinėjimo metu galiojusios normos, tarp kurių ir Įgyvendinimo taisyklių 21 p. pakeitimas.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 48–54).

Paaiškino, kad Agentūra negali paramos gavėjams uždrausti nurodyti vienokių ar kitokių sutarties sąlygų, priešingu atveju būtų pažeidžiamas sutarties laisvės principas. Sutarties šalys yra laisvos nustatyti tokias sutarties sąlygas, kokias nori. Dar prieš sudarydama naują rangos sutartį pareiškėja žinojo, jog Projektą privalo įgyvendinti ir mokėjimo prašymą pateikti iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl argumentas, kad, Agentūrai teigiamai įvertinus pirkimo dokumentus, pareiškėja neva įgijo teisę Projektą įgyvendinti iki rangos sutartyje nustatytų statybos darbų termino pabaigos, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teisės aktai aiškiai numato, kad Agentūros pareiga, gavus informaciją apie įtariamą pažeidimą, atlikti veiksmus, būtinus pažeidimui ištirti, todėl pareiškėja negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl įtariamų pažeidimų netyrimo.

Atsakovė pabrėžė, jog pareiškėja be pagrindo remiasi aplinkybe apie pasikeitusius teisės aktus dėl ilgesnio galutinio projektų įgyvendinimo termino pabaigos ir nutyli aplinkybę, kada jie buvo pakeisti. Įgyvendinimo taisyklių 21 p. buvo pakeistas 2013 m. gruodžio 30 d., o įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Pareiškėja privalėjo įgyvendinti Projektą iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pateikti visus reikiamus dokumentus, tačiau, suprasdama, kad laiku Projekto nespės įgyvendinti, iki 2013 m. gruodžio 31 d. Agentūrai nepateikė jokio prašymo dėl mokėjimo prašymo termino pratęsimo. Tokį prašymą ji pateikė tik 2014 m. vasario 10 d. Atsakovės teigimu, jeigu pareiškėja matė ir suprato, kad nespės baigti Projekto nustatytu terminu, privalėjo imtis aktyvių veiksmų dar prieš 2013 m. gruodžio 31 d. siekdama pratęsti Projekto, mokėjimo prašymo pateikimo terminą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitusi teisės akto nuostata pareiškėjai nesuteikė teisės manyti, kad ji Projektą gali tikėtis įgyvendinti iki 2015 m. birželio 30 d. Toks aiškinimas prieštarautų Paramos sutarčiai bei galiojantiems teisės aktams, kad visi Projekto, Paramos sutarties pakeitimai privalo būti iš anksto suderinti su Agentūra, ir jiems Agentūra turi pritarti. Agentūra nėra išreiškusi sutikimo leisti pareiškėjai Projektą įgyvendinti kitu, negu Paramos sutartyje nustatytu, terminu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, įgyvendindama Projektą, privalo vadovautis teisės aktų bei Paramos sutarties nuostatomis, o ne žodiniais paaiškinimais. Be kita ko, nėra galimybės nustatyti pareiškėjos nurodomo pokalbio su Agentūros darbuotojais.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat paaiškino, kad Agentūra atsakymus į prašymus išnagrinėja ir sprendimą priima per 20 darbo dienų, tačiau 2014 m. balandžio 24 d. Agentūroje buvo pradėtas tyrimas dėl galimo pažeidimo padarymo. Pirmenybė teikiama paramos gavėjo galbūt padaryto pažeidimo tyrimui, todėl visi kiti tam tikrą sąsają su galbūt padarytu pažeidimu turintys projekto įgyvendinimo klausimai (ir klausimai dėl terminų pratęsimo) gali (turi) būti sprendžiami tik pasibaigus paminėtam tyrimui. Pažymėjo, kad Paramos sutarties galiojimo, paramos klausimas išspręstas Agentūros 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. SKP-45, o Agentūros 2014 m. spalio 21 d. raštas Nr. BRK-9114(10.3.8) pareiškėjai nesukėlė ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. tariamai pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai negali būti teismo apginti šioje administracinėje byloje.

Atsakovės nuomone, pareiškėjos argumentas dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo laikytinas nepagrįstu, nes šiuo atveju jokios garantijos pareiškėjai nebuvo suteiktos. Įgyvendinimo taisyklių 21 p. pakeitimas dar neužtikrina teisės besąlygiškai remtis šia nuostata ir tikėtis, kad institucija elgsis taip, kaip naudinga pareiškėjai. Atkreipė dėmesį, jog Bendrijos teisė saugo tik atsargaus ir supratingo individo teisėtus lūkesčius, o pareiškėja žinojo apie Paramos sutarties sąlygas ir terminus, riziką atsiimti pateiktą ketvirtąjį mokėjimo prašymą prisiėmė ji pati.

Pažymėjo, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 53 p., argumentuoti prašymai keisti paramos sutartį ir mokėjimo prašymų pateikimo terminą turi būti pateikti iki atitinkamo mokėjimo prašymo pateikimo termino nustatyto sutartyje (iki 2013 m. gruodžio 31 d.). Jeigu prašymai pateikti laiku, Agentūra nagrinėja ne tik tai, ar atlikus pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau bus siekiama projekte bei programoje nustatytų tikslų, tačiau Agentūra taip pat privalo atsižvelgti ir į aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo. Agentūros nuomone, rangovo UAB „Lutum“ laiku neatlikti darbai (kaltė) nėra nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė. Projektas privalėjo būti laiku įgyvendintas, laiku pateikti visi reikiami dokumentai, tačiau pareiškėja, matydama, kad Projektas neįgyvendintas, laiku nesikreipė į Agentūrą dėl termino pratęsimo. Būtent Pareiškėja yra atsakinga už tinkamą Projekto įgyvendinimą laiku, o jeigu ji mano, kad Projektas neįgyvendintas dėl rangovo kaltės, gali išsiieškoti žalą iš rangovo teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad Agentūra 2015 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-45 dėl Paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo, taigi būtent minėtas sprendimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Swedcolor“ atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės Agentūros atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Ministerijos atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Dalis bylos nutrauktina, kita skundo dalis tenkintina.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAGK 2015 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 3R-80(AG-39/05-2015), Ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 3JA-455-342 ir Agentūros 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. BRK-9114(10.3.8) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 1 d. pareiškėja su Agentūra pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį (reg. Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001 „Dažų gamyklos įrengimas Tarosų kaime“. Pagal šią sutartį Bendrovei teisės aktuose ir šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 1 020 667 Lt (t. y. iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Parama suteikiama, jei Projektas bus įvykdytas iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. Be to, Paramos sutartyje aparta, jog paramos mokėjimas išskaidomas į 4 dalis ir ketvirtas mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. (VAGK byla, t. I, b. l. 26–43).

Vėliau pareiškėja su Agentūra pasirašė Paramos sutarties pakeitimus, kuriais keitė projekto įvykdymo datą bei mokėjimų prašymų pateikimo terminus (VAGK byla, t. I, b. l. 44–55). Pažymėtina, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. Paramos sutarties pakeitimu šalys susitarė, kad Projektas turi būti įvykdytas iki 2013 m. gruodžio 31 d. (VAGK byla, t. I, b. l. 52–53), o 2013 m. lapkričio 25 d. susitarimu Nr. 6 Bendrovė su Agentūra susitarė, kad mokėjimo prašymas dėl ketvirtos paramos dalies turi būti pateiktas taip pat iki 2013 m. gruodžio 31 d. (VAGK byla, t. I, b. l. 56–57).

2013 m. lapkričio 4 d. Bendrovė ir UAB „Lutum“ pasirašė darbų rangos sutartį Nr. 2013/11/4-l, kuria rangovas UAB „Lutum“ įsipareigojo iki 2013 m. gruodžio 31 d. pastatyti gamyklinio sandėliavimo paskirties pastatą ir perduoti darbų rezultatą užsakovui (VAGK byla, t. I, b. l. 59–63), tačiau 2013 m. gruodžio 31 d. priedu Nr. 1 šalys susitarė pratęsti statybos darbų atlikimo terminą iki 2014 m. birželio 30 d.

2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėja Agentūrai pateikė ketvirtąjį mokėjimo prašymą paramai gauti ir 2014 m. sausio 23 d. raštu prašė Agentūros leisti pratęsti Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir ketvirtą (galutinį) mokėjimo prašymą bei galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą pateikti iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., kadangi rangovas negali vykdyti statybos darbų dėl nepalankių oro sąlygų (VAGK byla, t. I, b. l. 66–68).

2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8.)-1199 Agentūra informavo pareiškėją, kad pateikdama ketvirtą mokėjimo prašymą ji deklaravo, jog yra patyrusi išlaidas visai tinkamų finansuoti išlaidų sumai, bei prašė išmokėti visą paramos sumą, kuri yra nurodyta Paramos sutarties 6.4 p., nors kituose savo raštuose teigė, jog statybos darbai nėra iki galo atlikti, todėl prašė pateikti galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą (VAGK byla, t. I, b. l. 75–76). Tačiau pareiškėja 2014 m. vasario 10 d. raštu paprašė Agentūros ketvirtojo mokėjimo prašymo nevertinti ir minėtą prašymą bei su juo pateiktus dokumentus grąžinti Bendrovei (VAGK byla, t. II, b. l. 13) ir tos pačios dienos kitu raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti Projekto mokėjimo prašymų grafiką išdėstyti nauja tvarka, pagal kurią ketvirtą mokėjimo prašymą ji galėtų pateikti iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. (VAGK byla, t. I, b. l. 15–17).

2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. BRK-1868(10.3.8) Agentūra informavo pareiškėją, jog gavo jos 2014 m. vasario 10 d. prašymą ir nurodė, kad sprendimą priims, įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją (VAGK byla, t. II, b. l. 14).

2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8)-3654 Agentūra informavo pareiškėją, jog priėmė sprendimą inicijuoti įtariamo pažeidimo tyrimą (VAGK byla, t. II, b. l. 16), o 2014 m. liepos 3 d. rašte Nr. BRK-5826(10.3.8) nurodė, jog, atlikusi pažeidimo tyrimą, priėmė sprendimą registruoti pažeidimą ir siūlyti Ministerijai Bendrovei taikyti sankciją – inicijuoti Paramos sutarties nutraukimą ir išmokėtos paramos lėšų susigrąžinimą (VAGK byla, t. II, b. l. 23–24).

2014 m. spalio 21 d. Agentūra priėmė skundžiamą sprendimą Nr. BRK-9114(10.3.8), kuriame nurodė, jog prašymą dėl mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsimo Bendrovė Agentūrai pateikė pavėluotai, todėl nepritarė pareiškėjos prašymui pratęsti ketvirtojo (galutinio) mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 36–36).

Pareiškėja minėtą Agentūros sprendimą apskundė Ministerijai, kuri 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 3JA-455-342 nurodė, jog Agentūros 2014 m. spalio 21 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 37–38).

Ministerijos sprendimą pareiškėja apskundė VAGK, tačiau VAGK 2015 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 3R-80(AG-39/05-2015) Bendrovės skundą taip pat atmetė (b. l. 12–22).

Teismas pažymi, kad Paramos sutarties dalyką iš esmės sudaro pareiškėjos įsipareigojimas nustatytomis sąlygomis įgyvendinti Projektą ir atsakovės įsipareigojimas pervesti pareiškėjai tinkamomis pripažintas paramos lėšas. Taigi darytina išvada, jog galutiniu sprendimu, sukeliančiu pareiškėjai esmines teisines pasekmes, laikytinas toks Agentūros sprendimas, kuriuo sprendžiamas paramos lėšų išmokėjimo / sumažinimo / nemokėjimo / susigrąžinimo klausimas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklių) 197 p. paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas.

Pareiškėja, teikdama atsakovei prašymą pratęsti terminą mokėjimo prašymui pateikti siekia ne tiek paties prašymo pateikimo galimybės, bet, kad pateikus prašymą jai būtų išmokėtos paramos lėšos. Teismas atkreipia dėmesį, jog toks galutinis sprendimas dėl paromos lėšų išmokėjimo pareiškėjai yra ne šiuo atveju skundžiamas Agentūros 2014 m. spalio 21 d. sprendimas, o 2015 m. kovo 5 d. Agentūros sprendimas Nr. SKP-45, kuriuo dėl nustatytų pažeidimų buvo nuspręsta nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti 25 244,86 Eur išmokėtų paramos lėšų (b. l. 58–62). Pažymėtina, kad minėtas sprendimas priimtas vadovaujantis ne tik Administravimo taisyklių 197.3 p., nustatančių paramos susigrąžinimo atvejus, bet ir 197.2.1 p., kuriame nustatyta, kad paramos neskyrimas taikomas, kai paramos gavėjas nepateikia mokėjimo prašymų paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog LVAT praktikoje yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra yra priėmusi sprendimą dėl paramos lėšų nemokėjimo, Paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo (2015 m. kovo 5 d. Agentūros sprendimas Nr. SKP-45), teismo vertinimu, šioje byloje skundžiamas atsakovės 2014 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. BRK-9114(10.3.8) yra tik tarpinis dokumentas Agentūrai priimant galutinį sprendimą dėl paramos mokėjimo. Taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjos UAB „Swedcolor“ skundą yra iškelta administracinė byla Nr. I-8772-463/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02567-2015-1), kurioje yra skundžiamas galutinis Agentūros 2015 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. SKP-45, taigi minėtoje byloje bus patikrintas atsakovės veiksmų teisėtumas paramos pareiškėjai neišmokėjimo klausimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla dėl 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. BRK-9114(10.3.8) bei išvestinių reikalavimų panaikinti Ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 3JA-455-342 bei įpareigoti Agentūrą pratęsti Paramos sutarties įgyvendinimo laikotarpį papildomam laikotarpiui nutrauktina ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka.

Dėl skundžiamo VAGK 2015 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 3R-80(AG-39/05-2015) teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2014 m. spalio 21 d. Agentūros sprendimas Nr. BRK-9114(10.3.8), dėl kurio priimtas VAGK skųstas Ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 3JA-455-342, kaip minėta, laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu, todėl VAGK pareiškėjos skundo neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti iš esmės, todėl vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 4.5 p., turėjo bylą nutraukti kaip nepriskirtiną VAGK. Todėl šiuo aspektu pareiškėjos skundas tenkintinas ir skundžiamas VAGK 2015 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 3R-80(AG-39/05-2015) naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti Agentūros 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. BRK-9114(10.3.8), Ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 3JA-455-342 bei įpareigoti Agentūrą pratęsti Paramos sutarties įgyvendinimo laikotarpį papildomam septynių mėnesių laikotarpiui nutrauktina, o reikalavimas panaikinti VAGK 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3R-80 (AG-39/05-2015) tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Nutraukti administracinės bylos Nr. I-8040-629/2015 dalį dėl reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 3JA-455-342, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. BRK-9114(10.3.8) bei įpareigoti atsakovę pratęsti 2011 m. vasario 1 d. paramos sutarties Nr. 3VK-KK-10-2-003826-PR001 įgyvendinimo laikotarpį papildomam septynių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Kitą pareiškėjos UAB „Swedcolor“ skundo dalį tenkinti ir panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 3R-80 (AG-39/05-2015).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėArūnas KaminskasIrena Paulauskienė