- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-2377-153/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09886-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Galina Blaževič (pran.)
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei, VšĮ S. Dariaus, S. Girėno
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14876-945/2015 pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromui dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto savivaldybės meras 2015-05-14 potvarkiu Nr. MP-69 atšaukė ieškovą E. R. iš viešosios įstaigos S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktoriaus pareigų, taip pat pavedė viešajai įstaigai S. Dariaus ir S. Girėno aerodromui ieškovui E. R. išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitas ieškovui priklausančias pinigų sumas. Ieškovas E. R. prašė pripažinti jo atšaukimą iš pareigų neteisėtu ir panaikinti skundžiamą potvarkį, priteisti jam darbo užmokesčio išmokas už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškovo E. R. ieškinio reikalavimai atmesti.
Teismas nustatė, kad ieškovas E. R. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-627 nuo 2007 m. gruodžio 7 d. paskirtas VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktoriumi, tą pačią dieną su juo sudaryta darbo sutartis. Ginčijamu 2015 m. gegužės 14 d. potvarkiu Kauno miesto savivaldybės meras nuo 2015 m. gegužės 14 d. atšaukė ieškovą E. R. iš pareigų.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą, negalintį turėti įtakos ginčijamo mero potvarkio teisėtumui, ieškinio argumentą, jog ieškovas iš pareigų buvo atšauktas neįvardijant tokio sprendimo motyvų. Šias išvadas teismas padarė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (toliau – VšĮĮ) (2013 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-403), įsigaliojusiu 2014 m. sausio 1 d., kur anksčiau galiojęs teisinis reglamentavimas VšĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 4 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte anksčiau vartotą „atleidimo“ sąvoką pakeitė „atšaukimu“. Taip pat teismas vadovavosi atsakovės atstovės paaiškinimu, kad Akcinių bendrovių įstatyme (34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje), Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (4 straipsnio 4 dalies 4 punkte) vartojamos „atšaukimo“ sąvokos laikomasi pozicijos, jog darbo sutartis su bendrovės ar savivaldybės įmonės vadovu gali būti nutraukiama nemotyvuotai, kad vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą nutraukti su juo darbo sutartį. Įvedus atšaukimo institutą, sukuriamas specialus darbo santykių su viešosios įstaigos vadovu pasibaigimo pagrindas. Teismas sutiko su atsakovės Kauno miesto savivaldybės argumentu, kad ginčo santykiams gali būti taikomi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1321-450/2015 argumentai, kurioje Vilniaus apygardos teismas, taikydamas po įstatymo pakeitimo įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, pripažino, kad pasisakė dėl teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, kad, yra analogišką akcinės bendrovės vadovo atšaukimui.
Teismas nesutiko su ieškovo E. R. argumentu, kad sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo priėmė netinkamas subjektas. Teismas, vertindamas ieškovo argumentą, nurodė, kad vadovaujantis VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisė skirti į pareigas ir atšaukti viešosios įstaigos vadovą yra suteikta įstaigos dalininkų susirinkimui, o įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog esant vienam dalininkui, jis vadinamas savininku, o savininko sprendimas yra prilyginamas dalininkų susirinkimo sprendimui. Viešosios įstaigos įstatų 11 punkte įstaigos dalininke yra Kauno miesto savivaldybės taryba, taip pat 15.3 punkte įtvirtinta standartinė nuostata, kad visuotinis susirinkimas skiria ir atleidžia administracijos vadovą. 2015 metais naujai išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį VSĮ 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas neteko savo galios, o VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu kompetencija skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priskirta tiesiogiai išrinktiems savivaldybių merams.
Teismo vertinimu, po 2014 m. sausio 1 d. savivaldybės taryba galėjo taikyti VšĮĮ įtvirtinto vadovo atšaukimo institutą, o meras yra vienintelis subjektas, kuriam suteikta teisė įgyvendinti viešosios įstaigos savininko funkcijas, susijusias su vadovo priėmimu į darbą ir darbo santykių su juo nutraukimu.
Teismas sprendė, kad VšĮĮ įtvirtintas vadovo „atšaukimo“ institutas yra skirtas atitinkamai savininko teises įgyvendinančio subjekto teisei įgyvendinti, o aptariamos savivaldybės tarybai priklausiusi kompetencija skirti ir atleisti savivaldybės viešosios įstaigos vadovą iš pareigų ir vykdyti kitas darbdavio funkcijas įstaigos vadovo atžvilgiu (įskaitant ir VšĮĮ numatytą jo atšaukimo iš pareigų galimybę) po VSĮ pakeitimo buvo deleguota merui.
Teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos pozicija ginčijamu klausimu nebuvo nuosekli, neturi reikšmės ginčijamo potvarkio teisėtumui.
Teismas sprendė, kad priimdamas ginčijamą potvarkį Kauno miesto savivaldybės meras tinkamai įgyvendino jam Vietos savivaldos įstatymu suteiktą kompetenciją spręsti visus klausimus, susijusius su savivaldybės viešosios įstaigos vadovo darbo santykiais, ir atšaukdamas ieškovą iš pareigų pasirinko teisėtą DK 124 straipsnio 1 dalyje, VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą darbo santykių su viešosios įstaigos vadovų nutraukimo pagrindą – atšaukimą iš pareigų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą skundžia ieškovas E. R.. Ieškovas E. R. prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad savivaldybės tarybos kompetencijai, kurios ribos išsamiai įvardytos LR vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnyje, nebepriskiriamos jokios su viešosios įstaigos vadovo teisinių santykių reguliavimu susijusios funkcijos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai plečiamai aiškino LR vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte įtvirtintą nuostatą.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė savivaldybės mero kompetenciją „atšaukti“ viešosios įstaigos vadovą iš užimamų pareigų, kai jam įstatymu suteikta teisė „atleisti“ viešosios įstaigos vadovą iš užimamų pareigų vadovaujantis Darbo kodeksu ir kitais teisės aktais. Todėl 2015 m. gegužės 14 d. potvarkis Nr. MP-69 yra neteisėtas, priimtas viršijant įstatymu suteiktas kompetencijas.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė atsakovas Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės meras prašė ieškovo E. R. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis teisės aktais ir nenukrypstant nuo teismų praktikos. O ieškovo E. R. pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes ieškovas netinkamai interpretuoja teisės normas, reglamentuojančias viešųjų įstaigų vadovų atšaukimą iš pareigų ir grindžiamas paties apelianto teisės normų aiškinimu ir interpretavimu iš esmės jo nepagrindžiant imperatyviomis teisės normomis ir teismų formuojama praktika.
Kauno apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad „visos iki tol savivaldybės tarybai priskirtos funkcijos, susiję su savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės, teisių Įstaigos vadovo atžvilgiu įgyvendinimu buvo deleguotos savivaldybės merui.“
Kauno apylinkės teismas teisingai aiškino, jog LR vietos savivaldos įstatyme vartojama ne „atšaukimo“ iš pareigų, bet „atleidimo“ sąvoka, ir nurodė, kad ieškovo aiškinimas yra nelogiškas, jog savivaldybė, kaip viešosios įstaigos savininkė, neturėtų galimybės įgyvendinti jai įstatymo suteiktų teisių (jog negali būti logiškai pateisinama situacija, kad meras po įstatymo pakeitimo teisės „atšaukti“ viešosios įstaigos vadovą neįgijo, tuo tarpu savivaldybės taryba šią teisę prarado, kadangi ji nėra įvardinta apibrėžiant tarybos kompetenciją).
Teismas teisingai pripažino, kad priimdamas ginčijamą potvarkį Kauno miesto savivaldybės meras tinkamai įgyvendino jam Vietos savivaldos įstatymu suteiktą kompetenciją spręsti visus klausimus, susijusius su savivaldybės viešosios įstaigos vadovo darbo santykiais, ir atšaukdamas ieškovą iš pareigų pasirinko teisėtą DK 124 straipsnio 1 dalyje, VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą darbo santykių su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo pagrindą – atšaukimą iš pareigų, yra teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės mero kompetencijos atšaukti iš pareigų viešosios įstaigos vadovą – šioje byloje ieškovą E. R. viešosios įstaigos S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktorių.
Kauno miesto savivaldybės meras 2015-05-14 potvarkiu Nr. MP-69 atšaukė ieškovą E. R. iš viešosios įstaigos S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktoriaus pareigų 2015-05-14, taip pat pavedė viešajai įstaigai S. Dariaus ir S. Girėno aerodromui išmokėti ieškovui E. R. jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitas jam priklausančias pinigų sumas. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis LR viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 dalies 4 punktu ir LR vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 dalies 17 punktu (b. l. 6).
Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, viešųjų įstaigų steigimą, jų valdymą reglamentuoja specialus teisės aktas – LR viešųjų įstaigų įstatymas. LR viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 dalis numato, kad kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Taip pat Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 dalies 4 punktas numato, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas (įstatymo nuostata galioja nuo 2014-01-01 priėmus 2013-06-25 LR viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-403).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų aiškinamajame rašte yra numatytas aiškus įstatymo leidėjo tikslas, kuris yra susijęs su viešosios įstaigos vadovo atšaukimu. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad viešosios įstaigos vadovas yra vienasmenis valdymo organas. Nuo vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viešosios įstaigos veiklos efektyvumas. Viešosios įstaigos vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti viešosios įstaigos vardu, savo veiksmais sukurti viešajai įstaigai teises ir pareigas. Dėl tokios vadovo reikšmės būtinas viešosios įstaigos dalininkų pasitikėjimas juo, tačiau Viešųjų įstaigų įstatyme nenumatyta viešosios įstaigos vadovo atšaukimo galimybė dalininkams praradus pasitikėjimą juo ar nusprendus, kad kito vadovo gebėjimai suteiks viešajai įstaigai daugiau naudos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, viešosios įstaigos vadovo atleidimas vykdytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatytais pagrindais ir tvarka. Viešųjų įstaigų įstatymo projekte siūloma viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikti galimybę atšaukti vadovą. Tokia visuotinio dalininkų susirinkimo teisė nesiejama su atšaukiamojo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, o būtų grindžiama tik viešosios įstaigos ir viešosios įstaigos vadovo santykių pobūdžiu, kurį lemia pasitikėjimas. Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtinus tokią nuostatą būtų išvengta praktikoje pasitaikančių situacijų, kai dalininkų pasitikėjimą praradęs viešosios įstaigos vadovas ir toliau dirba, kol atliekamos jo atleidimą lemiančios procedūros.
Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad vertinant LR viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 8 dalį, kur nurodyta, jog esant vienam dalininkui, jis vadinamas savininku, savininko sprendimas yra prilyginamas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimui. O vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės institucijos atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija yra savivaldybės administracijos direktorius. Taigi savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras, kuris yra savivaldybės vadovas, turintis atitinkamus įgaliojimus. Meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, nuo 2015 metų buvo padidinti mero įgaliojimai, taigi atitinkamai buvo patikslinta ir tarybos kompetencija, nebeliko įstatymo nuostatos, kad paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą skundžiamame sprendime, jog visos iki tol savivaldybės tarybai priskirtos funkcijos, susijusios su savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės, teisių įstaigos vadovo atžvilgiu įgyvendinimu buvo deleguotos savivaldybės merui, tarp jų ir atšaukti iš direktoriaus pareigų ieškovą (LR vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktas). Tame tarpe pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad LR vietos savivaldos įstatyme vartojama ne „atšaukimo“ iš pareigų, o „atleidimo“ sąvoka (LR vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktas).Esant tokioms aplinkybėms ginčo situacijoje atšaukdamas ieškovą iš viešosios įstaigos S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo direktoriaus pareigų savivaldybės meras jam suteiktų įgaliojimų neviršijo ir įstatymo nepažeidė (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad nagrinėjamoje byloje yra aktuali kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2010, kurioje buvo išaiškinta Vietos savivaldos ir Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo normų taikymo ir aiškinimo praktika. Įvertinus tai, kad Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos teisės normos yra bendrosios teisės normos (nustatyta, kad koks subjektas skiria ir atleidžia įmonės vadovą), o LR viešųjų įstaigų įstatymo normos yra specialiosios (detalizuoja skyrimo bei atleidimo tvarka ir pagrindai), šiuo atveju taikoma specialiosios normos pirmumo taisyklė, kuria remiantis būtent steigėjui yra suteikta teisė atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, o ne teisės normomis, reglamentuojančiomis vietos savivaldos institucijų veiklą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovo aiškinimas susijęs su ieškovo atšaukimu iš pareigų teisėtumu yra logiškai nepateisinamas, nes vien dėl vartojamų sąvokų paskirstant teises skirtingiems subjektams tarpusavio nesuderinamumo savivaldybė, kaip viešosios įstaigos savininkė, neturėtų galimybės įgyvendinti jai įstatymo suteiktų teisių (negali būti logiškai pateisinama situacija, kad meras po įstatymo pakeitimo teisės „atšaukti“ viešosios įstaigos vadovą neįgijo, o savivaldybės taryba šią teisę prarado, kadangi ji nėra įvardinta apibrėžiant tarybos kompetenciją).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 183 str., 185 str.). Priešingai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu priėjo teisingą išvadą, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos išsamiai atsakyta skundžiamame sprendime, naujų įrodymų ar kitų aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, todėl teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydama dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių ir jų vertinimo.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, kurie nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atskirai teisėjų kolegija nepasisako.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo nekeisti.