Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-12-18 · Administracinė byla Nr. eA-1454-261/2019

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-12-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
eA-1454-261/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01790-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys, Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė
Atsakovas
Valstybinės miškų tarnybos
Pareiškėjas
uždaroji akcinė bendrovė „Klasmann-Deilmann Šilutė“
Administracinė byla Nr. eA-1454-261/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01790-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 19.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės miškų tarnybos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Klasmann-Deilmann Šilutė“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3R-267(AG-213/01-2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Atsakovas tvirtino, kad Komisija sprendimu nepagrįstai iš dalies tenkino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Klasmann-Deilmann Šilutė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundą, įpareigodama Tarnybą pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 2 d. prašymą priimti papildomą sprendimą išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) miško žemės plotus kitos paskirties sklypuose (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)), patenkančius į pareiškėjui Lietuvos geologijos tarnybos 2014 m. rugsėjo 4 d. leidimu Nr. 449-14 suteiktus kasybos plotus. Paaiškino, kad minėtuose išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose esantys miškai Miškų kadastre įregistruoti pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinio miškotvarkos instituto 2004 metais perduotus valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2014 metų miškų inventorizacijos duomenis. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 22 d. rašte Nr. (12-2)-D8-2181 išdėstyta pozicija, teigė, kad į naudingųjų iškasenų (durpių) gavybai suformuotus kitos paskirties žemės sklypus patenkanti ginčo žemė, kuri, pareiškėjo nuomone, laikytina savaime mišku apaugusia ne miško žeme, iš miško žemės galėtų būti paversta kitomis naudmenomis remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsniu (konkrečiu atveju – šio straipsnio 1 dalies 4 punktu) ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (toliau – ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašas), nuostatomis. Atsakovo įsitikinimu, Komisija, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (toliau – ir Kadastro nuostatai), 30.6 papunktį, konstatuodama, jog pareiškėjas turi teisę pasinaudoti paprastesne savaime apaugusio miško išbraukimo iš Miškų kadastro tvarka išsinuomotų sklypų, kurie prieš įrašant į miškų kadastrą 2005 metais jau buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre kaip skirti naudingųjų iškasenų eksploatavimui, dalyse. Akcentavo, kad Kadastro nuostatų 30.6 papunktis negali būti laikomas prielaida įgyvendinant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Be to, duomenys Miškų kadastre yra suderinti su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypų (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)) duomenimis.