Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-22 · Civilinė byla Nr. e2A-594-658/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-12-03Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-22
Bylos Nr.
e2A-594-658/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18312-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė
Ieškovas
UAB „Sveo grupė“, UAB „Sveo gupė“
Atsakovas
DNSB „Geri butai“
Civilinė byla Nr. e2A-594-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18312-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.3.; 2.6.18.1.
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Sveo grupė“ atstovams direktoriui R. P. ir advokatui R. S., atsakovo DNSB „Geri butai“ atstovams administratoriui A. S. ir advokatui L. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės DNSB „Geri butai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-868-848/2016 pagal ieškovės UAB „Sveo gupė“ ieškinį atsakovei DNSB „Geri butai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės DNSB „Geri butai“ priešieškinį ieškovei UAB „Sveo grupė“ dėl restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl sutarties aiškinimo ir tinkamo prievolių įvykdymo pagal sudarytą rangos sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB ,,Sveo grupė” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės DNSB „Geri butai“ 16 900,04 Eur skolą, 8,30 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakove sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pagal pateiktą komercinį pasiūlymą įrengti 60 kw šiluminės galios geoterminę katilinę, o atsakovė priimti ieškovės atliktus darbus bei už juos atsiskaityti. Komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta, jog geoterminės katilinės įrengimas atsakovei susidės iš dviejų etapų, t. y. šilumos siurblio ir kitos susijusios įrangos pagaminimo bei sumontavimo, o taip pat geoterminių gręžinių rangos darbų atlikimo iš ieškovės medžiagų. Šalys susitarė, jog rangos darbų bendra preliminari kaina yra 127 680 Lt (atsitinka 36 978,68 Eur) + PVM, kuri darbų eigoje gali kisti, priklausomai nuo papildomo darbų kiekio. Ieškinyje teigiama, jog šalys susitarė, kad iš pradžių bus atliekami geoterminių gręžinių rangos darbai iš ieškovės medžiagų, o po to, atsakovei sumokėjus avansą, bus pagamintas ir sumontuotas šilumos siurblys ir kita reikalinga įranga, atsiskaitant už atliekamus rangos darbus ir prekes numatyta tvarka. Po sutarties sudarymo atsakovei ėmus sistemingai pažeidinėti sutarties sąlygas bei delsti atsiskaityti su ieškove, darbų atlikimo terminas užsitęsė, dėl ko atsakovė žodžiu informavo ieškovę apie vienašalį sutarties nutraukimą ir atsisakė pasirašyti jai pateiktus faktiškai atliktų rangos darbų perdavimo – priėmimo aktus bei apmokėti likusią sumą.

Atsakovė DNSB „Geri butai“ su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Sveo grupė“ atsakovės sumokėtus 18 825 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, jog sutartyje numatyta bendra darbų kaina buvo 107 304 Lt vietoje 127 680 Lt, šią sumą ieškovės atstovas ištaisė ranka visuose sutarties egzemplioriuose. Atsakovė, vykdydama sutartį sumokėjo 65 000 Lt, tačiau ieškovė pagal sutartyje numatytus terminus neįvykdė numatytų darbų – nesuteikė rangos paslaugų. Šalių sudaryta ginčo sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi sumontuoti katilą per 45 kalendorines dienas nuo datos, kada atsakovė ieškovei sumokėjo avansinę įmoką, tačiau ieškovė minėtos paslaugos neatliko. Atsakovė pagal sutartyje numatytų darbų apimtį sugebėjo tik nekokybiškai išgręžti 20 gręžinių. Atsižvelgiant į tai atsakovė nutraukė sutartį su ieškove.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 16 900,04 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmetė. Sprendime nurodė šiuos esminius argumentus:

Atsakovė vėlavo atlikti sutartimi numatytus mokėjimus, atsižvelgiant į tai ieškovė likusius rangos darbus turėjo teisę pristabdyti iki atsakovė su ieškove tinkamai atsiskaitys.

Atsakovei atliktų darbų aktai buvo įteikti tinkamai, todėl ji turėjo pareigą priimti atliktą darbą, o pastebėjusi darbų trūkumus privalėjo tai nurodyti akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tačiau to ji nepadarė. Atsakovės pretenzijose ieškovei nėra nurodomi jokie darbų trūkumai, akcentuojama, jog sutartis bus nutraukta dėl terminų nesilaikymo. Pretenzijos surašytos iki ieškovės atliktų darbų perdavimo atsakovei, po aktų perdavimo ieškovė iš atsakovės jokių pretenzijų negavo. Atsakovės pateikti UAB „Saulės šiluma“ konstatavimo aktai nelaikytini įrodymais, jog ieškovės atlikti darbai turėjo trūkumų, nes yra surašyti materialiai suinteresuoto asmens, atlikusio analogiškus darbus atsakovės objekte. Be to pati ieškovė nurodė, jog darbai buvo nepabaigti iki galo, todėl nebaigtus darbus vertinti kaip trūkumus nėra pagrindo. Teismui konstatavus, jog darbai buvo teisėtai pristabdyti atsakovei netinkamai vykdant sutartį, ir nevyko gan ilgą laiką, to negalima laikyti darbo trūkumu, kilusiu dėl ieškovės kaltės.

Atsakovės sąžiningumas kelia abejonių, nes ji nesielgė kaip protingas ir sąžiningas, rūpestingas asmuo, t. y. kitą dieną po atlikto pavedimo ieškovei informavo, jog nutraukia sutartį, dar už kelių dienų sudarė sutartį su kitu rangovu, nesiimdama jokių priemonių išspręsti kilusius nesusipratimus.

Konstatavus, jog atsakovė prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, sutartyje ranka darytų taisymų, šalių neaptartų raštu bei nepatvirtintų parašais, teismas negali laikyti pakankamu pagrindu vertinant, jog sutartis buvo sudaryta ne 127 680 Lt sumai, o 107 304 Lt sumai ir 2014 m. gruodžio 15 d. terminui.

Sutartį netinkamai vykdė atsakovė, todėl vienašalis sutarties nutraukimas yra neteisėtas, tačiau šalims nereiškiant reikalavimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Ieškovei pagrindus ieškiniu reiškiamus reikalavimus, atsakovė privalo atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, kurie nurodyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktuose bei pagamintą geoterminį katilą - 16 900,04 Eur sumoje. Atsakovei priešieškiniu reiškiamų reikalavimų neįrodžius – priešieškinys atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, ieškovės prašymas priteisti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas atmestinas, priteisiant metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteisiamą sumą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė DNSB „Geri butai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino rašytinių įrodymų pasikeitus teismo sudėčiai, nes teismo sprendimas ir jo argumentai prieštarauja tiek šalių paaiškinimams, liudytojų parodymams, tiek surinktiems rašytiniams įrodymams:

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovė spalio mėnesį paliko nebaigtus vykdyti darbus, iki tol padarytų gręžinių nebuvo galima eksploatuoti, nes jie nebuvo pilnai išgręžti, neužbaigti ir neaprišti. UAB „Saulės šiluma“, UAB „Artva“ iki galo atliko gręžinių kolektorių aprišimą ir pardavė katilą, tačiau šių aplinkybių teismas nesiaiškino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovė pagrįstai pristabdė darbus. Avansiniai mokėjimai buvo atlikti tokiu periodiškumu, kokį nurodė pati ieškovė. Sutartyje nebuvo numatyta avansinių įmokų mokėjimų grafikų ir avansinių įmokų mokėjimo kartų, kaip ir darbų atlikimo eiliškumo. Pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad vėlavo pagal sutartyje numatytus terminus.

Teismo teiginys, kad už geoterminio katilo gamybą buvo sumokėta tik 2014 m. gruodžio 1 d. neatitinka tikrovės, nes už katilą buvo sumokėta 2014 m. rugsėjo 4 d. kaip ir numatyta sutartyje, todėl pagal sutartį katilo montavimo darbai turėjo būti atlikti per 45 kalendorines dienas, t. y. 2014 spalio 19 d., tačiau nurodytu terminu nebuvo atlikti.

Atsakovė mokėjo reikiamas įmokas nustatytu laiku ir netgi didesnes nei priklausė pagal sutartį, paskutinės įmokos turėjo būti sumokėtos tik pilnai atlikus ieškovei darbus ir tai nebuvo avansiniai mokėjimai. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nevykdė savo pareigos laiku atsiskaityti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovei buvo įteikti darbų priėmimo aktai, nors ieškovė pati, taip pat ir dokumentus mėginusi įteikti antstolio padėjėja patvirtino, kad dokumentai nebuvo įteikti.

Ieškovė pati pripažino ir patvirtino, kad dalyvaujant atsakovei ranka ištaisė ir sumažino numatytus įkainius sutartyje, todėl į tai turėjo būti atsižvelgta.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Sveo grupė“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė turėjo pakankamą teisinį pagrindą pristabdyti baigiamuosius rangos darbus. Ginčo rangos sutarties 2.2 punktu atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliekamus rangos darbus ir prekes dviem etapais. Ieškovė įsipareigojo išgręžti lauko kolektoriaus gręžinius ir šias prievoles įvykdė tinkamai nepaisant to, jog atsakovė vietoj sutartos 42 245 Lt avanso sumos sumokėjo tik 20 000 Lt. Be to, atsakovei vėluojant atsiskaityti, ieškovė atliko ir antrojo etapo rangos darbus. Po ieškovės atliktų gręžinio įrengimo rangos darbų ir lauko kolektoriaus įvedimo į katilinę, vietoj įsipareigotos sumokėti antrosios 42 245 Lt įmokos bei 22 245 Lt avanso nepriemokos, atsakovė sumokėjo iš viso tik 45 000 Lt, tokiu būdu likdama skolinga 19 490 Lt (5 644,69 Eur) už antrojo etapo darbus. Sutartimi už geoterminio katilo gamybą atsakovė buvo įsipareigojusi prieš 45 kalendorines dienas sumokėti 20 000 Lt (5 792,40 Eutr) avansą, tačiau 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėjo tik 4 000 Lt.

Nors atsakovė ir pateikė teismui visus darbus už mažesnę kainą užbaigusio rangovo UAB „Saulės šiluma“ konstatavimo aktą, iš kurio matyti, jog kolektoriniai šuliniai akto surašymo metu buvo apsinešę purvu ir buvo netinkami naudojimui, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip darbų trūkumas. Atsakovė nepasinaudojo savo kaip užsakovės teisėmis reikšti pretenzijas ieškovei dėl atliktų rangos darbų kokybės, nereikalavo neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus ar sumažinti darbų kainą (atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas). Priešingai, iš atsakovės veiksmų akivaizdu, jog ji faktiškai priėmė ieškovės atliktus darbus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog užsakovei darbų priėmimo-perdavimo aktai buvo įteikti tinkamai bei įgaliotam asmeniui, nes vadovaujantis CPK 124 straipsnio 2 dalimi, atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento tinkamam įteikimui.

Ieškovė pripažįsta, jog dėl galimos nuolaidos sumos ir datos šalys tarėsi, tačiau tik tuo atveju, jeigu vykdant sutartį keisis darbų apimtys ir šalys laikysis prisiimtų priešpriešinių įsipareigojimų. Kadangi atsakovė prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, sutartyje ranka darytų taisymų, šalių neaptartų raštu bei nepatvirtintų parašais, negalima laikyti pakankamu pagrindu vertinant, jog sutartis buvo sudaryta ne 127 680 Lt sumai, o 107 304 Lt sumai ir 2014 m. gruodžio 15 d. terminui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė rašytinę Rangos sutartį Nr. 20140901, kuria sutarė, jog ieškovė UAB „Sveo grupė“ už 127 680 Lt (atitinka 36 978,68 Eur) atsakovės DNSB „Geri butai“ naudai atliks geoterminio šildymo įrengimo darbus. Sutartis numatė, kad bendra sutarties kaina apima prekes ir paslaugas, yra galutinė ir nekintanti, išpildanti projekto reikalavimus (sutarties 2.1. p.). Užsakovas (atsakovė) pagal nurodytą sutartį įsipareigojo už darbus ir medžiagas sumokėti tokia tvarka: 42 245 Lt (atitinka Eur 12 235 Eur) avansinę įmoką gręžinių įrengimui; 42 245 Lt (atitinka Eur 12 235 Eur) – išgręžus pilnai gręžinius ir atlikus lauko kolektoriaus įvedimo darbus į katilinę; 20 000 Lt (atitinka Eur 5 792,40 Eur) – avansinę įmoką geoterminio katilo gamybai, sumokamą prieš 45 darbo dienas; 23 191 Lt (atitinka 6 716,58 Eur) – po visų darbų pridavimo užsakovui (2.2. p.). Rangovas įsipareigojo darbus atlikti per 45 kalendorines dienas nuo datos kada užsakovas sumoka rangovui avansinę įmoką sutartiems darbams (3.1. p.). Atsakovė ieškovei 2014 m. rugsėjo 4 d. sumokėjo 20 000 Lt (atitinka 5 792,4 Eur) (paskirtis: dalinis apmokėjimas už katilinės įrangą), 2014 m. rugsėjo 19 d. – 20 000 Lt (atitinka 5 792,40 Eur) (paskirtis: dalinis apmokėjimas už geoterminį šildymą), 2014 m. rugsėjo 26 d. – 20 000 Lt (atitinka 5 792,40 Eur) (paskirtis: apmokėjimas už geoterminį šildymą), 2014 m. spalio 24 d. – 5 000 Lt (atitinka 1 448,1 Eur) (paskirtis: apmokėjimas už geoterminį šildymą), t. y. iš viso 65 000 Lt (atitinka 18 825,30 Eur). 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėjo dar 4 000 Lt (atitinka 1 158,48 Eur) (dalinis apmokėjimas už katilinės įrangą, boilerį). 2014 m. gruodžio 2 d. pranešimu atsakovė informavo, kad nutraukia sutartį, nes darbai sutartu terminu nėra atlikti. 2015 m. sausio 9 d. pakartotiniu pranešimu informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą. Šis pranešimas ieškovei buvo įteiktas 2015 m. sausio 14 d. Atsakovės pasamdytas kitas rangovas UAB „Saulės šiluma“ 2014 m. gruodžio 9 d. konstatavo, kad yra išgręžti gręžiniai, kurie nesujungti į kolektorinę sistemą, gręžiniai prisipildę purvo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovė šilumos siurblį su kompresoriumi (geoterminio šildymo katilą) atvežė 2015 m. kovo 30 d., tuo metu jau buvo atlikti gręžinių aprišimo darbai kito rangovo. Byloje šalys reiškė priešpriešinius reikalavimus: ieškovė teigė, kad atsakovė delsė atsiskaityti, todėl darbai natūraliai vėlavo, ir dėl nurodytos priežasties prašė iš atsakovės priteisti šiluminio siurblio pagaminimo išlaidas (7 935,43 Eur) bei likusią nesumokėtą sumą už atliktus darbus (8 964,61 Eur) ir palūkanas. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad iš tiesų sutarties kaina yra mažesnė (tokia, kokia sutartyje pataisyta ranka), ji laiku sumokėjo reikiamas įmokas, o ieškovė pati neatliko darbų nustatytais terminais, o tai, ką atliko, atliko nekokybiškai, todėl prašė priteisti iš ieškovės sumokėtus 18 825 Eur.

Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmetus, su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovė DNSB „Geri butai“. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus ir be pagrindo laikė, jog ieškovė visus darbus atliko laiku ir be trūkumų.

CPK nuostatos įtvirtina ribotą apeliaciją, o tai reiškia, kad nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliaciniame procese skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinimas tik apeliacinio skundo ribose, visos bylos iš naujo nenagrinėjant (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl sutarties sąlygų turinio aiškinimo ir sutarties pažeidimo

Kaip matyti, pirmiausiai byloje kilęs ginčas dėl sutarties sąlygų turinio aiškinimo, šalims nesutariant, už kuriuos darbus (gręžinius, katilinę) ir kokiu eiliškumu turėjo būti atliktos ir faktiškai buvo atliktos sutartyje numatytos įmokos. Ieškovė teigė, kad pagal sutartį įmokos pirmiausiai turėjo būti mokamos už gręžinių įrengimą, o tik po to už katilo gamybą ir jo montavimą. Atsakovė teigia, kad ieškovė pati nurodė pirma sumokėti avansą už katilo gamybą, ką ji ir padarė, o tik po to mokėti už gręžinius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbų eiliškumas ir apmokėjimas už juos šioje byloje yra labai svarbūs skaičiuojant darbų atlikimo terminus pagal sutartį (nes šalys pačios susitarė dėl 45 dienų darbų atlikimo termino, skaičiuojamo nuo avansinių įmokų sumokėjimo dienos) ir tuo pačiu sprendžiant dėl šalių tinkamo/netinkamo pareigų pagal sutartį įvykdymo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, jos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais bei derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2009).

Iš tarp šalių sudarytos Rangos sutarties 2.2. punkto matyti, kad užsakovas (atsakovė) įsipareigojo už darbus ir medžiagas sumokėti pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytų darbų dalių eiliškumą tokias įmokas: 42 245 Lt (atitinka Eur 12 235 Eur) avansinę įmoką gręžinių įrengimui; 42 245 Lt (atitinka Eur 12 235 Eur) – išgręžus pilnai gręžinius ir atlikus lauko kolektoriaus įvedimo darbus į katilinę; 20 000 Lt (atitinka Eur 5 792,40 Eur) – avansinę įmoką geoterminio katilo gamybai, sumokamą prieš 45 darbo dienas; 23 191 Lt (atitinka 6 716,58 Eur) – po visų darbų pridavimo užsakovui. Iš prie sutarties pridėto priedo Nr. 1 matyti, kad darbai yra suskirstyti į dvi dalis: 1) Katilinė; 2) Lauko kontūras (radialiniai gręžiniai). Byloje nėra ginčo dėl apmokėjimo principo (kad dalis pinigų mokama kaip avansas, o likusi pabaigus darbus), be to pačioje sutartyje du mokėjimai yra aiškiai išskirti kaip avansiniai. Todėl vertinant pačių šalių sudarytos sutarties ir jo priedo sąlygas darytina išvada, kad pirmiausia atsakovė turėjo apmokėti 20 000 Lt (atitinka 5 792,4 Eur) avansinę įmoką geoterminio katilo gamybai, tada 42 245 Lt (atitinka Eur 12 235 Eur) avansinę įmoką gręžinių įrengimui, ir tik pilnai išgręžus gręžinius bei sujungus juos su katiline turėjo būti sumokėta likusi 42 245 Lt (atitinka Eur 12 235 Eur) suma, o po visų darbų atlikimo, sistemos paleidimo ir pridavimo užsakovui – paskutinė 23 191 Lt (atitinka 6 716,58 Eur) suma. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys pačių šalių sudarytai sutarčiai (beje, kurią parengė ir atsakovei pateikė pasirašyti pati ieškovė) ieškovės atstovų paaiškinimai, kad pirma pilnai turėjo būti mokama už gręžinius, o tik po to už katilo gamybą.

Iš byloje pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovės atstovė ieškovei pirmąją 20 000 Lt (atitinka 5 792,4 Eur) įmoką sumokėjo 2014 m. rugsėjo 4 d. įvardydama ją kaip dalinį apmokėjimą už katilinės įrangą, taigi pagal sutarties sąlygas šis mokėjimas atitinka avansinę įmoką už geoterminį katilą. Taip pat iš pateikto sąskaitos išrašo ir mokėjimo nurodymų byloje matyti, kad atsakovės atstovė ieškovei padarė dar tris mokėjimus 2014 m. rugsėjo 19 d. – 20 000 Lt (atitinka 5 792,40 Eur) (dalinis apmokėjimas už geoterminį šildymą), 2014 m. rugsėjo 26 d. – 20 000 Lt (atitinka 5 792,40 Eur) (apmokėjimas už geoterminį šildymą), 2014 m. spalio 24 d. – 5 000 Lt (atitinka 1 448,1 Eur) (apmokėjimas už geoterminį šildymą), t. y. iš viso 45 000 Lt (atitinka 13 032,9 Eur). Sutartyje šalys nebuvo aptarę, jog avansinės įmokos už gręžinių atlikimą negalima mokėti dalimis, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu dėl to sutiko ir ieškovės atstovas. Todėl įvertinus šiuos įrodymus daroma vienareikšmiška išvada, jog atsakovė pilnai ir tinkamai įvykdė savo sutartinį įsipareigojimą sumokėti 42 245 Lt (atitinka 12 235 Eur) avansą pagal sutartį už gręžinių atlikimą. Todėl atsakovei 2014 m. rugsėjo 4 d. pilnai sumokėjus avansą už geoterminį katilą, o 2014 m. spalio 24 d. sumokėjus paskutinę avanso dalį už gręžinių įrengimą, vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 3.1 punktu turėjo būti pradėtas skaičiuoti šalių sutartas 45 kalendorinių dienų terminas visiems darbams atlikti. Tai reiškia, jog rangovas (ieškovė) savo sutartinę prievolę turėjo įvykdyti iki 2014 m. gruodžio 8 d. Kaip nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės laikomi ieškovės atstovų teismo posėdyje išsakyti argumentai, jog ieškovės finansinė padėtis buvo bloga ir ji negalėjo pati finansuoti į priekį visos katilinės įrengimo darbų. Pažymėtina, jog ji pati pasiūlė ir sudarė tokią sutartį, kuri šalims turi įstatymo galią. Iš kitos pusės vertinant, nebūtų teisinga ir protinga, kad užsakovas finansuotų į priekį rangos darbų atlikimą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, to neginčijo ir šalys, kad realiai katilas buvo mėginamas pristatyti tik 2016 m. kovo 30 d. (įrodo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Taip pat matyti, jog pati ieškovė tik 2015 m. sausio 5 d. pranešimu atsakovei buvo nurodžiusi, kad nurodytu laiku katilas dar nėra paruoštas, nes jis dar testuojamas. Todėl darytina vienareikšmė išvada, kad ieškovė pažeidė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pristatyti katilą daugiau nei 3 mėnesius.

Vertinant įrodymus dėl ieškovės įsipareigojimų vykdymo gręžinių įrengimo dalyje taip pat akivaizdžiai matyti, jog termino pabaigai (2014 m. gruodžio 8 dienai) visi darbai nebuvo atlikti: UAB „Saulės šiluma“ 2014 m. gruodžio 9 d. konstatavo, kad yra išgręžti gręžiniai, kurie nesujungti į kolektorinę sistemą, antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovė šilumos siurblį su kompresoriumi atvežė tik 2015 m. kovo 30 d., tuo metu jau buvo atlikti gręžinių aprišimo darbai kito rangovo, šių aplinkybių teismo posėdžio metu neneigė ir pats ieškovės atstovas. Todėl darytina išvada, kad ieškovė pažeidė rangos sutartimi prisiimtus darbų atlikimo terminus ir šioje dalyje. Tai reiškia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl visiškai ieškovės tinkamai prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo.

Dėl darbų priėmimo ir atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus

Atsakovė nurodė, kad ieškovė pažeidė sutartį, todėl ji ją vienašališkai nutraukė. Ji teigia, jog apie tai ieškovę informavo 2014 m. gruodžio 2 d. ir pakartotiniu 2015 m. sausio 9 d. pranešimais, kad sutartis vienašališkai nutraukiama. Teisme įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareikštas materialinis teisinis reikalavimas ginčijant sutarties nutraukimą, todėl kolegija plačiau tuo klausimu nepasisako, tačiau vis tik atkreipia dėmesį, jog nutarties 15 punkte konstatuota, jog rangovas (ieškovė) savo prievolę privalėjo įvykdyti iki 2014 m. gruodžio 8 d. Todėl pirmojo pranešimo metu terminas įvykdyti prievolę buvo dar nepasibaigęs, be to, įrodymai byloje patvirtina tik pakartotinio pranešimo įteikimą ieškovės atstovui, todėl laikytina, kad sutartis buvo nutraukta 2015 m. sausio 9 d. pranešimu.

Nors atsakovė ir vienašališkai nutraukė sutartį, tačiau ji nesiėmė veiksmų ir tinkamai nebendradarbiavo su atsakove siekdama išsiaiškinti dėl atliktų darbų kiekių, kokybės bei atsiskaitymo už juos, nors byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė gręžinių gręžimo darbus atliko dar 2014 m. rugsėjo mėnesį. Pažymėtina, kad pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį pagrindinė rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą, o užsakovo pagrindinė pareiga - atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Pagal įstatymo reguliavimą užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi vieningos nuostatos, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – t. y. sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė (užsakovas) vengė priimti darbų atlikimo aktus, kurie buvo siunčiami sutartyje nurodytais ir žinomais adresais. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas taip pat nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl siunčiami darbų priėmimo aktai buvo vengiami priimti, nors tuo pačiu jis patvirtino, jog adresas nepasikeitęs ir atsakovės atstovą ten buvo galima rasti. Todėl byloje neginčijamai nustačius aplinkybes jog: a) ieškovė (rangovas) buvo atlikęs dalį darbų dar 2014 m. rugsėjo mėnesį (t. y. nepasibaigus prievolės įvykdymo terminui); b) rangovas siekė šiuos darbus priduoti užsakovui (atsakovei) ir siuntė aktus jai paštu, tačiau ji be pateisinamos ir svarbios priežasties atsisakė tuos aktus priimti; c) sutartimi šalys buvo susitarę dėl aktų įteikimo nereikalaujant patvirtinimo apie jų gavimą (pvz., net elektroniniu paštu pagal sutarties 4.2 p.); d) atsakovė ieškovės atliktų darbų rezultatu naudojasi – todėl pripažintina, kad atsakovei atsirado pareiga apmokėti už sutarties galiojimo metu faktiškai atliktus darbus, kurių rezultatu ji naudojasi. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas vienoje iš savo nutarčių išaiškinęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2005, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taip pat pažymėtina, kad ginčo atveju svarbi ir abiejų šalių pareiga vykdant rangos sutartį laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, todėl viena iš šalių (šiuo atveju atsakovė), nesilaikiusi nurodytos pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje nepaneigiant darbų perdavimo ir priėmimo akto, kaip sąlygos tinkamam sutarties įvykdymui konstatuoti ir atitinkamai pareigos atsiskaityti už atliktus darbus svarbos, atsižvelgiant į nutarties 20 punkte aptartą atsakovės vengimą komunikuoti, konstatuotina, kad vadovaujantis CK 6.671 straipsniu, nutraukus sutartį iki darbų rezultato priėmimo, rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Ieškovė, byloje turinti pareigą įrodyti, kad darbus pagal sutartį atliko, pateikė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, vienas kurių susijęs su darbų įrengiant gręžinius atlikimu (Nr. 20150330), kitas – su geoterminio katilo pagaminimu (Nr. 20150330-1). Atsižvelgiant į tai, kad nutarties 15-16 punktuose buvo konstatuota, jog ieškovė laiku neatliko katilo pagaminimo darbų, jo nepristatė ir neperdavė, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai priteisė ieškovės reikalaujamą sumą šioje dalyje. Tuo tarpu atsakovė, reikšdama priešpriešinį reikalavimą ir teigdama, kad ieškovė darbus (gręžinių įrengimą) atliko su tokiais defektais, dėl kurių jie tapo beverčiai, šių aplinkybių neįrodė, darbų perdavimo-priėmimo akto neginčijo, be to, byloje nebuvo nustatyta, dėl kieno kaltės atsirado defektai (nepaneigta, jog gręžiniai užpilti vandeniu, purvu atsirado po to, kuomet šalys pradėjo nesutarti dėl apmokėjimo), tačiau byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog būtent į ieškovės išgręžtus gręžinius buvo įleisti vamzdžiai geoterminiam šildymui ir pajungti prie katilinės. Taigi atsakovė nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos poziciją ir paneigiančių ieškovės bei teismo argumentus dėl darbų, nurodytų akte Nr. 20150330 (dėl gręžinių įrengimo) atlikimo fakto, jų vertės, nors tokią pareigą turėjo vadovaujantis CPK 178 straipsniu. Pažymėtina, kad pati šalis, laikydamasi dispozityvumo ir rungtyniškumo principų, turi veikti aktyviai, įrodinėti savo reikalavimų pagrindą, formuluoti atsikirtimus į kitos šalies pareikštus reikalavimus, teikti kontrargumentus ir įrodymus, paneigiančius kitos šalies argumentus bei įrodymus. Šalių aktyvūs veiksmai įrodinėjimo procese ypač svarbūs didelės apimties ir specialių žinių reikalaujančiose bylose, kuriose teismai, vadovaudamiesi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu, turi ribotas galimybes iškelti šalių nekeliamus, nors joms galbūt reikšmingus klausimus, dėl konkrečių faktinių aplinkybių nustatymo. Šiuo atveju atsakovės argumentai neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvykdęs pareigą imtis priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, lemiančios bylos esmės atskleidimą ir jos tinkamą išnagrinėjimą, o teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus ir nustatyti visas šalims reikšmingas aplinkybes nebuvo įstatyme nustatyto pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės reikalavimas buvo įrodytas ir pagrįstas tik dėl darbų, užfiksuotų perdavimo priėmimo akte Nr. 20150330, kurie sudaro 27 789,91 Eur vertę. Nustačius, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 69 000 Lt (atitinka 19 983,78 Eur), ieškovei papildomai priteistina suma sudarytų dar 7 806,13 Eur. Atitinkamai atsakovei neįrodžius atliktų darbų pagal sudarytą aktą trūkumų, t. y. to, jog ieškovės atliktais darbais naudotis neįmanoma, o netgi priešingai – nustačius, jog šių dabų rezultatu ji naudojasi – priešieškinis nebuvo įrodytas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas.

Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas be pagrindo nevertino sutarties šalių susitarimo sumažinti bendrą darbų kainą, kuri buvo įrašyta sutartyje atliekant pataisymus ranka. Pirmiausia pažymėtina, kad įstatymas nustato, jog sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma, kokia buvo sudaryta (CK 6.192 str. 4 d.), – taigi šiuo atveju raštišku šalių susitarimu, ir negali būti pakeista vienašališkai. Sutarties pakeitimo galimybė aptarta ir pačioje rangos sutartyje 7.2. punkte nurodant, kad galioja tik tie pakeitimai ir papildymai, kurie buvo sudaryti raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams, žodinės išlygos neturi juridinės galios. Todėl akivaizdu, kad vienos šalies atstovo ranka padaryti pataisymai keičiant sutartyje numatytų darbų kainą, tačiau prie pakeitimų nepasirašius abiejų šalių atstovams, negali būti pripažįstami galiojantys nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą, dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio sutarties pakeitimo nevertino.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies sumažinant priteistą sumą nuo 16 900,04 Eur iki 7 806,13 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus teismo sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 380 Eur žyminio mokesčio išlaidų paduodant ieškinį ir 1 525 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, atsakovė (apeliantė) patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 300 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies ir atsižvelgiant į galutinį procesinį rezultatą byloje – ieškinį patenkinti iš dalies (46 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 46 proc. žyminio mokesčio, t. y. 174,8 Eur ir 46 proc. atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme – 701,5 Eur. Atitinkamai iš ieškovės atsakovei priteistina 54 proc. patirtų išlaidų – 270 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 162 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, kad visos bylinėjimosi išlaidos vienarūšės, įskaičius priteistinas sumas nustatytina, kad atsakovė ieškovei turi sumokėti 444,3 Eur bylinėjimosi išlaidų (174,8 Eur + 701,5 Eur - 270 Eur - 162 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ieškinio tenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų dalyse pakeisti ir šias dalis išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės DNSB „Geri butai“, juridinio asmens kodas 302709430, buveinė Kalniečių g. 233-72, Kaune, 7 806,13 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus, 13 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 806,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 444,3 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 30 ct) ieškovei UAB „Sveo grupė“, juridinio asmens kodas 303243067, buveinė Ežero g. 5, Slengių k., LT – 92338 Klaipėdos raj. sav.“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėNerijus MeilutisEgidijus Tamašauskas