Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10527-907/2015, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio paduodant atskirąjį skundą, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. V. pateikė teismui skundą dėl antstolės veiksmų, be kita ko, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-902-440/2015.

Nurodė, kad netaikius prašomų priemonių turtas gali būtų parduotas.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pareiškėjas A. V. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 28 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą.

Pareiškėjas A. V. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo pateikimą, nurodydamas, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir jam yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. V. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant atskirąjį skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie jo gaunamas pajamas ir turtą, nors ir teigė, jog jis turi galimybę pasinaudoti antrine teisine pagalba, tačiau teismui nepateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, kuriame būtų nurodyta, kad pareiškėjui būtent tokia pagalba būtų paskirta, vien pareiškėjo nurodymas, kad jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, jog vykdomi išieškojimai kitose vykdomosiose bylose, nesuteikia jam teisės būti atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) A. V. prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, taip pat patikrinti ar nagrinėjant skundą yra pateiktas jo prašymas iškelti jam bankroto bylą ir tai laikyti įrodymu byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Antstolis areštavo visą jo turtą.

Pareiškėjas planuoja pateikti teismui prašymą iškelti jam bankroto bylą.

Atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (pareiškėjo) A. V. atskirasis skundas netenkintinas.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Pagal CPK 83 straipsnį 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (ar jo dalies) mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti (atleisti iš dalies) nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą, atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Bylos duomenimis, apeliantas prašydamas teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo pateikimą, nepateikė teismui savo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo prašymą, nepažeidė procesinių teisės normų.

Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolės veiksmų. Ši teismo nutartis įsiteisėjo. Netenkinus pareiškėjo pagrindinių reikalavimų, išnyko pagrindas pareikštiems reikalavimas užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.