Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-10-07 · Civilinė byla Nr. e2SP-24279-1043/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
e2SP-24279-1043/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15600-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Pareiškėjas
A. D.
Kategorijos
  • 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Civilinė byla Nr. e2SP-24279-1043/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15600-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; (S) 3.1.18.2.10; 3.2.7.1; 3.5.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Anita Sereikienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0161/20/00878, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., Centro kredito unija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikusi antstolei skundą dėl antstolio veiksmų, kartu pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,2900 ha), varžytines ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0161/20/00878 iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. antstolei pateikė prašymą dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0161/20/00878, kuriuo prašė turtą vykdomojoje byloje įkainoti 3 000 Eur suma bei kartu pateikė 2020 m. rugpjūčio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ parengtą 2020 m. liepos 24 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (toliau – ataskaita), kurioje užfiksuota, jog turto rinkos vertė 2020 m. liepos 24 d. sudaro 3 000 Eur. Skolininkas 2020 m. rugpjūčio 4 d. antstolei pateikė sutikimą dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje, nurodydamas, jog sutinka, kad vykdomojoje byloje turtas būtų įkainotas verte, kuri buvo nustatyta ataskaitoje. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 17 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos ir skolininko pateiktus prašymus dėl areštuoto turto įkainojimo ir 2020 m. rugsėjo 1 d. priėmė patvarkymą Nr. S20-20052 „Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo“, kurio pagrindu buvo paskirta turto ekspertizė, ją pavedant atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Turto vertė“ ekspertui – teismo ekspertui G. J. B.. 2020 m. rugsėjo 22 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S20-21734 „Dėl turto vertės nustatymo“, kurio pagrindu pareiškėjos nuosavybės teise priklausantis turtas buvo įkainotas 25 800,00 Eur sumai. Pareiškėja nesutinka su nurodyta turto verte, nes vykdomojoje byloje 2020 m. rugsėjo 22 d. antstolės patvarkymu turtas buvo įvertintas netinkamai, t. y. turto vertė negali siekti antstolės nurodomos 25 800 Eur sumos. Esminės abejonės ir neaiškumai dėl tikrosios turto vertės pašalinti nebuvo. Netaikius laikinųjų apaugos priemonių būtų sudarytos sąlygos antstolei paskelbti varžytines ir parduoti turtą. Turto pardavimas varžytynėse ar bet kokio kito vykdomojo veiksmo, susijusio su turto realizavimu viena ar kita specialiąja forma, atlikimas iki šio skundo išnagrinėjimo padarytų galimai šio skundo atžvilgiu palankaus procesinio sprendimo įvykdymą visiškai neįmanomu, nes skundo reikalavimų patenkinimas prarastų absoliučiai bet kokią prasmę, būtų nepagrįstai bloginama pareiškėjos padėtis, nes skundo reikalavimai liktų visiškai neužtikrinti, o antstolė ir išieškotojas atsidurtų iš esmės geresnėje padėtyje, nes galėtų atlikti vykdomuosius veiksmus, susijusius su turtu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnio 8 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese vadovaujamasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

Iš teismui kartu su prašymu pateiktų dokumentų matyti, kad antstolė vykdo Kauno miesto 19-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 19KU-2273 dėl 73 292,78 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo Centro kredito unijos naudai. Pareiškėja yra įkaito davėja ir jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (toliau – turtas). 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja pateikė antstolei prašymą dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0161/20/00878, kuriuo prašė turtą vykdomojoje byloje įkainoti 3 000 Eur sumai bei pateikė uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ parengtą 2020 m. liepos 24 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 76153 VAT_2020 SZI Kaunas, kurioje turto rinkos vertė 2020 m. liepos 24 d. buvo nurodyta 3 000 Eur (skundo 2 ir 3 priedai). 2020 m. rugpjūčio 4 d. skolininkas pateikė antstolei sutikimą dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0161/20/00878, kuriame nurodė, jog sutinka ir prašo, kad turtas vykdomojoje byloje būtų įkainotas verte, kuri buvo nustatyta uždarosios akcinės bendrovės „OBER_HAUS“ parengtoje ataskaitoje (skundo 4 priedas). 2020 m. rugpjūčio 17 d. antstolė priėmė Patvarkymą „Dėl 2020-08-04 prašymo ir sutikimo“, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos ir skolininko pateiktus prašymus dėl areštuoto turto įkainojimo ir 2020 m. rugsėjo 1 d. priėmė Patvarkymą Nr. S20-20052 „Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo“, kuriuo paskyrė turto ekspertizę, pavedant ją atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Turto vertė“ ekspertui – teismo ekspertui G. J. B. (skundo 5 ir 6 priedai). 2020 m. rugsėjo 22 d. antstolė Patvarkymu Nr. S20-21734 „Dėl turto vertės nustatymo“, atsižvelgdama į uždarosios akcinės bendrovės „Turto vertė“ pateiktą Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 2009-0032, nustatė, kad pareiškėjos turto vertė yra 25 800 Eur (skundo 7, 8 priedas).

Viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų pagrįstumas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio (skundo) reikalavimą teikiantis asmuo laikomas jį tikėtinai pagrindusiu, jei savo reikalavimams įrodyti pateikia pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė OBER-HAUS“ parengtą 2020 m. liepos 24 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 76153 VAT_2020 SZI Kaunas, Lazdijų r. sav. architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus atsakymą, kuriame nurodoma, kad padalinus pareiškėjos nuosavybės teise valdomą 1,29 ha žemės sklypą (atskiriant miško naudmenas ir suformuojant 0,9065 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą), esantį (duomenys neskelbtini), jame ūkininko sodybos statyti bus negalima, kadangi po padalinimo žemės sklypo plotas bus mažesnis nei 0,50 ha, t. y. 0,3835 ha., Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atsakymą, kuriame nurodoma, kad Bendrajame plane nenumatytas žemės sklypo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę, naudojimo būdas – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Teismas įvertinęs skundo dėl antstolio veiksmų ir jame pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį ir jo priedus sprendžia, kad pareiškėja preliminarai pagrindė skundą procesine prasme – išdėstė skundo faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie skundo atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas. Todėl CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas sprendžia, ar yra poreikis laikinųjų apsaugos priemonių pagalba užtikrinti pareikštą reikalavimą

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018; kt.).

Turto pardavimas iš varžytynių yra pareiškėjos nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus, o viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininkės, tiek su kreditoriaus teisių apsauga. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009.

Pareiškėjai pareiškus abejones dėl turto įkainojimo, kurios grindžiamos rašytiniais įrodymais, ir dėl to padavus skundą dėl antstolio veiksmų bei paprašius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, jog skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu, paskelbus varžytines, ginčo turtas gali būti parduotas, o išnagrinėjus skundą ir galimai nustačius antstolio neteisėtų veiksmų faktą, pareiškėjai būtų padaryta turtinė žala, inicijuojami papildomi teisminiai procesai, kas sąlygotų papildomas išlaidas tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Įvertinus pareiškėjos skundo dalyką, pripažintina, jog uždraudimas antstolei vykdyti turto varžytines užtikrins byloje dėl antstolės veiksmų teisėtumo priimtiną teismo sprendimą, jo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys neįmanomu. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygos ilgesnę išieškojimo trukmę, tačiau įvertinus tai, kad kilęs ginčas dėl parduodamo turto kainos, pripažintina, kad pakankamai trumpalaikis turto realizavimo varžytinių būdu sustabdymas yra racionalesnis visų vykdymo proceso dalyvių atžvilgiu nei tolimesnis išieškojimo vykdymas, esant grėsmei, jog turto realizavimas, sąlygotų tolimesnius procesus ir ginčus tarp vykdymo proceso dalyvių.

Pareiškėja taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymas taikomas išimtinais atvejais. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti bei įvertinti pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastaroji grindžia šių priemonių taikymo būtinumą, ir nuspręsti, ar prašyme nurodytų aplinkybių pakanka šių priemonių taikymui. Nors pareiškėja nurodo, kad antstolės veiksmai pažeidžia jos (įkaito davėjos) teises, tačiau, kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju pareiškėjos prašyme išdėstyti argumentai dėl vykdymo veiksmų sustabdymo laikytini abstrakčiais, nesudarančiais pagrindo taikyti išimtinio pobūdžio priemones. Visų vykdymo veiksmų ribojimai yra akivaizdžiai neproporcingas, nes pritaikius pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeidžiami kitų suinteresuotų asmenų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Teismas pažymi, kad pareiškėjos prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – visų vykdymo veiksmų sustabdymas – neatitinka pareiškėjos skunde pareikšto reikalavimo apimties, nes yra neproporcinga, neatitinka vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnis), prieštarauja vykdymo proceso tikslams ir vykdymo proceso principams. Pareiškėja nenurodė, kodėl reikėtų stabdyti būtent visus vykdymo veiksmus ir kaip konkrečiai visų vykdymo veiksmų nesustabdymas pasunkins arba padarys nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą. Todėl nėra teisinio pagrindo prašomos apimties (visų vykdymo veiksmų stabdymo) laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad pareiškėja prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje neįrodė grėsmės teismo nutarties įvykdymui ir nepateikė argumentų ir (arba) įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų jos prašymo reikalavimus (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Dėl išdėstyto, prašymas dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 147 straipsniu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos A. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą vykdyti nekilnojamojo turto – 1,2900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) varžytines iki bus išnagrinėtas pareiškėjos A. D. 2020 m. spalio 1 d. skundas dėl antstolės veiksmų ir įsiteisės procesinis sprendimas. Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Anita Sereikienė