Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. V., jo atstovui pagal įgaliojimą advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalį – galutine 58 MGL (2 900 Eur) bauda (bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 21.50 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo neteisėtai laikomą pramonės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą ZORAKI – MOD 914 – tyčia šovė vieną kartą į galvą nukentėjusiajam J. V., pastarajam padarydamas muštinę žaizdą dešinės pusės viršugalvyje su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties dangalu bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dėl ko nukentėjusiajam J. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata;

1.2. be to, jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko savo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė pramonės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą ZORAKI – MOD 914, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas šaunamiesiems „C“ kategorijos ginklams ir šaudmenis, t. y. 11 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinių su gumine kulka, kurie yra A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys, iki 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 21.39 val., kuomet minėtą ginklą ir šaudmenis gabeno Panevėžio miesto gatvėmis, laikydamas juos prie savęs kuprinėje, bei vėliau nešdamas su savimi, iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 21.50 val. panaudojo minėtą šaunamąjį ginklą ir 1 šaudmenį J. V. atžvilgiu – vieną kartą į jį iššaudamas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, šaunamąjį ginklą bei 10 vnt. šaudmenų laikė savo kuprinėje iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. 01.45 val., kuomet VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytoja kuprinę su šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis pateikė policijos pareigūnams.

2. Kaltinamasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepripažino, o dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino, kad laikė ir gabeno neteisėtai laikomą ginklą ir šaudmenis, tačiau neigė jį panaudojęs nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

3. Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

3.1. Kaltinamasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu dėl ginklo laikymo, tačiau nurodė, kad į nukentėjusįjį nešovė. Ginklą įsigijo apsaugai, nes jam grasino, buvo užpultas, ne kartą nukentėjo. Nežinojo, kad ginklui reikalingas leidimas. Dabar žino, kad net dujų balionėlio negalima nešiotis išgėrusiam. Ginklą įsigijo iš nepažįstamo asmens prieš kokius 6–7 metus kažkur Kauno rajone, kažkokiame kaime. Buvo kompanijoje, šventė, iš matymo pažįstamas asmuo pasiūlė ginklą ir jį įsigijo. Mokėjo 500 Eur. Ginklas juodas, skirtas šaudyti guminėmis kulkomis. Klausė pardavėjo, ar ne dujinis, sakė, kad galima šaudyti guminėmis kulkomis. Leidimo ginklui neturėjo, galvojo, kad dujiniam ginklui leidimo nereikia. Leidimo gauti nebandė. Nusipirko ginklą ir parsivežęs užkasė sode, ten jis buvo kelis metus, nes galvojo, kad gali prireikti. Laikė jį kaip suvenyrą. Kai sulaukė grasinimų, nuvažiavo, išsikasė ir tada laikė namuose (duomenys neskelbtini). Jis būdavo paslėptas spintelėje miegamajame arba nešiodavosi kuprinėje. Taisyklių dėl ginklo laikymo namuose nežinojo. Grasinimų sulaukė 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kokias keturias dienas ginklą nešiojo kuprinėje. Ginklą nešiojosi su savimi kuprinėje nuo gimtadienio, rugpjūčio 15 d. Kuprinė mėlyna su pilka spalva. Grasinimai buvo, kad į butą įsiverš, pagaus, sumuš, sulaužys. Gal ir sakė anksčiau, kad rado ginklą miške. Vis tiek jis nelegalus, tai koks skirtumas. Gailisi, kad ginklą laikė nelegaliai. Nežinojo, kad reikia leidimo, anksčiau nereikėjo. Su tuo ginklu yra šovęs, išbandė, ar veikia. Šovė gerai, kulka neužstrigo. Kulkas pirko kartu su ginklu, papildomai jų nepirko.

Rugpjūčio 19 d. susitiko su O. (liudytoju O. C.), nuvažiavo apsipirkti ir grįžo pas O. į darbą. O. nuėjo (duomenys neskelbtini) nurinkti, o jis pavedžiojo šunį. Tada žaidė biliardą. Buvo adresu (duomenys neskelbtini). Susirašė su J. telefonu. J. buvo nuėjęs pas mamą, kuri lyg ir gyvena (duomenys neskelbtini), pakvietė jį užeiti, kai eis namo. Galvojo pabus, o paskui kartu grįš namo. Santykiai su J. buvo geri. O. nurinkinėjo (duomenys neskelbtini), abu išgėrė alaus. Paskambino J., nusileido, atidarė vartus. J. irgi atsinešė alaus. Bendravo, gėrė alų, žaidė biliardą. Jokių konfliktų nebuvo, bendravo draugiškai. Kai atvyko pas O., J. neturėjo jokių sužalojimų. O. pasakė, kad pavargo ir nori eiti miegoti, todėl jis (kaltinamasis) su J. išėjo. Abu su J. turėjo kuprines. Vartai buvo uždaryti ir J. nutarė per juos perlipti. Jis (kaltinamasis) lipo per betoninę tvorą šalia vartų, nes žino, kad ten geriau perlipti. Sakė J., kad neliptų per vartus, sakė, kad eitų su jo, bet jis neklausė ir vis tiek lipo per skardinę tvorą. J. lipdamas susižalojo ranką, nusibrozdino kelį, nes vartai skardiniai, aštrūs kraštai. J. pyko, o jis sakė, kad ne per ten lipo ir dėl to susižalojo. Ėjo link namų, jis vis juokavo dėl to susižalojimo. Paskui pasiūlė važiuoti namo taksi, todėl grįžo atgal prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kad „Bolt“ pavežėjas rastų adresą. Kai peršoko tvorą ir ėjo link duonos kombinato, pastebėjo, kad kuprinėje pridėta alaus, nes ji buvo kažkokia sunki. Pradėjo J. priekaištauti, kad negražu taip daryti, imti iš pažįstamo. O. pamatys, kad jo alaus nebėra, apkaltins jį (kaltinamąjį). Visą kelią, kol grįžo atgal, priekaištavo. Kai grįžo, J. atsisėdo ant borto prie pat įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, o jis stovėjo prie pat gatvės ir laukė taksi. Išgirdo pokštelėjimą, kaip šūvį. Kai išgirdo šūvio garsą, aplink žmonių ar kokių nors automobilių nebuvo. Atsisuko ir pamatė, kad J. susiėmęs už galvos ir laiko rankose ginklą. Ginklą paėmė iš J. ir įmetė į savo kuprinę, kuri buvo prasegta ir matėsi alus. Iš pradžių nieko nesimatė, J. tik laikė ranka užsiėmęs galvą, paskui pamatė, kad bėga iš galvos kraujas, tada užspaudė ranka ir laikė. Tuo metu atvažiavo taksi, nes rodė programėlėje, kad taksi bus už 2–3 min. Pasakė taksistui, kad vežtų į ligoninę, bet jis pasakė, kad neveš ir kvietė greitąją. Neprisimena, ką sakė liudytojui E. Š., gal ir sakė, kad kažkas pribėgo ir sudaužė. Jis buvo taksi vairuotojas, nenorėjo jam pasakoti visų smulkmenų. Jo tik paparašė, kad nuvežtų į ligoninę, bet jis nesutiko. Taksi pavažiavo į priekį ir nebematė jo. J. buvo sąmoningas, sakė, kad nepaliktų jo. Moralizavo J. dėl alaus, bet jokio konflikto nebuvo, neturėjo tikslo į jį šauti. Kai atvažiavo policija, greitoji, buvo prie duonos kombinato, nes kai taksistas atsisakė vežti, paėjo toliau ir laukė ten. Laikė ranką užspaudęs nukentėjusiojo žaizdą. J. žinojo, kad turi ginklą, kad jam grasina. Pasakė J. apie ginklą ir parodė jį kokios 4–5 dienas prieš įvykį, 2023 m. rugpjūčio 14 arba 15 d. Iki tol ginklas buvo užkastas sode (duomenys neskelbtini). Pareigūnams pasakė, kad šovė iš pravažiuojančios mašinos, nes J. taip paprašė sakyti. Nenorėjo pareigūnui parodyti, kur buvo, nenorėjo velti į tai O.. Sakė, kad susitiko su J. pusiaukelėje ir norėjo išsikviesti taksi. Klausė, iš kur šovė, pasakė, kad iš kažkokios geltonos pravažiuojančios mašinos. Pareigūnas paprašė parodyti, kurioje vietoje šovė, nuvedė prie stotelės. Kai grįžo, J. buvo jau išvežtas į ligoninę. Nežinojo, ką pasakyti apie tikslią vietą, kur buvo šauta, nes nebuvo susitarę su J., ką sakyti, kur bus ta vieta. Su nukentėjusiuoju sugalvojo sakyti, kad šovė iš mašinos, todėl ginklą ir įsidėjo pas save į kuprinę, nes negalvojo, kad jį sulaikys ir tikrins kuprinės vidų. Įvykio metu J. gyveno pas jį, nes pykosi su mama, o pas jį trys kambariai, J. prisidėjo prie mokesčių. Įvykio dieną J. galėjo matyti ginklą kaltinamojo kuprinėje, kai dėjo į ją alų. Su O. C. išgėrė kokias 6 skardines alaus, J. turėjo kelias skardines alaus, bet gėrė ir vyną su O.. J. pažinojo kokius metus, su juo jokių konfliktų nebuvo. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, nes jį sulaikė policija. Klausė pareigūnų, kokia J. būklė, sakė, kad nekokia. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Mano, kad viskas vien dėl to, kad yra teistas, neturi darbo. Byloje daug netikslumų, spragų. Ant suoliuko (policijos komisariate) negulėjo, nes ten nėra jokio suolo, buvo visą laiką kabinete. Rankų nusiplauti niekas neleido, nors prašė. Kiek girdėjo, nukentėjusysis daug ko neatsimena. Nežino, kodėl jis sako, kad šovė į jį. Gal dėl ieškinių, kad prisiteistų kokius nors pinigus. Įvykio metu nebuvo labai girtas, tiesiog buvo visą dieną nevalgęs, pavargęs. Nustatė 2,7 promilių girtumą. Praeityje dėl smurtinių nusikaltimų teistas nebuvo, paskutinės teismo paskirtos baudos sumokėjęs nėra.

3.2. Nukentėjusysis J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną atsimena. Tą dieną jam paskambino A. Ž. ir pasiūlė pavakaroti, jis sutiko. Pasisėdėjo, išgėrė alaus, paskui jau išėjus į lauką ir laukiant taksi, buvo peršautas. Viskas vyko 2023 m. rugpjūčio 19 d. A. Ž. paskambino apie 18 val. Pakvietė pasisėdėti, išgerti alkoholio. Pakvietė į (duomenys neskelbtini) esantį pastatą, kur tuo metu buvo. Tuo metu ten buvo A. Ž. darbo vieta. Tarėsi, kad nuvyks apie 19 val., nuvyko apie 19–20 val. Iki ten atėjo pėsčiomis. Buvo dar šviesu. Adreso, kur buvo, nepamena, bet šalia yra (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Pilkas pastatas, kurio pirmame aukšte (duomenys neskelbtini) parduotuvė, o antrame gyvena savininkas, kurio pavardės nepamena. Ten buvo trise – jis, A. ir savininkas. Atsigėrė alkoholio – savininkas gėrė vyną, o jis su A. alų. Išgėrė po kokius du litrus alaus. Alų atsinešė jis – tris ar keturias skardines. Pažaidė pulą, paskui dar atsigėrė ir išėjo. Buvo apie 21.30 val., šeimininkas liko ten, o jis su A. Ž. išėjo į lauką. Iki tol jokių konfliktų ar pykčių tarp jų trijų nebuvo. Išėjo su A. į lauką, laukė taksi, buvo išsikvietę „Bolt“ vairuotoją. Jis su savimi turėjo „Nike“ kuprinę, kurioje buvo 9 pakeliai kontrabandinių cigarečių ir alaus. Belaukdami išgėrė dar apie litrą alaus. Laukė šalia to pastato, prie gatvės, ten praleido gal 10 min. Neprisimena pokalbio turinio, bet buvo lyg ir apsipykę, neatsimena, dėl ko. Jis stovėjo nugarą į A., o A. stovėjo už jo per kokius du metrus. Jam atsisukant į A. Ž., buvo šūvis. Po šūvio matė, kad A. rankose laiko šautuvą. Šovė A., į dešinę galvos pusę, iš dujinio pistoleto. A. turėjo kuprinę, gali būti, kad ginklą išsitraukė iš jos. Žinojo, kad jis nešiojasi jį kartais savigynai. Tuo metu kitų asmenų šalia nebuvo, transporto priemonių taip pat, tik prie gatvės stovėjo kažkoks autobusas. Atvažiavo „Bolt“ vairuotojas, kuris pamatęs, kad jam bėga kraujas iš galvos, pasakė, kad niekur nebeveš ir iškvietė greitąją pagalbą. Sąmonės įvykio vietoje praradęs nebuvo. Greitosios pagalbos medikams pasakė, kad buvo pašautas, šovė – A. Ž.. Po šūvio liko stovėti, gal pritūpęs buvo. Nugriuvęs nebuvo. Nežino priežasties, kodėl A. Ž. į jį šovė. Gal įžeidė jį kokiais nors žodžiais, bet pokalbio turinio neprisimena. Ginklą buvo matęs pas A. balkone. Jis buvo ten padėtas baltame maišelyje. Apie ginklą beveik nieko su A. nekalbėjo. Sakė, kad laiko savigynai ir kad gavo iš draugo. Jis apie kažkokius grasinimus ar pavojus nieko nežino. Ginklas juodas, nedidelis. A. Ž. šovė iš to paties ginklo, kurį matė prieš įvykį. Yra tą ginklą lietęs. Kai pamatė jį balkone, buvo išėmęs iš baltos spalvos neperšviečiamo maišelio ir apžiūrėjo. Prieš įvykį buvo nemažai išgėręs. Galėjo pripūsti apie 2 promiles, buvo apgirtęs. Tuo metu santykiai su kaltinamuoju buvo geri. Buvo susipykęs su mama ir apie tris savaites gyveno pas A. Ž. (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Iš viso A. Ž. pažinojo apie du metus, susipažino kavinėje. Po sužalojimo ilgą laiką svaigo galva, dažnai ją skaudėjo. Jam buvo atlikta galvos operacija, nes ieškojo kulkos, bet kiek supranta, jos nerado. Vėliau buvo reabilitacijoje. Ligoninėje praleido pusantros savaitės, o reabilitacijoje – 24 dienas. Dabar vis dar kartais svaigsta ir skauda galvą, kelis kartus per savaitę. Turtinę žalą sudaro vaistai atminčiai ir purškalai žaizdai, o neturtinę žalą vertina 10 000 Eur. Galvoja, kad tokie galvos sužalojimai atsilieps sveikatai. Jo manymu, tai nėra didelė suma. Dabar jokių procedūrų neatlieka. Iki įvykio sužalojimų neturėjo. Galvoje liko randas, kurio anksčiau nebuvo. Gydytojas sake, kad reikės apsilankyti pas psichologą. Šiuo metu nedirba, ieško darbo. Nei įvykio metu, nei po jo niekur nedirbo. Sužalojimas darbo paieškai netrukdo, bet yra nepatogumų dėl galvos svaigimo ir skausmo. Dabar jau geriau – gali ilgiau pasilenkęs išbūti, nepradeda iš karto svaigti galva. Gydytojai sakė, kad ateityje nebegalės vartoti alkoholio, nes gali prasidėti priepuoliai. Po reabilitacijos sveikata pagerėjo, neįgalumas nebuvo nustatytas. Nebuvo apsidraudęs, jokių išmokų nėra gavęs. Po įvykio su kaltinamuoju susisiekęs nebuvo. Jis nei pats, nei per kitus atsiprašyti nebandė. Iš karto po įvykio A. atsiprašė. Buvo susitarę, kad sakys, jog šovė iš pravažiuojančios mašinos. Taip sakyti prašė A. dar iki atvykstant taksistui. Galvojo, kad susitaikys su A., todėl nepasakė, kad šovė jis. Taksistas nieko neklausė, kas atsitiko, iš karto kvietė greitąją. Įvykio metu A. Ž. buvo girtas, kažkoks piktas, agresyvus. Buvo matęs ginklą prieš įvykį, bet jis ne jo daiktas, todėl nemanė, kad turėjo pranešti policijai. Be to, nežinojo, ar jis su dokumentais, ar be. Nežino ginklų laikymo taisyklių, bet gali būti, kad ginklas negali būti laikomas ant palangės, kur bet kas galėjo jį paimti. Kaip atsirado sužalojimas rankoje, nepamena. Jam sakė, kad ginklas surastas po automobiliu. Neatsimena, ar vežant į ligoninę turėjo savo ar kitą kuprinę. Kol gyveno pas A., tarp jų konfliktų nebuvo. Tą vakarą tarp jų trijų taip pat nebuvo jokio konflikto. Neatsimena, ar pasakė A. kažką įžeidžiančio. Nežino, kodėl A. nurodė, kad šovė į save pats. Negali nurodyti priežasčių, dėl kurio turėtų apkalbėti A.. Gal kaltinamasis nori išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip išėjo iš teritorijos, gerai neatsimena. Nepamena, ar vartai buvo atidaryti, ar peršoko per tvorą. Atsimena, kad abu su A. Ž. turėjo kuprines. Neatsimena, kaip alus atsirado kitoje kuprinėje, t. y. kartu su ginklu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos tvirtino. Nurodė, kad duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu tikslino. Teisme viską nurodė teisingai. Neatsimena tik dėl rankos sužalojimo, nežino, kada galėjo ją susižaloti. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad šovė lyg ir A. Ž., nes dvejojo, ar atleisti jam, ar ne. Patikslino parodymus dėl ginklo. A. Ž. rodė, kaip užsitaiso ginklas. Girdėjo, kad A. grasina buvęs E. C. draugas. Ginklą pas A. matė dieną ar dvi prieš įvykį, gal sakė, kad prieš 4–7 dienas, bet tikrai prieš neilgą laiką. Iš pradžių versiją dėl šūvio iš automobilio sugalvojo jis, nes buvo gaila kaltinamojo. Ligoninėje nurodė, kad nematė šūvio momento, nes tuo metu blogai jautėsi. Matė sukdamasis, kad šovė A. Ž..

3.3. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. V. 2023 m. rugpjūčio 22 d. apklausos metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.00 val. jis susitiko su draugu A. Ž., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, A. yra jo draugas, pažįstami apie du metus laiko, o jis gyvena pas A. Ž. bute, (duomenys neskelbtini), apie mėnesį laiko. Tarp jų yra buvę konfliktų, bet tik žodžiu. Tą vakarą buvo išgėręs alaus. Jis nuėjo į gamyklą susitikti su A., pas ten dirbantį asmenį. Kaip dabar prisimena, kad tai galėjo būti (duomenys neskelbtini) rūkyklos pastatas, antrame aukšte. A. toje rūkykloje dirba pagalbiniu darbuotoju. Tas rūkykloje buvęs žmogus – vyras apie 50 metų amžiaus, stambesnio sudėjimo, šviesių plaukų. Visi trys – jis, tas vyras, A. gėrė alkoholį. Jokių konfliktų nebuvo. Tada jis atsimena apšviestą gatvę, jau išėjus iš to A. draugo. Jis nežino kodėl, jis ir A. apsižodžiavo ir tada jis sukosi į A., kuris buvo už jo, kai A. į jį šovė. Šovė į dešinės pusės smilkinį, nes jis pasisuko į A.. A. buvo jam už nugaros apie 2 metrų atstumu. Jis pas A. ginklo nebuvo matęs, nežinojo, kad A. turi ginklą. Įvykio metu, kai A. šovė, jis irgi nematė ginklo, ginklo negali apibūdinti. Šūvio metu aplink žmonių, automobilių nebuvo. A. tik šūvio metu jį sužalojo, jokių muštynių, susistumdymų nebuvo. Po šūvio jis galėjo kristi, nes kairė ranka labai nubrozdinta. Kiek galvoja, lyg ir atsimena viską, sąmonės praradęs nebuvo. Jis nežino ir negali nurodyti, kodėl A. į jį šovė. Prieš šaudamas jam A. nieko nesakė. Jis nežino, kada ir kur padėtas ginklas. Atsimena, kad A. po šūvio kvietė taksi. Jis pas A. gyveno, nes norėjo savarankiškai nuo savo mamos pagyventi (t. 1, b. l. 47–49).

3.4. Nukentėjusysis J. V. 2023 m. rugpjūčio 25 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. išgėrinėjo su pažįstamu A. Ž. ir nepažįstamu žmogumi, paskui įvyko nedidelis konfliktas (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 22 val. ir buvo šūvis. Su A. Ž. kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Pats įvykis buvo pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, ne pas žmogų. Kiek atsimena, šalia buvo (duomenys neskelbtini) pastatas. Paskui tarp jo ir A. Ž. buvo konfliktas, konflikto esmės nelabai atsimena, nes buvo išgėręs. Toliau atsimena tik šūvį ir viskas, atvažiavo greitoji. A. iššovė. Jis nežino, iš kur ginklą paėmė. Greitoji jį pristatė į ligoninę, toliau buvo praradęs sąmonę, atsimena kai buvo reanimacijoje. Jam atlikta galvos operacija, kulka nerasta. Jį lanko artimieji, vėliau po gydymo jis važiuos į sanatoriją. Galvoje buvo išsiliejęs kraujas. Konflikto metu trečio asmens nebuvo, pas jį namuose jie buvo iki įvykio. Šauta iš nugaros pusės buvo į jo dešinę pusę. Po šūvio atsisuko į A.. Jis nematė, kurioje rankoje A. laikė ginklą. Iki šūvio susistumdymo nebuvo. Iki šūvio apie ginklą nieko nežinojo, jo nebuvo matęs. Į A. Ž. klausimą, ar yra užtikrintas, kad šovė A. Ž., jis atsako lygtai taip, šovė A. Ž.. Kai A. Ž. šovė, be A. Ž. ir jo jokių žmonių ar automobilių nebuvo. Jis atsimena 2023 m. rugpjūčio 22 d. tyrėjai duotus parodymus ir juos tvirtina (t. 1, b. l. 53–56).

3.5. Nukentėjusysis J. V. 2023 m. rugsėjo 4 d. apklausos metu parodė, kad prisimena savo parodymus, duotus tyrėjai ir teisėjui, bei parodymų patikrinimo metu. Jie teisingi. Nori patikslinti, kad ginklą buvo matęs iki įvykio. To nenurodė, nes nenorėjo sau nemalonumų. Ginklą pas A. Ž. matė prieš 7–4 dienas, tuo metu A. bendrai gyvenamame bute, (duomenys neskelbtini), jam rodė. Rodė, kaip ginklas užsitaiso. Ginkle buvo šovinių, tik jis nežino kiek. Daugiau bute nei šovinių, nei ginklų nematė. Ginklą tuo kartu lietė. Jis žinojo, kad A. Ž. grasina E. C. draugas, tačiau pats jokių grasinimų negirdėjo, nematė, tik iš pačio A. girdėjo. Jam nebuvo žinoma, kad A. su savimi nešiotųsi ginklą. Ir įvykio metu, įvykio dieną nežinojo, kad A. turi ginklą. Įvykio dieną, kai išeidinėjo iš (duomenys neskelbtini) rūkyklos, išeidamas paėmė alkoholinius gėrimus alų pūslėse „Tauras“, kurias buvo pirkęs A. Ž.. Būtent A. Ž. jam ir liepė tą alų paimti iš šaldytuvo. Jis paėmė du plastikinius butelius su alumi ir matė, kad šaldytuve liko dar butelis. Jis paliko vieną butelį šaldytuve, kad O. liktų pagirioms. Tai buvo beveik visas alkoholis likęs po pasisėdėjimo. Alų sudėjo į savo kuprinę, jis neatsimena A. kuprinės. Šiaip į darbą A. visada eina su kuprine, nes nešasi garso kolonėlę. Tą vakarą A. namuose buvo palikęs kolonėlę. A. Ž. kuprinė buvo mėlynos spalvos, sena, daugiau išskirtinių požymių nežino. Jo kuprinė buvo juodos spalvos „Nike“. Kuprinėje buvo „Minsk“ kontrabandinės cigaretės ir alus, kurį paėmė iš O.. Kai išeidinėjo iš O., tai O. juos išlydėjo, nes tvora buvo labai aukšta, tai nebūtų perlipęs. Kai A. jį tą vakarą įleido, tai vartus vėl uždarė. Visų aplinkybių, kai išėjo į lauką iš O., neatsimena. Jei gerai atsimena, tai alų, kurį paėmė iš šaldytuvo, dar gėrė kartu A. Ž. išėję. Buvo prasisukę vieną „pūslę“. Savo parodymus, kad A. buvo už jo kai pajuto šūvį, paaiškina, kad A. Ž. buvo už jo 2 metrų atstumu, kai jis sukosi į A. Ž., A. Ž. jam šovė ties dešinės pusės smilkiniu. Kodėl A. Ž. taip padarė, jis nežino. Didelių pykčių ar konfliktų nėra turėjęs, galėjo apsižodžiuoti, tačiau to priežasties jis nežino. Jis įvykio laiku vilkėjo juodos spalvos maikute, baltos-juodos spalvų margais šortais, juodos spalvos kedais. A. Ž. įvykio laiku buvo apsirengęs juodus šortus, daugiau neatsimena. Po jo sužalojimo iki atvykstant policijai ir medikams nesitarė, ką sakyti, A. nieko neprašė, jis pats susigalvojo versiją, kad į jį šaudė iš važiojančios mašinos. Nesakė tokių sugalvotų aplinkybių A., pats sau pagalvojo. Jis negalvojo, kad čia rimtai jį sužalojo, jam iš tikrųjų labai negera, kad jo draugas jį sužalojo. Labai jaudinasi ir pergyvena duodamas parodymus ant savo draugo (t. 1, b. l. 64–68).

3.6. Nukentėjusysis J. V. 2023 m. gruodžio 4 d. apklausos metu parodė, kad savo ankstesnius parodymus atsimena, tvirtina. Jį sužalojo A. Ž., dėl galvos traumos gulėjo ligoninėje. Neatsimena, kokiomis aplinkybėmis patyrė rankos sužalojimą. „Minsk“ cigaretes rūko ir jis ir A. Ž., įvykio vietoje galėjo rūkyti tokias pat cigaretes (t. 1, b. l. 80–83).

3.7. Nukentėjusysis J. V. 2023 m. rugpjūčio 31 d. parodymų patikrinimo metu nurodė, kad įvykis buvo prie AB (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), šiaurinės dalies. Pastatas yra geltonų plytų, su reklaminiu užrašu AB (duomenys neskelbtini). Į pastato vidinę teritoriją įvažiuojama pro pakeliamus vartus, kurie yra šiaurės vakarinėje pastato – teritorijos dalyje. Pastate yra parduotuvė ir kiti vartai – arkiniai, metaliniai. Tarp pastato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies yra automobilių stovėjimo aikštelė. Nukentėjusysis J. V. parodė vietą prie atidarytų vartų, teritoriją, kuri ribojasi su AB (duomenys neskelbtini) teritorija. Ta teritorija yra adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis parodė, kad čia 2023 m. rugpjūčio 19 d. atėjo apie 20.00 val. pas draugą A. Ž., A. Ž. atidarė metalinius vartus. J. V. nurodo, kad čia yra (duomenys neskelbtini) rūkykla. Parodymų patikrinimo metu vartai į šią teritoriją atidaryti, automatiniai, skardiniai, tamsiai pilkos spalvos. Teritorija aptverta betonine tvora. Prie vartų matyti reklaminis stendas su užrašais: UAB (duomenys neskelbtini). J. V. parodė, kad ateidamas čia atsinešė 2 arba 4 skardines alaus ir išgėrinėjo su A. Ž. ir su O., parduotuvės savininku. J. V. ir A. Ž. gėrė alų, o O. – vyną. Pabuvo rūkykloje, išgėrė, O. buvo stipriai išgėręs, ir jis su A. Ž. planavo eiti namo, jam A. Ž. pasakė paimti A. pirktą alų iš šaldytuvo. J. V. alų paėmė iš šaldytuvo – paėmė dvi pūsles alaus, kurias susidėjo į savo turimą kuprinę „Nike“. Alaus šaldytuve liko dar viena pūslė, daugiau jis neėmė. Tada pro vartus juos išleido O. ir jis su A. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pastato. J. V. tiksliai negali pasakyti, bet buvo praėję (duomenys neskelbtini) įvažiavimą pro pakeliamus vartus, kai jis pasisuko į A. Ž. einantį jam iš paskos ir išgirdo šūvį ir pajautė skausmą dešinės pusės smilkinyje. Tas atstumas tarp nukentėjusiojo J. V. ir statisto – kuris atitinka A. Ž. išmatuojamas ir yra 2 metrai. J. V. negali nurodyti, kaip A. Ž. laikė rankas, negali nurodyti ginklo, tačiau nurodo, kad šūvio metu tiek jis, tiek A. Ž. stovėjo, daugiau jokių asmenų nebuvo. J. V. nurodo, kad A. Ž. ginklą buvo lietęs prieš savaitę laiko iki šio įvykio, kai A. rodė jam, kaip ginklas užsitaiso. Ginklą gali apibūdinti kaip nedidelį, apkaba dedasi į ginklo rankeną, ginklas tamsus. Nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. įvykio dieną ginklo tikrai nelietė ir rankose nelaikė. Neatsimena, ar 2023 m. rugpjūčio 19 d. A. Ž. buvo su kuprine. Jis nežino, kodėl A. Ž. šovė, nekonfliktavo rimtai, tik dėl kažko apsižodžiavo (t. 1, b. l. 71–79).

3.8. Liudytojas R. R. posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną dirbo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), apsauginiu. Apie 22 val. per teritoriją pro jo langus praėjo du jaunuoliai. Matė iš posto per langą. Vienas buvo aukštesnis, kitas – žemesnis. Matėsi, kad abu neblaivūs, ėjo šiek tiek svyruodami. Jie atėjo nuo cukraus fabriko, (duomenys neskelbtini) parduotuvės, ėjo link žiedo pusės. Matė vaikinus praeinančius per kokius 5–6 metrus. Po to išgirdo kažkokį pokštelėjimą. Pokštelėjimas buvo panašus į petardos garsą. Kai išgirdo tą garsą, vaizdo kamerose vaikinų nebesimatė. Išėjo pasižiūrėti, nes ten stovi ir įmonės automobiliai. Išėjęs pamatė, kad tie du jaunuoliai šiek tiek svirduliuodami nuėjo link vartų, gatvės. Tada pamatė, kad atvažiavo šviesus automobilis. Pagalvojo, kad išsikvietė taksi. Jie kažką su vairuotoju pakalbėjo. Prie gatvės stovėjo autobusas, tas taksi automobilis pavažiavo į priekį už autobuso ir jis nebematė, kas vyko toliau. Kadangi buvo apie 22 val., kai jis turi apeiti teritoriją, grįžo į postą. Ir tik paskui, kai išėjo į teritoriją, pamatė, kad ten buvo tie jaunuoliai, atvažiavusios tarnybos – greitoji, policija. Įvykis buvo 2023 m., koks mėnuo buvo, neprisimena. Negali pasakyti, ar salėje tie patys jaunuoliai, kuriuos matė įvykio vietoje. Atrodė kaip normalūs pažįstami, draugai, agresijos ar pykčio tarp jų nesimatė. Pokštelėjimas buvo iki 22 val., nes tuo laiku išeina į teritoriją. Ar buvo paimti kamerų vaizdo įrašai, nepamena. Policijos pareigūnai buvo atvykę, rodė jiems atstumus, jie kažką matavo.

3.9. 2023 m. rugsėjo 1 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas R. R. parodė, kad pastate (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), dirbo 2023 m. rugpjūčio 19 d., kai pastebėjo du jaunuolius ir išgirdo pokštelėjimą. Tada R. R. nurodė, kad būdamas savo darbo vietoje ir stebėdamas vaizdo kamerų fiksuojamo vaizdo monitorius 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 21.30 val. pamatė, kaip du jaunuoliai ėjo pro AB (duomenys neskelbtini) vartus, esančius vakarinėje pastato pusėje, kurie su pakeliamu užtvaru. R. R. nurodė, kad jaunuoliai ėjo nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Išmatuojamas atstumas nuo (duomenys neskelbtini) pastato šiaurės vakarinio kampo iki AB (duomenys neskelbtini) vartų, esančių nuo minėto pastato į vakarų pusę, tas atstumas yra 14,35 m. Vartų uždaromų metalinėmis grotomis ir dar su pakeliamu užtvaru plotis – 8 metrai. Toliau į vakarų pusę yra betoninė tvora, kuri skiria AB (duomenys neskelbtini) teritoriją nuo UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) parduotuvės) teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ši betoninė tvora yra nuo (duomenys neskelbtini), pastato šiaurės vakarinio kampo į vakarus – 22,75 m atstumu. Betoninė tvora yra sudaryta iš vienodų blokų, kurių išmatavimai: plotis 4 m, aukštis 2 m. Kaip nurodo R. R., pamatė du jaunuolius einančius būtent tame vaizdo įraše, kurį užfiksavo minėtų vartų prieigas fiksuojanti kamera. Tada pasižiūrėjo pro langą ir pamatė jaunuolius einančius automobilių stovėjimo aikštele palei (duomenys neskelbtini) gatvę, o tiksliau tarp (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ir AB (duomenys neskelbtini) pastato. Šioje R. R. nurodytoje vietoje pastatomi statistai Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau R. R. jaunuolių tikslios vietos (kaip kuris jaunuolis ėjo, ar visai vienas šalia kito, neatsimena, nes jie svirduliavo) nurodyti negali. Todėl fiksuojama dviejų einančių jaunuolių viena vieta, kuri yra nuo (duomenys neskelbtini) pastato šiaurinės sienos 7,25 m. ir nuo (duomenys neskelbtini) pastato šiaurės vakarinio kampo išvesto statmens į šiaurės pusę – 1,2 m. Šioje vietoje sustatyti statistai Nr. 1 ir Nr. 2 nufotografuojami. Toliau R. R. aiškina, kad kai pro langą ties asmenys praėjo beveik iškart išgirdo pokštelėjimą, panašų į petardos, tuo metu asmenų nematė. Jau po pokštelėjimo, kaip aiškina R. R., vėl žvilgtelėjo pro langą ir matė nueinančius tuos abu jaunuolius link arkinių vartų šono. Tada jau per arkinius vartus fiksuojančią kamerą R. R. stebėjo abu jaunuolius nueinančius link (duomenys neskelbtini) žiedo. Tada dar žvilgtelėjo pro langą ir pažiūrėjo link gatvėje stovinčio autobuso prieinančius abu jaunuolius, ten matė ir prie minėtų jaunuolių privažiavusį baltos spalvos automobilį. Išmatuojamas atstumas šiaurinėje pastato, (duomenys neskelbtini), pusėje, nuo minėto pastato šiaurės vakarinio kampo į rytų pusę iki arkinių vartų (nuo kurių vaizdą fiksuoja vaizdo kamera) atstumas yra 19,5 m. Arkiniai vartai, metaliniai, uždaryti, jų plotis 6,65 m (t. 1, b. l. 127–137).

3.10. Liudytoja E. C. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis jos draugas. Apie įvykį daug ko papasakoti negali. Pati jame nedalyvavo ir nieko nematė. Viskas įvyko tėčio įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Matė tik kamerų vaizdo įrašus, kuriuose matosi, kaip iš teritorijos išeina A. su nukentėjusiuoju. Pažįsta A. Ž. gal 10 metų. Susipažino su juo per buvusį draugą, su kuriuo išsiskyrė. O su A. Ž. bendrauja ir toliau. Žino, kad jis (buvęs draugas) grasino A., gal iš pavydo. Todėl pagalvojo, kad šautuvą jis turėjo dėl savigynos. Nukentėjusįjį pažinojo gal tik savaitę, nes jį buvo A. priėmęs pas save pagyventi. Tėčio įmonė – UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo ir A. Ž.. Įvykis buvo vasarą, gal rugpjūtį. Nieko nežinojo apie tai, kas atsitiko, išgirdo kitą dieną iš žiniasklaidos, perskaitė „15 min“. Suprato, kad čia gali būti A., bet negalėjo patikėti, kad galėjo padaryti jis, nes jis labai ramaus būdo, draugiškas, visiems padeda, nebent alkoholis kaltas. Kameros yra ant parduotuvės. Nuėjo kitą dieną pas tėtį į darbą ir peržiūrėjo su mama vaizdo kamerų įrašus. Matėsi tik du siluetai, kurie nueina link vartų, o paskui visai tamsus įrašas ir nieko nebesimato. Atpažino tik iš sudėjimo, kad tai A. Ž. ir nukentėjusysis. Viskas vyko apie 21 val. vakaro, gal tarp 20–21 val. Įrašas truko gal minutę ar pusantros. Nesimatė, kad jie einant kalbėtųsi. Rankose atrodo nieko nesinešė, bet įrašas prastas, buvo jau visai tamsu, gal nesimatė. Mano, kad A. ginklą įsigijo savigynai, nes jos buvęs draugas jam daug kartų grasino, buvo jį net sumušęs vieną kartą. Buvęs draugas labai agresyvus, gal pavydėjo. Jis pastoviai rašė A. grasinančias žinutes, kad užmuš. Gal A. išsigando. Visą 2023 m. vasarą ėjo visokie grasinimai. Bendravo su A., nes jis daug padėdavo, jam irgi padėjo įsidarbinti pas tėtį. Bendravo su juo kaip su draugu. Mano, kad ginklą A. galėjo įsigyti savigynai, bet pati jo nematė. A. neminėjo, kad ruošiasi įsigyti ginklą, nežinojo, kad jis jį turi. Iš vaizdo įrašo neatrodė, kad A. Ž. ir J. V. būtų labai neblaivūs, tiesiog nuėjo du siluetai. Policija buvo atvažiavusi, bet įrašas buvo jau išsitrynęs, nes kaip paaiškino jų specialistas, įrašas po trijų dienų išsitrina. A. ramaus būdo, bendraujantis, darbštus, visada linkęs padėti, padėjo ir nukentėjusiajam, nes priėmė gyventi pas save. Nukentėjusysis irgi pasirodė ramaus būdo, nors tik savaitę jį pažinojo. Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu gal ne taip išsireiškė, kad žino, jog A. turi ginklą, bet gal ir buvo kalba su A., kad jis nori turėti ginklą, nes bijo jos buvusio draugo. Toks pokalbis buvo gal du mėnesiai iki įvykio. Prie vartų kitą dieną rado dėžes. Pagalvojo, kad gal jos tam, kad per vartus galėtų perlipti, nes teritorijos vartai buvo užrakinti. Tėtis nieko nematė, nes pasėdėjo su A. ir J., alaus išgėrė, o paskui nuėjo miegoti. Buvo pavargęs, o kitą dieną reikėjo anksti keltis. Buvęs draugas A. Ž. buvo užpuolęs ir sumušęs žiemą. Tarp J. ir A. jokių konfliktų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad konfliktai tarp buvusio draugo ir A. buvo tik žodiniai ir nepaminėjo to smurtinio konflikto, nes nenorėjo, kad policijoje tektų vėl su juo bendrauti. Pati matė tą smurtą, nes buvo kaip tik su A., kai buvęs draugas jį užpuolė, bet į policiją nesikreipė, kiti konflikto nematė.

3.11. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. C. apklausos metu parodė, kad dėl 2023 m. rugpjūčio 19 d. įvykio prie (duomenys neskelbtini), kur yra jos tėčio O. C. rūkytos (duomenys neskelbtini) parduotuvė, paaiškina, kad su įvykiu ji niekaip nesusijusi ir jame nedalyvavo. Žino, tik iš savo tėčio O. C., kad tą vakarą jo darbovietėje, (duomenys neskelbtini) rūkykloje, (duomenys neskelbtini) buvo jos tėtis O. ir jos pažįstami A. Ž. ir A. Ž. draugas J., kurio pavardės nežino. A. Ž. pažįsta labai senai, santykiai tik draugiški. A. Ž. gali apibūdinti kaip geros širdies, darbštų, draugišką, tačiau daug išgeriantį asmenį. J. yra mačiusi tik kelis kartus, jis tikrai nepiktybinis. A. Ž. yra mačiusi išgėrusį, tačiau jis nepiktybinis, nėra agresyvus ar konfliktiškas. Tą vakarą visi trys – O., A. ir J. gėrė alkoholį, alų. A. Ž. padėdavo jos tėčiui (duomenys neskelbtini) rūkykloje. (Duomenys neskelbtini) rūkyklos teritorija stebima vaizdo kameromis, o iš (duomenys neskelbtini) gatvės užtverta vartais, vartai metaliniai, skardiniai, uždaromi pulteliu. Kiek iš tėčio žino, tą vakarą jokių konfliktų tarp jų – tėčio, J. ir A. nebuvo. Tėtis buvo pavargęs, užmigo, neišlydėjo J. ir A.. Kaip ji suprato, J. ir A. patys išėjo, tą patvirtino ir jos peržiūrėtas kamerų užfiksuotas vaizdas. Vaizdo įrašuose ji matė, kaip 2023 m. rugpjūčio 19 d. po 21 val. iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės pastato, (duomenys neskelbtini), išeina J. su A.. Iš siluetų atpažino ir išskyrė, kuris yra A., kuris J.. A. matėsi eina svirduliuodamas, girtas. J. buvo stambesnio sudėjimo, ėjo tvarkingai. Ji negali nurodyti vyrų aprangos ar ką jie turėjo su savimi. Jai tėtis pasakojo, kad A. visą su savimi turėtą alų išgėrė tą vakarą. Ji vaizdo įraše matė, kad A. ir J. ėjo link vartų į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau vartai buvo uždaryti ir neatsidarė, kiek matė vaizdo įraše. Vartai, kaip ir minėjo, su pulteliu atsidaro, A. Ž. pultelio neturėjo. Kitą dieną, kai atvyko į darbą, matė prie vartų pastatytą plastikinę dėžę, tai matyt A. su J. lipo per tvorą, ar per vartus. Ji tik po kurio laiko sužinojo, kas nutiko J., ir kad A. sulaikytas. Tai skaitė internete. Ji šaunamojo ginklo pas A. Ž. mačiusi nėra, tačiau jai A. Ž. yra kelios dienos iki įvykio pasakojęs, kad turi ginklą. Be to, jai A. Ž. buvo užsiminęs, kad ginklą savigynai gaus, nes A. Ž. yra turėjęs konfliktą su jos buvusiu sugyventiniu E. K., kuris yra žodžiu A. Ž. grasinęs. Bet tai buvo tik žodinis grasinimas ir E. K. su tuo įvykiu, kas nutiko J., visai nesusijęs. E. K. yra jos vaiko tėvas, tokie santykiai ją tik ir sieja, E. K. išsigalvojo nebūtų dalykų, bet tie grasinimai A. Ž. buvo tik žodiniai, nežino, kiek realūs, bet gal A. Ž. juos reagavo rimtai, nes įsigijo ginklą. Ji nežino nei iš kur, nei iš ko bei kokį ginklą A. Ž. įsigijo. Ją A. Ž. buvo informavęs, kad jau turi ginklą, tačiau ji nežino, ar A. Ž. ginklą su savimi nešiojasi, A. Ž. jai ginklo nerodė. Kiek bendravo su J., tai jį apibūdina kaip nekonfliktišką, neagresyvų. A. priėmė J. gyventi, nes J.su savo mama nesutardavo. Kiek jai žinoma, J. su A. santykiai tik draugiški. Jai neatrodė J. nusivylęs gyvenimu. J. linksmas, tvarkingas žmogus. Neįsivaizduoja, kas ten galėjo nutikti tarp J. ir A.. Ji vaizdo įraše matė, kad A. atrodė tikrai gerokai išgėręs, nes tai matėsi iš A. svirduliavimo. Ji nurodo, kad vaizdo įrašai, kuriuos ji peržiūrėjo nėra išlikę, buvo policija atvykusi, tačiau įrašai neišsisaugojo, nes saugomi trumpą laikotarpį (t. 1, b. l. 155–158).

3.12. Liudytojas E. Š. teisme parodė, kad mažai ką žino apie įvykį. Dirba „Bolt“ pavežėju. Gavo iškvietimą nuvežti asmenį į ligoninę, bet kai nuvyko, pamatė du asmenis ir vienas buvo sunkiai sužalotas. Buvo sužalota jo galva, o jis visas kruvinas, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Įvykis buvo pernai (2023 m.) rugpjūčio mėnesį, apie 22 val., galėjo būti 19 diena. Vairavo „Ford C-Max“ automobilį, gavo iškvietimą per programėlę. Kvietėjo vardas buvo A.. Yra automatinis iškvietimo priėmimas, matė, iš kur reikia paimti klientą, nematė, koks galinis taškas, bet kai nuvažiavo, pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Iškvietimas buvo prie (duomenys neskelbtini) pastato. Atvažiavo ir pamatė, kad laukia du jaunuoliai. Vienas laikė rankas prie galvos ir buvo visas kruvinas. Abu buvo isterijoje. Vienas laikė kitam ant galvos rankas, kitas sau laikė suėmęs galvą. Jis buvo visas kruvinas, nes iš galvos kraujas bėgo upeliais. Paklausė, kas čia buvo, jie pasakė, kad kažkas pribėgo, sudaužė ir pasišalino. Iškvietė greitąją ir nuvažiavo. Matėsi, kad žmogui sužalota galva, nes buvo labai kruvina. Jis buvo sąmoningas. Kai iškvietė greitąją, jie atėjo arčiau prie važiuojamosios kelio dalies, nes jis pasakė, kad iškvietė greitąją ir kad jie lauktų arčiau kelio. Jis nelaukė, kol atvyks medikai, išvažiavo. Asmenys neturėjo jokių daiktų su savimi. Vietoje buvo tik tie du asmenys. Prie gatvės stovėjo kažkoks autobusas, bet jis ten jau seniai stovi. Salėje yra abu jaunuoliai, kaip įvykio vietoje sužalotą asmenį atpažįsta nukentėjusįjį J. V.. Ant nukentėjusiojo galvos sužalotam vaikinui rankas laikė abu jaunuoliai. Klausė, kodėl kvietė jį, nes sužalojimas sunkus ir reikia kviesti greitąją, bet jie neatsakė. Buvo labai susijaudinę. Abu kalbėjo apie įvykį vienas per kitą, bet ten jis buvo labai trumpai, todėl kažko daug ir nepasakė, kas atsitiko. Nežino, ar tie jaunuoliai buvo apsvaigę nuo alkoholio, sunku buvo suprasti, gal tiesiog buvo didelis stresas. Iškvietimo programėlė nerodo kelionės tikslo, t. y. taško B, kai neįvyksta kelionė. O ką rodė, kokį kelionės tikslą prieš iškvietimą, neatsimena.

3.13. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba greitosios pagalbos medike. Vyko į iškvietimą į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) įmonės. Ten rado policiją ir asmenį su kruvina galva. Buvo pasakyta, kad į jį šovė. Uždėjo spaudžiamą tvarstį, įkėlė į greitosios automobilį ir skubiai išvežė į ligoninę. Iškvietimas buvo 2023 vasarą, atsimena, kad buvo vakaras. Kai atvyko į įvykio vietą, ten buvo du policijos pareigūnai, nukentėjusysis ir dar vienas asmuo. Žaizda labai kraujavo, todėl negalėjo jos gerai apžiūrėti. Kadangi buvo pasakyta, kad žaizda šautinė, tai tiesiog užspaudė žaizdą tvarsčiu ir transportavo į ligoninę. Kai atvyko, žaizda kažkuo buvo užspausta, tik uždėjo sterilų tvarstį. Iš žaizdos niekas neiškrito. Šalia buvęs asmuo pasakė, kad į nukentėjusįjį šovė iš pravažiuojančio automobilio. Girtumo nenustatinėjo, iš išvaizdos jaunuolis galėjo būti tokios būklės ir dėl žaizdos. Kitas jaunuolis kalbėjo su jais, bet visas dėmesys buvo nukentėjusiajam, taigi į kito jaunuolio būklę nekreipė dėmesio. Kol važiavo iki ligoninės, su nukentėjusiuoju kalbėjo apie traumą, ramino jį. Iki ligoninės labai netoli, todėl ir bendravimas buvo trumpas. Nukentėjusysis tik klausinėjo apie savo būklę, ar išgyvens, ar bus pasekmės. Pasiėmė į automobilį kuprinę, kiek suprato, asmeninius nukentėjusiojo daiktus. Nepamena, kas padavė kuprinę, ar pats pasiėmė. Nematė, kas kuprinės viduje, bet buvo sunki. Pridavė nukentėjusįjį į operacinę kartu su jo daiktais. Nukentėjusiojo būklė buvo stabili, jis nebuvo praradęs sąmonės, bet būklė galėjo pereiti į kritinę, nes žaizda galvoje ir neaiškus sužalojimo sudėtingumas.

3.14. Specialistas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pateikęs išvadą baudžiamojoje byloje. J. V. apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje po atliktos galvos sužalojimo operacijos. Po to buvo pareikalauti medicininiai dokumentai, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad J. V. buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvyje ir kairėje plaštakoje. Įvyko kraujo išsiliejimas po kietu galvos dangalu ir minkštaisiais galvos audiniais. Nukentėjusysis buvo skubiai operuotas. Dešinėje kaktinėje momens srityje atkeltas kaukolės lopas ir rasti virš kietojo dangalo kraujo krešuliai, kurie buvo pašalinti ir galvos spaudimo reiškiniai sumažėjo. Išrašant iš ligoninės nustatyta, kad sąmonės būklė pakankamai aiški, eisena apsunkinta dėl koordinacijos sutrikimo. Diagnozė – galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinėje srityje kraujo išsiliejimas virš kietojo dangalo, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais dangalais, įvykęs ūminis kvėpavimo nepakankamumas, nustatyta mažakraujystė dėl nukraujavimo ir žaizdos viršugalvyje dešinėje pusėje bei žaizda kairiame delne. Teismo medicinos specialisto išvada, kad J. V. sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, t. y. smūgis buka jėga į galvos viršugalvio dešinę pusę, po ko išsivystė kraujo išsiliejimai ir kitos komplikacijos. Sužalojimai galvoje ir delne padaryti ne mažiau dviejų smūgių pasekoje. Žaizdų nematė, remtasi medicininiais įrašais ligos istorijoje ir bendrauta su operavusiais gydytojais. Pradžioje jie nustebo, kad sužalojimas galėjo būti sukeltas šūvio. Pasakė, kad visai nepanašu į šūvio žaizdą. Buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Nukentėjusio kraujyje nustatytas 2,59 promilių girtumas – sunkus girtumo laipsnis. Operuojant svetimkūnių nerasta. Vėliau buvo atlikta papildoma teismo medicinos eksperto apklausa, pateikiant daugiau klausimų. Jis negalėjo kategoriškai atmesti tos versijos, kad į galvą buvo pataikyta gumine kulka užtaisyto šovinio. Negali kategoriškai teigti, kad žmogus sužalotas dėl šūvio ar smūgio. Tam trūksta medicininių duomenų. Šiuo atveju nėra aprašyta žaizdos išvaizda tik atvykus į ligoninę. Suprantama, kad gydytojai gelbėjo gyvybę, o žaizdą tiesiog užsiuvo. Negali atmesti tikimybės, kad sužalojimas nuo guminės kulkos, kuri sukelia sumušimą ir konstatuojama kaip muštinė žaizda. Priešingai nuo metalinės kulkos, kai konstatuojama šautinė žaizda. Nuo smūgio išsiliejo kraujas virš smegenų dangalo, kuris spaudė smegenis ir neoperuojant galėjo sukelti pavojų gyvybei. Konkretesnei išvadai reikėjo išsamesnio žaizdų aprašymo iš karto po įvykio, tik atvykus į ligoninę. Šiuo atveju žaizdos visai neaprašytos. Medicininiuose dokumentuose nebuvo jokių įrašų, kad žaizda apdegusi ar pan., t. y. kad žaizda šautinė. Paprastai yra artimo šūvio papildomi faktoriai: aplink žaizdą suodžiai, parakas ir t. t., nors tokie faktoriai fiksuojami paprastai pas mirusius asmenis. Prašo gydytojų, kad nufotografuotų žaizdas ar aprašytų išsamiai, bet chirurgų tikslas gelbėti gyvybes. Pirmoje išvadoje buvo nurodyta, kad šautinių žaizdų J. V. kūne nėra, bet paskui pateikus daugiau duomenų ir papildomų klausimų, buvo neatmesta versija, kad žaizda galvoje padaryta šautine gumine kulka. Pamąstymų dėl galimos kompleksinės ekspertizės nebuvo. Svetimkūnio galvoje nerasta, nes kulka šiuo atveju kaukolės kaulo nesulaužė, ji tiesiog atšoko. Nuo tokios guminės kulkos kaulo pažeidimo gali ir nebūti. J. V. buvo nuimta kaukolės dalis, pašalinti krešuliai ir įstatyta atgal. Grėsmė gyvybei buvo nuo galvos sužalojimų visumos. Plaštakos sužalojimas dar prasčiau uždokumentuotas, tiesiog įrašyta žaizda ir daugiau nieko. Parašyta, kad žaizda rankoje sutvarstyta ir viskas. Galėjo žaizda atsirasti ir nuo griuvimo, atsiremiant ja į asfaltą. Esant tokiam galvos sužalojimui, esant smegenų sukrėtimui, žmogus gali iš karto netekti sąmonės, o gali ir vėliau, kai kraujas liejasi į smegenis. Esant sunkiam girtumui ir kai kraujas liejasi į smegenis, spaudžia jas, turėtų būti nelabai adekvatus reagavimas į aplinką ir įvykį. Toks sužalojimas galimas ir po kritimo iš aukštumos. Matė J. V. po operacijos, jis apie įvykį nekalbėjo.

3.15. Liudytojas O. C. teismo posėdžio metu parodė, kad žino tik tai, kas įvyko, kad A. (kaltinamasis A. Ž.) šovė ir sužeidė draugą, bet viso to nematė. Žaidė biliardą pas jį (O. C.). A. atsinešė alaus. Iš pradžių buvo su A., o paskui išėjo 20 min į rūkyklą ir kai grįžo, rado atėjusį A. draugą. A. Ž. pažįsta, jis – dukrų draugas, jos su juo daugiau bendravo. Paprašė dukros priimti A. į darbą, iš pradžių pažiūrėti, ar tinkamas, paskui įdarbinti. Toks prašymas buvo kokie 2 mėnesiai iki įvykio. Priėmė pas save pažiūrėti, ką jis gali dirbti. Pabandė su autokaru pavažiuoti. Reikėjo vairuotojo, bet A. teisių neturėjo. Jis ateidavo į darbą, pavedžiodavo šunį. Neįdarbino, nes kol kas nežinojo, kokius darbus gali dirbti. Gal būtų ir priėmęs, bet įvyko tas įvykis. Turi (duomenys neskelbtini) perdirbimo įmonę (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo pernai, 2023 m. vasarą, mėnesio nepamena. A. atėjo tą dieną po darbo, po 18 val. Įmonės patalpose, antrame aukšte, yra pobūvių salė, yra biliardas. Buvo dviese, žaidė biliardą. Paskui nusileido išjungti rūkyklos ir grįžęs rado nukentėjusįjį. Tada laiką leido ir žaidė trise. Tikslaus laiko, kada atėjo A. draugas, nežino. Žaidė biliardą, klausė muzikos, gėrė alų. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Vakarojo kokias 2–3 val. Vaikinai buvo draugiški, juokavo, nustebo, kad po to buvo toks įvykis. Jie gėrė alų, jis išgėrė gal tik kokią stiklinę, nes reikėjo kitą dieną anksti važiuoti. Turėjo alaus kuprinėje, o išeinant pasiėmė iš jo gal du butelius alaus, kuris buvo šaldytuve. Kaltinamasis ir nukentėjusysis gėrė alų. Išgėrė kelias skardines. Jis buvo beveik blaivas, nes išgėrė nedaug, gal stiklinę alaus. A. turėjo kuprinę. Jo kuprinė tamsiai pilka. Žino ją, nes pastoviai joje nešiodavosi alų. Ar nukentėjusysis turėjo kokius nors daiktus, nepamena. Paskui pasakė, kad eitų namo, nes turėjo anksti kitą dieną keltis ir norėjo eiti miegoti. Jie išėjo po 21 val., gal apie 21.30 val. Palydėjo juos iki apačios, nežinojo, kad uždaryti teritorijos vartai. Pasirodo, kad jie lipo per tvorą. Žino, nes žiūrėjo su policininkais vaizdo kamerų įrašus, kuriuose matosi, kad eina link tvoros, o pro kitur negalėjo išeiti. Neatrodė labai girti, negriuvinėjo. Bendravo labai draugiškai, juokavo. Tas A. draugas irgi pasirodė protingas, ramus, daug bendravo. Su nukentėjusiuoju bendravo arti, nebuvo jokių sužalojimų. Matė, kad A. kuprinėje yra alus, nes jis pastoviai toje kuprinėje nešiojosi alų ir gėrė. Dėl to ir direktorė nenorėjo priimti. Kas dar buvo kuprinėje, nematė. Kai A. atėjo, vartai dar buvo atidaryti, dar direktorė buvo neišėjusi. Palydėjo juos iki apačios, uždarė duris ir jie išėjo. Nesimatė, kaip nuėjo, nes ten už kampo. Negirdėjo jokių garsų, nes iš karto nuėjo miegoti, o ir atstumas iki vartų gal 60 m. Dukra neminėjo, kad A. turi problemų su buvusiu sugyventiniu. Tikrai nesakė, kad A. turi ginklą, nežinojo, kad jis turi jį. Neatsimena, ar nukentėjusysis turėjo kuprinę. Alų pasiėmė iš šaldytuvo ir susidėjo į kuprinę, bet neatsimena, ar nukentėjusysis turėjo ją, ar į A. kuprinę susidėjo alų. Šunį buvo paleidęs tą vakarą, bet A. tą šunį vedžiodavo. Vadinasi, vartai buvo uždaryti.

3.16. 2023 m. rugsėjo 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, liudytojas O. C. atpažino J. V., kaip A. Ž. draugą, su kuriuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. vartojo alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini), ir su kuriuo A. Ž. išėjo iš (duomenys neskelbtini), teritorijos (t. 1, b. l. 165–170).

3.17. Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba kriminalinių tyrimų specialistu. 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 22 val. su kolege L. K. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra sužalotas žmogus. Nuvykus į vietą, rado du asmenis. Vienas gulėjo ant žemės, kitas klūpėjo šalia. Abu buvo kruvini, vienam kraujavo iš galvos. Nukentėjusysis gulėjo, o kaltinamasis klūpėjo šalia ir laikė suėmęs nukentėjusiajam už galvos. Tai buvo šalia gatvės, prie (duomenys neskelbtini). Žmonių toje vietoje nebuvo, tik stovėjo keli automobiliai. Iškvietė greitąją pagalbą. Matėsi, kad asmuo yra peršautas, o ne sumuštas. Apklausiamas asmuo sakė, kad šaudė iš geltonos spalvos kabrioleto. Nurodė, kad viskas įvyko gerokai toliau, ties (duomenys neskelbtini) autobusų stotele. Su vienu iš asmenų nuėjo iki tos vietos. Ėjo link žiedo, beveik iki (duomenys neskelbtini) autobusų stotelės, kaltinamasis sakė, kad šaudymas vyko ten. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi koordinacija. Toje vietoje nieko nebuvo: nei kraujo pėdsakų, nei dar ko nors, todėl sukėlė įtarimą. Kol grįžo, nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninę. Išsikvietė ekipažą, kad paimtų A. Ž., nes automobilyje įvairi įranga ir negali vežti asmenų. Užtruko vietoje gal valandą, tada nuvyko į ligoninę paimti daiktų. Įvykio vietoje buvo dvi kuprinės, o į ligoninę su nukentėjusiuoju irgi abi įdėtos. Ligoninėje pasakė, kad vienoje kuprinėje yra ginklas. Apžiūrėjus kuprinės turinį, rado A. Ž. asmens dokumentus, ginklą ir kelis alaus butelius. Ginklas ne kovinis, o dujinis ar šratinis. Supakavo jį ir perdavė ekspertams. Po to, kai rado pas A. Ž. kuprinėje ginklą, nuvyko į policijos komisariatą, kur tuo metu buvo pristatytas kaltinamasis ir paėmė pėdsakus nuo A. Ž.. Policijoje A. Ž. buvo nebekruvinas, nusiplovęs rankas. Tyrėja liepė paimti lyginamuosius pavyzdžius ir juos paėmė, nors tą reikėjo padaryti iš karto po įvykio. Paėmė šūvio pėdsakų pavyzdžius. A. Ž. buvo tais pačiais rūbais. Įvykio vietoje kaltinamasis buvo visas kruvinas. Rekomenduojama neimti nuo kruvino pėdsakų, nes parakas sąveikauja su krauju ir sunku atskirti parako daleles. Policijoje kaltinamasis buvo jau nusiplovęs rankas. Jis buvo nuvežtas į komisariatą įvykio aplinkybių paaiškinimui ir tik vėliau pasikeitė jo procesinis statutas. Parako pėdsakų neieškojo, atidavė ginklą ekspertams. Kalbėjo su A. Ž., kai ėjo link tos vietos, kur pasak jo įvyko šaudymas, bet jis kažkaip painiojosi, pasakodamas, kas įvyko. Visi policijos ekipažai pirmiausia ieškojo to geltono kabrioleto, iš kurio neva buvo peršautas nukentėjusysis. A. Ž. buvo apsvaigęs. Įvykio vietoje stovėjo pusiau nugertas alaus butelis ir jis dar gėrė iš jo. Sakė, kad jam stresas po to, kas įvyko. Su A. Ž. buvo galima susikalbėti, bet jis buvo stipriai neblaivus. Kalba nelabai rišli, koordinacija sutrikusi, jis painiojosi pasakodamas įvykius. Nukentėjusysis nieko nekalbėjo. Greitoji atvažiavo labai greitai, o tada išėjo su A. Ž. iki įvykio vietos, o kai grįžo, nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninę. Kuprinę apžiūrėjo ligoninėje. Ginklą iš kuprinės išėmė jis, be abejo buvo su pirštinėmis. Supakavo ir nurodė, kad kompleksiniam tyrimui. Neatsimena, ar abi kuprines atsivežė iš ligoninės, ar abi apžiūrėjo. Klausė, kodėl kaltinamasis rankas nusiplovė, bet jam leido, nes buvo visas kruvinas. Pavyzdžius ėmė kabinete, ne sulaikymo kameroje, ten visur kameros yra. Kai grįžo iš įvykio vietos, A. Ž. sėdėjo koridoriuje komisariate. Įvykio vietoje, t. y. ten, kur rado nukentėjusįjį ir kaltinamąjį, kraujo buvo daug. Buvo didelis plotas, kuriame rado kraujo, apžiūros protokole turi būti nurodytas plotas. Kaltinamasis laikė užspaudęs žaizdą, bet nematė, ar tik ranka, ar dar kažką buvo pridėjęs. Įvykio vietoje nerado nei kulkos, nei tūtelės.

3.18. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. apklausos metu parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Objektų kriminalistinių tyrimų skyriaus vyriausiuoju specialistu. 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 21.55 val. dirbdamas su vyriausiąja specialiste Z. K. gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra sužaloti asmenys. Nuvykus minėtu adresu, prie AB (duomenys neskelbtini) pastato, automobilių stovėjimo aikštelės šiaurinėje dalyje, ant šaligatvio buvo rasti du asmenys. Vienas asmuo sėdėjo, o kitas klūpėjo šalia ir laikė pirmajam užspaudęs kraujuojančią žaizdą galvoje. Kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjęs asmuo su kraujuojančia galva buvo J. V.. O prie nukentėjusiojo buvęs asmuo – A. Ž.. Nukentėjusįjį išsivežė greitoji, o su A. jam ir jo kolegei teko bendrauti. Asmuo paaiškino, kad jis su J. V. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės, Panevėžyje, kai prie jų privažiavo šviesios spalvos automobilis ir jame sėdėję asmenys kelis kartus šovė į jį ir J. V.. A. Ž. aiškino, kad po šūvių J. V. sukniubo, iš galvos pradėjo bėgti kraujas. A. Ž. vis keitė įvykio eigą, pačias aplinkybes ir net vietą, kur buvo sužalotas J. V.. Atidžiau apžiūrėję įvykio vietą, rado kraujo pėdsakus ir juos užfiksavo apžiūros protokole. A. Ž. aiškindamas aplinkybes labai painiojosi, akivaizdžiai buvo neblaivus ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ar turėjo A. Ž. su savimi kuprinę ar kitus daiktus, atsakyti negali, nes nematė. Jam su kolege atvykus, Z. K. liko prie GMP automobilio, o jis su A. Ž. nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur A. Ž. bandė jam nurodyti vietą, kurioje į juos buvo paleisti šūviai. Kadangi A. Ž. tiksliai taip ir nesugebėjo nurodyti vietos, ir jis nerado jokių požymių ar pėdsakų, kad nurodytose vietose galbūt į juos šaudė, grįžo link įvykio vietos prie (duomenys neskelbtini) namo. GMP darbuotojai jau buvo išsivežę nukentėjusįjį, o su nukentėjusiuoju kartu buvo išvežta ir A. Ž. priklausanti kuprinė. Kadangi jie tarnybiniame automobilyje neturi galimybės transportuoti sulaikytuosius ar kitus asmenis, kolegos A. Ž. pristatė į komisariatą, o jis su Z. K., dirbo įvykio vietoje. Vėliau jam teko dalyvauti daiktų paėmime VŠĮ (duomenys neskelbtini), kai kuprinėje, kurioje buvo piniginė su A. Ž. vardu išduotu asmens dokumentu, rastas pistoletas. Pistoleto pavadinimo neatsimena, tačiau ginklą pagal visas rekomendacijas pakavo į kartoninę dėžutę ir sutvirtino, kad ginklas būtų saugus transportavimui. Žinoma, iš ginklo išėmė apkabą ir patikrino, ar ginklas neužtaisytas. Pistoleto vamzdyje buvo užstrigusi tūtelė, kuri pertraukiant ginklo užraktą iš lizdo neiškrito ir buvo užstrigusi vamzdžio drūtgalyje. Vėliau, praėjus kelioms valandoms po įvykio, Reagavimo skyriaus tyrėjos nurodymu, ėmė šūvio pėdsakų pavyzdžius nuo A. Ž. rankų, galvos bei rūbų. Vadovaujantis 2022 m. birželio 9 d. LP KTC viršininko Nr. 140-V-40 įsakymu „Dėl įvykio vietos fiksavimo ir objektų ar pėdsakų paieškos, paėmimo ir pakavimo, atliekant įvykio vietos apžiūrą ar tyrimą, rekomendacijų patvirtinimo“, šūvio pėdsakų dalelių paėmimo, pakavimo ir ėminių ėmimo rekomendacijų V skyriaus 30 p. nurodyta, kad: „Negalima imti šūvio pėdsakų dalelių ėminių nuo kruvinų, tepaluotų, šlapių paviršių. Reikia vengti imti šūvio pėdsakų dalelių ėminius nuo pūkuotų paviršių“. Įvykio vietos apžiūros metu A. Ž. rankos buvo stipriai suteptos krauju. Kadangi buvo neaiškus jo statusas, jis nebuvo patalpintas į laikinojo sulaikymo patalpas, o jiems atvykus imti lyginamųjų pavyzdžių, jo rankos buvo ganėtinai švarios. Tikėtina, kad A. Ž. buvo leista lankytis sanitarinėse patalpose ir nusiplauti rankas. Kadangi specialistai privalo vykdyti tyrėjų nurodymus, šūvio pėdsakai buvo paimti. Įvykio vietoje jis su nukentėjusiuoju nebendravo, kadangi nenorėjo sukelti jam papildomų emocijų, o ir GMP darbuotojai labai greitai nukentėjusįjį išsivežė į ligoninės priimamąjį (t. 3, b. l. 126–129).

3.19. Iš 2023 m. spalio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. J. V. nustatyta muštinės žaizdos viršugalvyje ir kairėje plaštakoje, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties dangalo bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais J. V. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėmis nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 19 d. 2. Sužalojimai J. V. padaryti ne mažiau dviejų smūgių pasekoje. 3. Šautinių sužalojimų J. V. kūne nenustatyta. 4. J. V. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. 5. J. V. kraujyje nustatyta koncentracija 2,59 promilės etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. 6. J. V. atliekant operaciją, svetimkūnių kūne nerasta. 7. Reali grėsmė J. V. gyvybei kilo dėl galvos sužalojimo visumos (t. 3, b. l. 51–53).

3.20. Iš 2023 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Ž. kūne išorinių sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (t. 3, b. l. 72–73).

3.21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas G. S. 2024 m. sausio 17 d. teikdamas paaiškinimą ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą užduotį atlikti objektų tyrimą dėl nukentėjusiojo J. V. sveikatos būklės ir sutrikdymo mąsto nustatymo, pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nuvykęs nukentėjusįjį apžiūrėti į VšĮ (duomenys neskelbtini), J. V. buvo po operacijos, žaizdos sutvarkytos, uždėti tvarsčiai, kurių jis neturi teisės nuimti dėl sterilumo. J. V. sužalojimus nustatinėjo iš medicininių dokumentų, kuriuose J. V. nustatyta viršugalvio srityje dešinėje pusėje muštinė žaizda, nelygiais kraštais, tačiau nėra žaizdos formos ir matmenų. Smūgio į viršugalvio dešinę pusę pasekoje atsiradusi žaizda ir kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo visumoje kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šios žaizdos padarymo mechanizmas – smūginė jėga į viršugalvį, kietu buku daiktu, kurio savybių iš turimų medicininių dokumentų nėra galimybės nustatyti. Į klausimą, ar galėjo šis sužalojimas būti padarytas šaunant su gumine kulka, G. S. atsakė, kad kategoriškai atsakyti negali, bet neatmeta galimybės, kad galėjo būti padarytas gumine kulka, nes turi per mažai duomenų. Dėl sužalojimo J. V. kairėje plaštakoje G. S. atsakė, kad tai žaizda kairiame delne, muštinė-plėštinė žaizda, kuri atsirado arba suduodant kietu buku daiktu, arba atsitrenkiant, kontaktuojant su kažkokiu daiktu, nei dydis nei forma žaizdos nenurodyta, todėl tiksliau apibūdinti negali. Šis sužalojimas būtų kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 3, b. l. 55–58).

3.22. Iš 2023 m. lapkričio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. Ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo A. Ž. rankų ir galvos plaukuotosios dalies šūvio pėdsakų nėra. 2. Ant A. Ž. drabužių ir batų šūvio pėdsakų neaptikta. 3. Ant J. V. marškinių ir batų yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais tirti pateiktoje tūtelėje, įstrigusioje pistoleto ZORAKI MOD.914 vamzdyje. Ant J. V. šortų ir kojinių šūvio pėdsakų neaptikta (t. 3, b. l. 83–85).

3.23. Iš 2023 m. lapkričio 29 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: tirti yra pateiktas tinkamas šaudyti šaunamasis ginklas, o būtent – pramonės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas ZORAKI – MOD 914, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais. Nėra galimybės nustatyti tirti pateikto pistoleto identifikacinio numerio (negalima identifikacija). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas priskiriamas C kategorijos ginklams. Tirti pateikti 10 vnt. šovinių yra A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu (įmonės gamintojos „Ozkursan Ammunition“) pagaminti 9 mm kalibro šoviniai su gumine kulka, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro lygiavamzdžių pistoletų, kurie skirti arba turi galimybę šaudyti šios rūšies šoviniais. Remiantis gamintojų informacija, šaudant šiais šoviniais, iššautos guminės kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse ženkliai viršija 7,5 J. Šie šoviniai tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto. Tirti pateikta tūtelė yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletinio šovinio su gumine kulka dalis (t. 3, b. l. 83–85).

3.24. 2024 m. sausio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (toliau – Centras) gauta užduotis Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kompleksinį objektų tyrimą. Pagal Centre nustatytą tvarką tyrimui pateikti objektai (ginklai) saugomi Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus saugykloje. Gavus informaciją, kad pateikti objektai yra nebereikalingi DNR tyrimui atlikti ir yra grąžinti Centro Ginklų sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriui, užduotis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daktiloskopinio tyrimo atlikimo buvo paskirta vykdytojui, Centro Daktiloskopinių tyrimų skyriaus vyriausiajam tyrėjui V. G.. Daktiloskopiniam tyrimui atlikti buvo pateikta: ginklas (ZORAKI MOD.914) su šovinio lizde įstrigusia tūtele, dėtuvė su 10 vnt. šovinių ir dvi daktiloskopinės kortelės. Siekiant visapusiškai atsakyti į daktiloskopiniam tyrimui pateiktus klausimus „Ar ant tyrimui pateikto pistoleto ZORAKI MOD.914, rasto 2023-08-20 įtariamojo A. Ž. kuprinėje, rėmo, rankenos, dėtuvės, šovinių, tūtelės, užstrigusios vamzdyje, yra rankų pirštų ar delnų pėdsakų tinkamų juos palikusių asmenų identifikavimui? Jei taip, tai ar jie palikti įtariamojo A. Ž., nukentėjusiojo J. V. ar kito (-tų) asmens (-nų) ?’’, tūtelė, užstrigusi šovinio lizde, buvo išimta (atsargiai pertraukiant ginklo užraktą, t. y. nenaudojant jokių papildomų įrankių), tačiau dėl techninės klaidos tai nepaminėta pateiktoje daktiloskopinių tyrimų specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Centro standartinės veiklos procedūras buvo atlikta rankų pėdsakų paieška ant tyrimui pateiktų objektų (ginklo, tūtelės, išimtos iš ginklo šovinio lizdo, šovinių dėtuvės ir 10 vnt. šovinių), po šių procedūrų objektai buvo grąžinti į Centro Ginklų sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus saugyklą (t. 3, b. l. 116).

3.25. 2023 m. lapkričio 14 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. Ant tirti pateikto ginklo su dėtuve, paimto 2023 m. rugpjūčio 20 d. iš kuprinės, žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2-4), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. 2. Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis nuo A. Ž. rankų rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-24. 3. Ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2023 m. rugpjūčio 19 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. V. genotipu (t. 3, b. l. 96–101).

3.26. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyr. tyrėjos M. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos ekspertizių centrui paskirtas šūvio pėdsakų tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atliko ekspertas J. M.. J. M. nurodė, kad šūvio pėdsakai ne visada lieka ant šovusio asmens drabužių, rankų, plaukų, tai lemia įvairūs veiksniai. Be to, J. M. nurodė, kad nesant šautinių pažeidimų drabužiuose, žaizdų nukentėjusio kūne (paimtų operacijos ar autopsijos metu) neįmanoma nustatyti atstumo, iš kokio šauta į nukentėjusįjį. Taip pat buvo telefonu konsultuotasi su Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų vyriaus. tyrėju A. O., atlikusiu balistinį tyrimą ir pateikusiu 2023 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtino, kad nesant šautinių pažeidimų, negalima nustatyti atstumo nuo ginklo iki nukentėjusiojo (t. 3, b. l. 117–118).

3.27. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizių centro specialistas J. M. 2024 m. sausio 5 d. teikdamas paaiškinimą parodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą užduotį atlikti objektų tyrimą, atliko šūvio pėdsakų tyrimą ir pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šūvio mikrodalelių ant įtariamojo A. Ž. paaiškina, kad tyrimo rezultatai yra palankūs įtariamajam, nes ant įtariamojo A. Ž. rankų, plaukų, drabužių, nebuvo rasta jokių šūvio pėdsakų. Pagal nurodytus duomenis, kad nuo įtariamojo šūvio pėdsakų pavyzdžiai paimti po 3 val. nuo įvykio, jų galėjo neišlikti jei šūvio pėdsakų dalelių pasklido nedaug. Ant plaukų ir drabužių, šūvio pėdsakai turėtų išlikti ilgiau. Aplinkybė ta, kad tūtelė buvo įstrigusi vamzdyje, galėtų lemti mažesnį pasklidusių dalelių kiekį. Jeigu užraktas neatsitraukia išmesdamas tūtelę, tai šūvio pėdsakų gali pasklisti mažiau ant rankų, veido, drabužių. Iš ekspertinės praktikos seka, kad uždaro tipo ginklai, šūvio metu skleidžia mažiau dalelių ant šovusio asmens. Tiriamu atveju tūtelė nebuvo išmesta iš vamzdžio, tai leidžia daryti prielaidą, kad užraktas nebuvo atsidaręs. Balistas turi atsakyti, ar šūvio metu buvo atsidaręs ginklo užraktas. Šūvio pėdsakų nebuvimas ant įtariamojo leidžia daryti prielaidą, kad didesnė tikimybė, kad įtariamasis nelaikė pistoleto rankose įvykio metu, tačiau kategoriškai teigti negalima, dėl aukščiau minėtų aplinkybių – tūtelė vamzdyje, 3 valandos praėjusios nuo įvykio iki įtariamojo pavyzdžių paėmimo. Pagrindiniai metodai, pagal kuriuos balistai atsako į klausimą iš ko (pagal ką, kokiomis aplinkybėmis) galima nustatyti šūvio atstumą tarp nukentėjusiojo ir šūvį atlikusio asmens šūvio metu, tai šautinių pažeidimų ant kūno arba drabužių tyrimas. Iš jo atlikto tyrimo, kai ant nukentėjusiojo J. V. buvo rasta šūvio dalelių, tai galima sakyti, kad šūvio atstumas nebuvo didesnis kaip 1–2 metrai. Šūvio dalelės dėl savaiminės energijos pasiekia maždaug 1 metrą nuo vamzdžio. Iš didesnio atstumo šaunant nepasiektų aukos kūno, drabužių. Pagal šį metodą kategoriškai spręsti apie atstumą negalima, nes šūvio dalelės gali atsirasti kontaktuojant su ginklu, nebūtinai šaunant, dėl kontakto su šūvio pėdsakais užterštais objektais, pvz. ginklo dėklu, tiriamu atveju kuprine. Iš jo tyrimo negalima pasisakyti, iš ko (pagal ką, kokiomis aplinkybėmis) galima nustatyti padėtį, buvusią tarp nukentėjusiojo ir šūvį atlikusio asmens padėtį šūvio metu. Į klausimą, ar yra galimybė nustatyti šūvio atstumą, kai atliekamame tyrime nukentėjusysis buvo sužalotas į galvą, jokių pažeidimų drabužiuose nebuvo, operacijos metu sužalojimo vietos žaizdos nepaimtos, jis atsako, kad negalima nustatyti atstumo. Į klausimą, ar dėl užstrigusios tūtelės pistoleto vamzdyje galėjo šūvio dalelės nepasklisti, ar mažiau jų pasklisti, atsako, kad pasisakė ankstesniame atsakyme (t. 3, b. l. 121–124).

3.28. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistas A. O. 2024 m. sausio 18 d. teikdamas paaiškinimą parodė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą užduotį atlikti objektų tyrimą, atliko balistinį objektų tyrimą ir pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl specialisto išvados įžanginėje dalyje pateiktų duomenų, kad pistoletas MOD.914 su vamzdyje užstrigusia tūtele, jis paaiškina, kad iš pistoleto šovinio lizdo tūtelė automatiškai gali būti nepašalinta dėl šių priežasčių: šovinio sviedžiamojo užtaiso nepakankamo galingumo (pvz. dėl paties šovinio defekto), dėl to neįvyksta pilnas užrakto atitraukimas; dėl tūtelės išmetimo mechanizmo gedimo, dėl to ginklo ištrauktukas nepašalina tūtelės iš šovinio lizdo; ginklo korozija, ginklo užterštumas tepalais ar šūvio produktais gali trukdyti sklandžiam tūtelės išmetimo mechanizmo veikimui. Atliktame tyrime taip pat galėjo būti šios priežastys, dėl kurių nepašalinta automatiškai tūtelė iš šovinio lizdo. Konkrečios priežasties neįmanoma nustatyti, nes tai buvo po šūvio. Atliekant eksperimentinius šūvius viskas vyko sklandžiai. Dėl šūvio atstumo pasisako, kad šūvio atstumas dažniausiai yra nustatomas kompleksiškai, panaudojant pažeidimų morfologinių požymių tyrimą ir difuzinį – kontaktinį metodą. Dėl nukentėjusiojo ir šūvį atlikusio asmens padėties šūvio metu, pasisako, kad apie šovusiojo, ginklo ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis šūvio metu dažniausiai yra sprendžiamas kompleksiškai su teismo medikais, remiantis balistiniais drabužių ir medicininiais nukentėjusiojo kūno tyrimo rezultatais. Dėl klausimų susijusių su pažeidimais, esančiais ant nukentėjusiojo kūno, nėra balistinių tyrimų specialisto kompetencijoje. O jeigu nėra šautinių pažeidimų drabužiuose, tai ir negalima nustatyti atstumo (t.3, b. l.131–134).

3.29. Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė ir jos prieigos. (Duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamoje dalyje prie šaligatvio stovi tamsiai pilkos spalvos autobusas „Volvo“, su švediškais valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini). Aikštelės šiaurinėje dalyje 6,2 metro atstumu nuo apšvietimo stulpo 32 K ir 5 cm atstumu nuo šaligatvio bortelio yra matoma rusvos spalvos iki 22 cm skersmens dėmė „X2“ panaši į kraują. Nuo dėmės specialaus šepetėlio pagalba yra paimamas biologinio pėdsako ėminys, kuris yra patalpinamas į plastikinį konteinerį ir įdedamas į popierinį voką. Vokas yra užklijuojamas, užantspauduojamas antspaudu „P50-02“ ir užrašomi paaiškinamieji užrašai. Apžiūrint įvykio vietą, aikštelės vakarinėje dalyje buvo rasta 4,23 m atstumu nuo įvažiavimo į pietus ir 0,15 m nuo šaligatvio bortelio yra matoma iki 25 cm skersmens rusvos spalvos dėmė „X1“ panaši į kraują. Nuo dėmės specialaus šepetėlio pagalba yra paimamas biologinio pėdsako ėminys, kuris yra patalpinamas į plastikinį konteinerį ir įdedamas į popierinį voką. Vokas yra užklijuojamas, užantspauduojamas antspaudu „P50-02“ ir užrašomi paaiškinamieji užrašai. 9,39 m nuo įvažiavimo pradžios į pietus ir 2,85 m nuo pastato vartų arkos vakarinio kampo guli cigaretės „Minsk“ nuorūka. Nuorūka yra paimama ir supakuojama į popierinį voką. Vokas yra užklijuojamas, užantspauduojamas antspaudu „P50-02“ ir užrašomi paaiškinamieji užrašai. Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad nuo rusvos dėmės X1 link rusvos dėmės X2 veda rusvos spalvos pėdsakų-taškių takelis, kurio kryptis ir lokalizacija pavaizduota plane-schemoje. Pėdsakų takelio trajektorijoje keliose vietose yra matomi avalynės pėdsakų fragmentai. Avalynės pėdsakai yra užfiksuojami juos nufotografuojant mastelinio fotografavimo būdu (t. 1, b. l. 23–34).

3.30. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresn. tyrėjo D. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. dėl J. V. sužalojimo buvo nuvykta į VŠĮ (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta dėl J. V. sužalojimų, bei jo būklės su gydytoju G. M., kuris paaiškino, kad aukščiau minimam pacientui yra diagnozuota mušta galvos žaizda, galvos smegenyse kraujo krešulys, kuris buvo operacijos pašalintas. Kaip aiškino gydytojas, J. V. gyvybei pavojus iki operacijos grėsė, pašalinus krešulį, gyvybei pavojus negresia, pacientas jaučiasi gerai, operacijos metu svetimkūnių galvoje nerasta. Pabendravus su nukentėjusiuoju J. V., kuris šiuo metu gydomas neurochirurginiame skyriuje, pokalbio metu J. V. paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 19 dienos įvykio metu tarp jo ir jo draugo A. Ž., gyvenančio kartu netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, sukonfliktavus A. Ž. jam šovė į galvos sritį bei jį sužeidė. Konflikto aplinkybių J. V. neaiškino, tik pasakė, kad jam nebuvo žinoma, kad A. Ž. turi šaunamąjį ginklą (t. 1, b. l. 44–45).

3.31. Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytojos R. P. paimti: nukentėjusiojo J. V., įvykio metu vilkėti drabužiai ir avalynė – batai „DK“, 1 pora; kojinės, 1 pora; šortai, 1 vnt.; marškinėliai, 1 vnt.; juodos spalvos kuprinė „Nike“ su 9 vnt. „Minsk“ cigarečių pakelių; kuprinė su pinigine, kurioje yra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė A. Ž. vardu, ir pistoletu ZORAKI MOD.914 ir apkaba su 10 vnt. šovinių; su cigarečių „Minsk“ pakeliu, 1 vnt., alaus buteliais ir šokaladukais (t. 2, b. l. 15–18).

3.32. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2023 m. rugpjūčio 20 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo metu iš VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytojos R. P. paimta juodos spalvos medžiaginė kuprinė su baltos spalvos užrašu „Nike“ bei firminiu baltos spalvos logotipu. Kuprinė nešvari, nešiota. Kuprinės viduje yra cigarečių su užrašu „Minsk“ pakeliai. Pakeliai pilni ir neardyti. Visi pakeliai su nelietuviškomis banderolėmis. Viso 9 vnt. pakelių, iš kurių 3 vnt. plonomis cigaretėmis, o likę 6 vnt. normalaus dydžio (t. 3, b. l. 21–27).

3.33. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2023 m. rugpjūčio 20 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo metu iš VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytojos R. P. paimta kuprinė su cigarečių „MINSK“ pakeliu, 1 vnt., alaus buteliais ir šokaladukais. Kuprinės didžiojoje kišenėje yra trys rudos spalvos plastikiniai buteliai su alumi. Ant butelių etiketės su užrašais „TAURAS 1860 TRADICINIS“ 1 litro talpos, 6,0 %. Buteliai neprasukti, pilni. Kuprinėje yra 3 vnt. šokoladų „LION“. Kuprinėje yra 1 vnt. 0,5 litro talpos stiklinis butelis su alumi 6,0 % ir su užrašais „EL BRAVOS ARGUS“. Butelis nepradarytas. Kuprinėje yra baltos spalvos telefono kroviklis. Kuprinėje yra 1 vnt. cigarečių pakelis su užrašu „MINSK“ (t. 3, b. l. 28–35).

3.34. Iš pažymos iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos matyti, kad nėra duomenų apie A. Ž.. T. y. nėra duomenų jog A. Ž. buvo išduotas leidimas šaunamajam ginklui (t. 3, b. l. 140).

3.35. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš A. L. paimti vaizdo įrašai iš AB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 9–11, 12–14).

3.36. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), pastato vaizdo stebėjimo kameros įrašą 2023 m. rugpjūčio 19 dienos laikotarpiu nuo 21.37 val. iki 21.59 val., kuris fiksuoja įvažiavimą į įmonės teritoriją iš (duomenys neskelbtini) gatvės, bei pakeliamą užtvarą 21.39 val. per vaizdo stebėjimo kameros fiksavimo perimetrą (duomenys neskelbtini) gatve šfalikele nuo (duomenys neskelbtini) gatvės krypties matomi praeinantys du asmenys, iš kurių vienas eina priekyje, o kitas iš paskos, priekyje einantis asmuo apsirengęs juodos spalvos marškinėliais ir margos spalvos šortais, tamsios spalvos batais, jam einant matosi, kad jo kairės rankos delnas yra raudonos spalvos. Iš paskos einantis asmuo apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais, šortais, batais, kurių apačioje matosi baltos juostos ir nešėsi su savimi ant pečių tamsios spalvos kuprinę, rankoje nešėsi butelį ir telefoną asmenys nueina link (duomenys neskelbtini) gatvės žiedo krypties. Toliau matoma, kaip 21.49 val. į aukščiau minimos kepyklos automobilių sustojimo aikštelę įsuka baltos spalvos automobilis, kurio markės, modelio ir valstybinių numerio ženklų nesimato, minėtas automobilis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės žiedo krypties, bei kuris toliau vaizdo kameros įrašo fiksavimo perimetre nebesimato. 21.50 val. matosi, kaip minėtas automobilis išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės ir nusuka kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės žiedo (t. 3, b. l. 15–17).

3.37. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), pastato vaizdo stebėjimo kameros įrašą 2023 m. rugpjūčio 19 dienos laikotarpiu nuo 21.45 val. iki 22.05 val. fiksuojantį (duomenys neskelbtini) gatvę matoma: nuo šalia kepyklos esančios automobilių stovėjimo aikštelės teritorijos išvažiuojantis baltos spalvos automobilis, kurio markės, modelio bei valstybinių numerio ženklų identifikuoti dėl tamsaus paros meto nėra galimybės ir šalia einančius du asmenis, kurių taip pat dėl aukščiau paminėtų priežasčių identifikuoti nėra galimybės, jaunuoliai nueina kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės žiedo ir daugiau vaizdo stebėjimo kameros matymo lauke nesimatė, automobilis taip pat pasuka kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės žiedo, trumpai dar matomas sustojantis bei matoma, kaip minėti asmenys vėl prieina prie sustojusio automobilio, tačiau jiems priėjus prie automobilio jis pradėjo judėti atbuline eiga, toliau asmenys nueina nuo automobilio ir išeina iš vaizdo stebėjimo kameros matymo lauko link (duomenys neskelbtini) gatvės žiedo krypties, asmenims nuėjus automobilis nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės žiedo krypties (t. 3, b. l. 18–20).

3.38. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikus A. Ž. priklausančio mobiliojo ryšio telefono, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM „Tele2“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrą adresų knygoje išsaugotas tyrimui reikšmingas adresatas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), su minėtu adresatu 2023 m. rugpjūčio 19 d. dieną fiksuoti kontaktai: 15.14 val. įeinantis skambutis, kurio trukmė 1 minutė. 16.27 val. įeinantis skambutis, kurio trukmė 1 minutė. 18.21 val. įeinantis skambutis, kurio trukmė 1 minutė. 18.35 val. įeinantis skambutis, kurio trukmė 21 sekundė. Telefone esančioje programėlėje „Messenger“ matyti 2023 m. rugpjūčio 19 dieną 23.40 val. gautos žinutės iš vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ su tekstiniais pranešimais: „Girdi jeigu j. bus invalidas atsakysi aišku tau“ ir pranešimu „Pats isivėlei kžkur bet nereikia kitu ivelti į savo bandityzma o dabar atsakysi“. Nustatyta, kad aukščiau minima vartotojo paskyra gali naudotis S. Z.. Telefone įdiegtos internetinės bendravimo programėlės „Wickr me“, „WhatsApp“, Messenger“ (t. 3, b. l. 1–14).

3.39. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad pakete yra 2023 m. rugpjūčio 20 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytojos R. P. paimta piniginė, kuri yra juodos spalvos, dėvėta, odinė, su metaliniu užrašu „Porsche design“. Piniginėje rastos nuolaidų kortelės, kvitas, 10 eurų, 1 JAV doleris, banko kortelė, išduota A. Ž. vardu; kortelė Monese debit, išduota A. Ž. vardu; Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, išduota A. Ž. vardu (t. 3, b. l. 36–42).

3.40. Iš duomenų dėl blaivumo nustatymo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. 23 val. 48 min. A. Ž. nustatytas 2,76 promilės neblaivumas. 2023 m. rugpjūčio 20 d. 11 val. 06 min. A. Ž. nustatytas 0,13 promilės neblaivumas (t. 4, b. l. 37–40).

3.41. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl nukentėjusiojo J. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo

3.42. Byloje nekyla abejonių, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. vakare, maždaug 19–20 val., J. V. susitiko su kaltinamuoju A. Ž. ir liudytoju O. C. adresu (duomenys neskelbtini). Visi trys asmenys patvirtino, kad 2–3 valandas vakarojo, žaidė biliardą, vartojo alkoholį. Kaltinamasis A. Ž. ir liudytojas O. C. patvirtino, kad nukentėjusysis J. V. jokių sužalojimų neturėjo, taip pat jų bei nukentėjusiojo J. V. parodymais patvirtinta, kad nekilo jokių konfliktų ar nesutarimų tarp J. V., A. Ž. ir O. C.. Maždaug 21–21.30 val. kaltinamasis A. Ž. ir nukentėjusysis J. V. iš nurodytos vietos išvyko, O. C. liko. Laikotarpiu iki 22 val. praeinančius J. V. ir A. Ž. matė liudytojas R. R., kuris įvykio dieną dirbo apsaugos darbuotoju AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Liudytojo teigimu, asmenys buvo neblaivūs, ėjo šiek tiek svyruodami. Jiems praėjus, išgirdo pokštelėjimą.

3.43. Ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. Ž. ir nukentėjusysis J. V. pateikė skirtingas įvykio versijas. Kaltinamasis kaltės nepripažino ir nurodė, kad nukentėjusysis J. V. šovė į save kaltinamojo neteisėtai laikomu ginklu, tuo metu nukentėjusysis J. V. teigė, kad į jį šovė ir sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė kaltinamasis A. Ž..

3.44. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. V. buvo apklaustas keturis kartus (taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją), taip pat parodymus davė teisme. Nors buvo tam tikrų nenuoseklumų parodymuose dėl ginklo matymo, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklus nurodydamas, kad prieš įvykį jis ir kaltinamasis A. Ž. apsižodžiavo, priežasties tiksliai nepamena dėl neblaivumo (po įvykio ligoninėje J. V. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas), o tada jam sukantis link A. Ž., šis šovė nukentėjusiajam į dešinės pusės smilkinį. Tai nukentėjusysis dar kartą patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

3.49. Kaltinamojo A. Ž. pateiktą įvykio versiją teismas vertina kaip gynybinę taktiką, kuria siekiama išvengti griežtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės ir palengvinti atsakomybę už savo veiksmus. Teismo vertinimu, šios versijos nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai.

3.52. Taip pat nors kaltinamojo parodymais nukentėjusysis J. V. galėjo matyti ginklą kaltinamojo kuprinėje, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie prastą nukentėjusiojo emocinę būseną ar kitas priežastis dėl kurių nukentėjusysis būtų galėjęs panaudoti pamatytą ginklą prieš save, siekdamas sukelti skaudžias pasekmes savo sveikatai.

3.57. Įvertinus visas šias aplinkybes, duomenys apie šūvio pėdsakus, t. y. jų nebuvimą ant kaltinamojo A. Ž. rankų, plaukų, drabužių ir avalynės, teismo vertinimu, negali būti laikomi paneigiančiais kaltinamojo A. Ž. kaltę dėl ilgo laiko tarpo iki mėginių paėmimo, kitų nurodytų aplinkybių.

3.58. Nors gynyba kėlė klausimą dėl kaltinamojo A. Ž. tyčios nebuvimo, galimo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnį, teismo vertinimu, tokie teiginiai nepagrįsti. Kaip buvo nurodyta, nukentėjusysis nuosekliai visų apklausų metu parodė, kad prieš šūvį jis ir kaltinamasis A. Ž. apsižodžiavo, vėliau kaltinamasis šovė nukentėjusiajam į galvą. Taigi teismui konstatavus kaltinamojo A. Ž. kaltę dėl nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgus į tai, kad dujiniu pistoletu buvo šauta į gyvybiškai svarbią vietą – nukentėjusiojo galvą – darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmus, jų pavojingumą ir veiką padarė tiesiogine tyčia, o ne dėl neatsargumo.

3.60. Teismas konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 21.50 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo neteisėtai laikomą pramonės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą ZORAKI – MOD 914 – tyčia šovė vieną kartą į galvą nukentėjusiajam J. V., pastarajam padarydamas muštinę žaizdą dešinės pusės viršugalvyje su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties dangalu bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. V. sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, taigi veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis

3.62. Kaltinamasis A. Ž. teismo posėdžio metu pripažino, kad laikė ir gabeno neteisėtai įgytą ginklą ZORAKI – MOD 914 ir šovinius. Nors kaltinamojo parodymai dėl ginklo įsigijimo aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi, buvo nenuoseklūs, kaltinamajam nėra inkriminuotas įgijimo požymis, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako. Kaltinamasis teisme patvirtino neturėjęs leidimo ginklui laikyti, nesiėmęs jokių priemonių jo įgijimui. Pripažino ilgą laiką laikęs ginklą užkasęs sode, vėliau bute, kuriame gyveno, ne vieną dieną nešiojęsis ginklą su savimi savigynai. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiojo J. V. parodymus, kad kaltinamasis yra rodęs ginklą bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažymą, kad kaltinamajam nebuvo išduotas leidimas ginklo laikymui, byloje esančius įrodymus, kad ginklas rastas kuprinėje su kaltinamojo asmeniniais daiktais, ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. C. nurodytą informaciją, kad kaltinamasis jai nurodė turintis ginklą, byloje pateiktas specialistų išvadas, teismui pripažinus, kad ginklas panaudotas kaltinamojo J. V. atžvilgiu, nelieka abejonių dėl A. Ž. veikimo tyčia.

3.64. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko savo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė pramonės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą ZORAKI – MOD 914, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas šaunamiesiems „C“ kategorijos ginklams ir šaudmenis, t. y. 11 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinių su gumine kulka, kurie yra A ir B kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys, iki 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 21.39 val., kuomet minėtą ginklą ir šaudmenis gabeno Panevėžio miesto gatvėmis, laikydamas juos prie savęs kuprinėje, bei vėliau nešdamas su savimi, iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 21.50 val. panaudojo minėtą šaunamąjį ginklą ir 1 šaudmenį J. V. atžvilgiu – vieną kartą į jį iššaudamas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, šaunamąjį ginklą bei 10 vnt. šaudmenų laikė savo kuprinėje iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. 01.45 val., kuomet VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytoja kuprinę su šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis pateikė policijos pareigūnams. Nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

4.1. Skirdamas bausmes kaltinamajam A. Ž., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

4.2. Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad nusikalstamą veiką nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.3. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos. Vertinant kaltinamojo A. Ž. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas ne tik Lietuvoje, bet užsienyje (t. 3, b. l. 154–161, 162, 163–170), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis paskutinės Lietuvoje teismo paskirtos bausmės nėra įvykdęs (nesumokėjęs baudos), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 3, b. l. 151), nedirba (t. 3, b. l. 141). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų registruotas psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose.

4.4. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam praeityje Lietuvoje ir užsienio valstybėje skirtos įvairių rūšių bausmės, tačiau jis išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam A. Ž. skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms, užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį, atitiktų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis A. Ž. Lietuvoje teistas už nusikalstamą veiką, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam buvo skirta bauda, už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės. Pagrindo spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nėra (BK 75 straipsnio 3 dalis).

4.5. Už nusikalstamas veikas skirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu, dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. 22.20 val. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

4.6. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta bausme.

5.1. BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

5.2. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5 641,04 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo J. V. gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 104–109). Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais – gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 108), prašoma priteisti nurodyta turtinė žala nėra aiškiai per didelė, iki šiol nebuvo atlyginta. Taigi civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo A. Ž. priteistina 5 641,04 Eur civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai.

5.3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. V. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo iš A. Ž. prašė priteisti 79,45 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos nuo pagal civilinį ieškinį teismo priteistos sumos; visas proceso išlaidas, kurias nagrinėjant baudžiamąją bylą patirs nukentėjusysis J. V. ir Lietuvos Respublikos valstybė, nes nukentėjusiojo J. V. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirtas advokatas Audrius Leonavičius (t. 4, b. l. 192–194).

5.4. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. V. nurodė, kad patirtos galvos traumos gydymosi metu už savo pinigines lėšas įsigijo medikamentus ir pateikė tai patvirtinančius mokėjimo kvitus 79,45 Eur sumai. Kaip matyti iš pateiktų mokėjimo kvitų, įsigyti vaistai ir priemonės tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo patirta trauma, išlaidos pagrįstos mokėjimo kvitais, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl nurodyta turtinė žala pilna apimtimi priteistina iš kaltinamojo A. Ž..

5.5. Dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. V. nurodo, kad įvykio metu dėl kaltinamojo veiksmais sukelto galvos sužalojimo patyrė didelį fizinį skausmą, išgąstį, stresą, dėl patirtos sunkios galvos traumos gydėsi ligoninėje, o galvos traumos pasekmes jaučia iki šiol – jam svaigsta galva, ją nuolat skauda, juntamas nuovargis net ir be didelio fizinio ar protinio krūvio, neturi jėgų.

5.6. Posėdžio metu J. V. papildė paaiškinimus ir teigė, kad jo manymu patirti galvos sužalojimai atsilieps sveikatai ateityje, prašoma priteisti suma nėra didelė. Dabar jokių procedūrų neatlieka, tačiau galvoje liko randas, kurio anksčiau nebuvo. Šiuo metu nedirba, ieško darbo. Sužalojimas darbo paieškai netrukdo, bet yra nepatogumų dėl galvos svaigimo ir skausmo. Dabar jau geriau – gali ilgiau pasilenkęs išbūti, nepradeda iš karto svaigti galva. Gydytojai sakė, kad ateityje nebegalės vartoti alkoholio, nes gali prasidėti priepuoliai. Po reabilitacijos sveikata pagerėjo, neįgalumas nebuvo nustatytas. Nebuvo apsidraudęs, jokių išmokų nėra gavęs. Po įvykio su kaltinamuoju susisiekęs nebuvo. Jis nei pats, nei per kitus atsiprašyti nebandė.

5.7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką matyti, kad bylose, susijusiose su tyčiniu kito žmogaus sunkiu sveikatos sutrikdymu, vidutiniškai priteisiama nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2013, 2K-501/2014, 2K-143-1073/2020, 2K-237-579/2021, 2K-194-387/2021).

5.8. Esant teismų konstatuotam sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusiajam sužalojama galva, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1745 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-424/2012, 2K-454/2014, 2K-364-696/2015; 2K-194-387/2021) iki 11 585 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-677/2015; 2K-212-489/2020). Sunkūs sveikatos sužalojimai gali būti įvairūs, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų pasekmės išlieka ilgą laiką ar net visą likusį gyvenimą.

5.9. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika. Dėl A. Ž. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir kūno sužalojimą. Šis sužalojimas vertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jo atžvilgiu patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, jam buvo atlikta operacija, gydėsi, iki šio laiko junta sužalojimo pasekmes ir jas gali jausti ateityje.

5.10. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad nukentėjusysis dėl patirto sveikatos sutrikdymo neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus, buvo operuotas, buvo kilęs pavojus gyvybei, nukentėjusysis gydėsi ligoninėje ir reabilitacijoje. Panevėžio teritorinės ligonių kasai priteista 5 641,04 Eur turtinė žala, patirta dėl nukentėjusiajam J. V. suteiktų medicininių paslaugų, rodo, kad nukentėjusiajam suteiktos medicininio pobūdžio paslaugos buvo pakankamai sudėtingos.

5.11. Kartu teismas pastebi, kad byloje nėra aktualių duomenų apie ilgalaikius sužalojimų liekamuosius reiškinius – pavyzdžiui, nustatytą neįgalumą. Pagrindiniai nukentėjusiojo išsakyti sveikatos nusiskundimai – galvos svaigimas ir skausmas, sutrikdytas gyvenimo ritmas, dėl kurio nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jam buvo apribotos galimybės užsiimti įvairiomis veiklomis, nerimas dėl sveikatos būklės ateityje, randas matomoje galvos srityje.

5.12. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skiriamą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamojo turtinę padėtį (iki suėmimo nedirbo, ankstesniu procesiniu sprendimu paskirta bauda nesumokėta), teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismo manymu, nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 8 000 Eur, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo A. Ž. nukentėjusiojo J. V. naudai.

5.13. J. V. taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Taigi teismas priteisia iš kaltinamojo A. Ž. nukentėjusiajam 5 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

6.1. Kaltinamasis A. Ž. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 19 d., o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 17 d., 2024 m. vasario 14 d., 2024 m. balandžio 18 d. nutartimis (t. 4, b. l. 41–46, 52–54, 70–73, 179–182, t. 5, b. l. 38–40).

6.2. Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pratęsimo pagrindai, kadangi, teismo vertinimu, egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad A. Ž., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo bausmės vykdymo (kaltinamasis gyvenęs užsienyje, galimai ten turi ryšių), darys naujas nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

6.3. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

6.3.1. skaitmeninės laikmenos, saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos (t. 2, b. l. 9–11, 12–14, 67, 145–148, t. 3., b. l. 121–124, 131–134);

6.3.2. dujinis pistoletas ZORAKI – MOD 914, 1 vnt.; tūtelė, 1 vnt. dėžutėje su plomba Nr. A042252, paimti iš įtariamojo A. Ž. kuprinės, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VšĮ (duomenys neskelbtini) slaugytojos R. P., priduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriaus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą 2024 m. sausio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (t. 3, b. l. 86–88);

6.3.3. vokai, 2 vnt. su lyginamaisiais A. Ž. ir J. V. pavyzdžiais, likusiais po objektų tyrimo prie specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priduoti saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 35–39), dėžutė su įtariamojo A. Ž. šūvio pėdsakų ėminiais prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir vokas su cigaretės „Minsk“ nuorūka, paimta įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), priduota saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 35–39), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

6.3.4. dėžė su nukentėjusiojo J. V. drabužiais ir avalyne: batais „DK“, 1 pora; kojinėmis, 1 pora; šortais, 1 vnt.; marškinėliais, 1 vnt., paimtais savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu iš VšĮ (duomenys neskelbtini), priduotais saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą 2024 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (t. 4, b. l. 125–126), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini J. V.;

6.3.5. dėžė su A. Ž. įvykio metu vilkėtais drabužiais ir avalyne – batais „Hugo Boss“, 1 pora; šortais „Nike“, 1 vnt.; marškinėliais, 1 vnt., paimtais poėmiu iš A. Ž., priduotais saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą 2024 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (t. 4, b. l. 125–126), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. Ž..

6.4. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

6.5. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam J. V., sudaro 699,17 Eur.

6.6. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko tik dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y., kai gynėjas paskiriamas kaltinamajam, o nagrinėjamu atveju pažyma pateikta už antrinės teisinės pagalbos teikimą ne kaltinamajam, o už nukentėjusiajam paskirto atstovo paslaugas. Be to, įstatymas numato, kad priteisiamos tos nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, kurias patyrė pats nukentėjusysis. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-76-449/2022).

6.7. Kitų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti A. Ž. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams ir 58 MGL (2 900 Eur, t. y. dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į A. Ž. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. 22.20 val. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudos bausmės vykdymą palikti pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 3 d. baudžiamąjį įsakymą.

A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. Ž. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 5 641,04 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą keturis centus) turtinei žalai atlyginti, šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Ž. 79,45 Eur (septyniasdešimt devynis eurus keturiasdešimt penkis centus) turtinei žalai atlyginti ir 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios nuosprendžio dalies įvykdymo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- skaitmenines laikmenas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;

- dujinį pistoletą ZORAKI – MOD 914, 1 vnt.; tūtelę, 1 vnt. dėžutėje su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), priduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriaus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

- vokus, 2 vnt. su lyginamaisiais A. Ž. ir J. V. pavyzdžiais, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą; dėžutę su įtariamojo A. Ž. šūvio pėdsakų ėminiais prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir voką su cigaretės „Minsk“ nuorūka, priduotą saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- dėžę su J. V. drabužiais ir avalyne: batais „DK“, 1 pora; kojinėmis, 1 pora; šortais, 1 vnt.; marškinėliais, 1 vnt., priduotais saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. V.;

- dėžę su A. Ž. įvykio metu vilkėtais drabužiais ir avalyne – batais „Hugo Boss“, 1 pora; šortais „Nike“, 1 vnt.; marškinėliais, 1 vnt., priduotais saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. Ž..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.