- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1180-381/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00962-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fleet union“
- Atsakovas
- savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fleet union“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3952-340/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fleet union“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ dėl viešojo pirkimo sąlygų nuostatų ir perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fleet union“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, prašydama pripažinti perkančiosios organizacijos 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo neteisėtu ir jį panaikinti, taip pat pripažinti perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 1 priedo Techninės specifikacijos 9 punktą, pirkimo sąlygų 2 priedo Pasiūlymo 1 punktą, kurie numato tiekėjų pasiūlymų vertinimą pagal vidutinę degalų kainą, neteisėtais ir juos panaikinti.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir perkančioji organizacija) 2018 m. gegužės 8 d. paskelbė degalų iš degalinių pirkimą atviro konkurso būdu. Ieškovė 2018 m. gegužės 11 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl vykdomo pirkimo sąlygų. 2018 m. gegužės 18 d. perkančioji organizacija atsakė į pretenziją, dalį reikalavimų patenkino ir patikslino pirkimo sąlygas, o dalį jų atmetė.
3. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose numatė įsigyti degalus (benzinas A-95) iš tiekėjui priklausančių degalinių (pirkimo sąlygų 2.2. punktas). Pagal pirkimo sąlygų 9.3. punktą ekonomiškai naudingiausias tiekėjo pasiūlymas išrenkamas pagal kainos kriterijų. Pirkimo sąlygose įtvirtinta, kad pirkimo laimėtojas išrenkamas pagal 2018 m. gegužės 2, 3, 4 dienomis laikotarpiu nuo 12:00 iki 13:00 val. buvusias vidutines degalų (benzino A-95) kainas (prieš visas nuolaidas) tiekėjo, teikiančio pasiūlymą 3 degalinėse, esančiose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kuriose sudarius sutartį perkančioji organizacija galės piltis degalus. (Vidutinė 1 l degalų kaina – tai vidutinė 1 l benzino A-95 kaina, kuria prekiauta pasiūlymą teikiančio tiekėjo (subtiekėjo) degalinėse 2018 m. gegužės 2, 3, 4 d. (nuo 12:00 iki 13:00 val.) aritmetinis vidurkis; be pritaikytų nuolaidų, atsiskaitant degalų mokėjimo kortele.) Siekdamas patvirtinti buvusias faktines kainas, tiekėjas kartu su pasiūlymu privalo pateikti tris kvitus ar jų kopijas kiekvienai dienai (nurodytam laikotarpiui nuo 12:00 iki 13:00 val.). Kainas pateikti su trimis skaičiais po kablelio (pirkimo sąlygų 1 priedo Techninė specifikacija 9 punktas, pirkimo sąlygų 2 priedo Pasiūlymas 1 punktas).
4. Taigi, pagal minėtas pirkimo sąlygų nuostatas, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi apskaičiuoti tam tikromis dienomis (2018 m. gegužės 2, 3, 4 d.) tam tikru laikotarpiu (nuo 12:00 iki 13:00 val.) trijose degalinėse galiojusių degalų kainų vidurkį iš trijų kasos kvitų. Ieškovės nuomone, toks perkančiosios organizacijos reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų bei neužtikrina viešųjų pirkimų tikslo – perkančiosioms organizacijoms prekių ir paslaugų įsigyti pigiausiu ir ekonomiškiausiu būdu taupant biudžeto lėšas. Ieškovės patirtis dalyvaujant degalų viešuosiuose pirkimuose leidžia teigti, kad praktika tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal formulę „kainų vidurkis – nuolaida = pasiūlymo kaina“ sudaro galimybę nesąžiningiems tiekėjams piktnaudžiauti ir konkuruoti ne siūloma nuolaida, o tariamu kainų vidurkiu.
5. Perkančiosioms organizacijoms reikalaujant pateikti ne didžiausią tuo metu galiojusią degalų kainą, o taip vadinamą kainų vidurkį, nesąžiningi tiekėjai per perkančiosios organizacijos nurodytą laikotarpį (kuris kai kuriems tiekėjams gali būti žinomas iš anksto) atlieka vieną degalų pardavimo operaciją už kainą, kuri yra ženkliai mažesnė nei tuo metu galiojusi viešoji oferta, t. y. taip vadinama „stulpo kaina“. Ieškovės pateiktas pavyzdys iš vieno pirkimo, kuriame perkančioji organizacija prašė pateikti kainų „vidurkius“ (pirkimą laimėjęs tiekėjas vidutinei kainai pagrįsti perkančiajai organizacijai pateikė kasos kvitus, iš kurių matosi kaip vienas iš pirkime dalyvavusių tiekėjų, manipuliuodamas vienkartiniu degalų pardavimu, dirbtinai susimažina kainų vidurkį: 13 valandą 02 minutės 44 sekundės pardavė degalus už 0,95 Eur už 1 litrą, o jau 13 valandų 10 minučių 38 sekundės pardavė tuos pačius degalus jau už 1,08 Eur už 1 litrą, t. y. 13 euro centų brangiau; po to, iš tų dviejų degalų pardavimų čekių yra išvedamas taip vadinamas kainų vidurkis, kuris yra dirbtinai sumažintas; toks nesąžiningas tiekėjas teikia pasiūlymą perkančiai organizacijai ir siūlo tik 9 euro centų nuolaidą, nes tiek siūlyti jam leidžia dirbtinai sumažintas degalų kainų vidurkis) patvirtina, kad pasiūlymas, kuriame dirbtinai sumažintas kainų vidurkis ir pasiūlyta mažesnė nuolaida, laimi prieš pasiūlymą, kuriame tiekėjas kainomis nemanipuliuoja, tačiau siūlo daug didesnę nuolaidą.
6. Prekybos naftos produktais taisyklių 41 punkte yra numatyta, kad degalinės iškabose, matomoje vietoje, valstybine kalba turi būti nurodyta ūkio subjekto pavadinimas, darbo laikas, parduodamų naftos produktų rūšys, markės ir kainos. Taigi degalų kaina degalinėje yra skelbiama viešai ir tai yra laikoma viešąją oferta, t. y. perkančioji organizacija pasirinkto tiekėjo degalinėje degalus perka ne už taip vadinamą kainų vidurkį, o už viešosios ofertos kainą, atėmus nuolaidos sumą. Dėl nurodytų manipuliacijų susiklosto situacija, kad realiai geresnį pasiūlymą pateikęs tiekėjas pralaimi sukčiaujančiam, o perkančioji organizacija degalus perka brangiau nei galėtų įsigyti. Tokia situacija kardinaliai prasilenkia su viešųjų pirkimų tikslu – racionaliai naudoti biudžeto lėšas.
7. Tokio pobūdžio pirkimuose pasiūlymo kaina nėra pirkimo kaina. Tai yra tik galimybė aritmetinių formulių dėka sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai palyginti tiekėjų pasiūlymus. Tokio tipo pirkimuose tiekėjai realiai konkuruoja pateikiamomis nuolaidomis. Todėl yra labai svarbu tinkamai pasirinkti pasiūlymų vertinimo būdą ir išrinkti realiai geriausią pasiūlymą teikiantį tiekėją. Nurodytos aplinkybės šiuo atveju patvirtina, kad pirkimo sąlygų 1 priedo Techninė specifikacija 9 punktas, pirkimo sąlygų 2 priedo Pasiūlymas 1 punktas, kurie numato tiekėjų pasiūlymų vertinimą pagal vidutinę degalų kainą, neatitinka VPĮ reikalavimų, viešųjų pirkimų principų bei tikslų, todėl turi būti panaikinti kaip neteisėti.
Šalies argumentai
8. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė, atmesdama ieškovės pretenziją dėl pirkimo sąlygų, nepateikė jokių motyvų, kodėl perkančiosios organizacijos poreikius labiau atitinka vidutinių kainų vertinimas. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl ji atmetė ieškovės reikalavimą keisti neskaidrią pasiūlymų vertinimo tvarką daug skaidresne. Ieškovės nuomone, toks VPĮ 103 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymas yra esminis bei sudaro savarankišką pagrindą jį pripažinti neteisėtu bei panaikinti.
Atsiliepimas
9. Atsakovė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepime į ieškinį prašė teismo jį atmesti.
10. Atsakovė nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2017 m. liepos 14 d. paaiškinime „Dėl degalų pirkimų vykdymo“ nurodyta, kad „siekiant tinkamai palyginti praėjusio laikotarpio kainas bei nedidinti administracinės naštos, siūloma pirkimo vykdytojui pirkimo dokumentuose nustatyti tris atsitiktines datas, buvusias iki pirkimo pradžios, nurodant konkretaus laiko intervalą, kurio metu buvusios tiekėjo degalų kainos bus tikrinamos. Atsižvelgiant į tai, kad savaitgalio laikotarpiu taikomos specialios kainos, siūlome, kad pasirinktos datos būtų savaitės vidurio dienos (nuo antradienio iki ketvirtadienio). Kartu nustatomas reikalavimas tiekėjams pateikti po 3-5 kiekvienos nurodytos dienos kasos čekius (ar jų kopijas) tik tų įmonės degalinių, kurios yra pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose apibrėžtuose regionuose (tų, kuriuose pirkimo vykdytojas turi degalų poreikį). Kaina čekiuose turi būti nurodyta prieš visas nuolaidas. Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nurodo, kad tiekėjas turės pateikti po tris kasos čekius (ar jų kopijas) kiekvienai dienai, patvirtinančius degalų pardavimo kainas (prieš visas nuolaidas) buvusias 2017 m. vasario 8 d., 15 d. ir 22 d. tarp 14 ir 15 val. Iš visų kasos čekiuose pateiktų kainų išvedamas kainos aritmetinis vidurkis, nuo kurio skaičiuojama pirkimo vykdytojui pasiūlyta tiekėjo nuolaida“. Perkančioji organizacija pirkimo poreikius apibrėžė vadovaudamasi šiuo VPT paaiškinimu.
11. Pirkimo dokumentuose buvo prašoma pateikti kuro kvitus už konkretų apibrėžtą laikotarpį – 2018 m. gegužės 2, 3, 4 dienomis laikotarpiu nuo 12:00 iki 13:00 val., todėl nėra pagrindo traktuoti, kad kandidatų pateiktos kainos tampa nepalyginamomis. Kainų vidurkis naudojamas pasiūlymų palyginimui ir jis neprivalo aritmetiškai sutapti su konkrečiu metu esančia kaina. Minėtame VPT paaiškinime išaiškinta, kad nurodyta pirkimo procedūra parenkama siekiant tinkamai palyginti praėjusio laikotarpio kainas bei nedidinti administracinės naštos. Administracinė našta visiems kandidatams ir perkančiajai organizacijai padidėtų, jeigu būtų prašoma pateikti pasirinkto laikotarpio didžiausias kainas, kadangi kandidatai turėtų pateikti visus atitinkamo laikotarpio kvitus, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti pateiktų kvitų teisingumu. Todėl perkančiosios organizacijos pasirinktos procedūros, kurių pagrindu atrenkamas viešųjų pirkimų laimėtojas, yra pagrįstos, teisėtos ir proporcingos bei atitinka jos poreikius.
12. Kadangi ieškovė teigia, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygos yra neteisėtos, ji turėtų pateikti atitinkamų teismų arba kompetentingų institucijų išaiškinimus. Jeigu ieškovė turėjo tokius išaiškinimus, tai juos turėjo perkančiajai organizacijai pateikti iš karto pirkimo metu.
13. Pagal ieškovės pateiktą interpretaciją tiekėjo pripažinimo nesąžiningu kriterijumi yra kuro kainų paros metu keitimas. Tačiau kuro kainos kinta kiekvieną dieną, todėl abejotina, ar iš viso kuro kainos kitimą dienos bėgyje galima traktuoti kaip nesąžiningą komercinę veiklą. Ieškovė turėtų pateikti visuotinai pripažintus kriterijus arba standartus, kada kuro kainų kitimas yra laikomas manipuliacija kuro kaina arba pateikti atitinkamas kompetentingų institucijų išvadas. Kol nėra pateikta tokių įrodymų dėl manipuliacijos kuro kaina, ieškovės teiginiai vertintini kaip konkurentų verslo modelio kritika.
14. Ieškovė leidžia suprasti, kad perkančioji organizacija kai kuriems tiekėjams galėjo atskleisti laikotarpį, kurio metu bus vertinama kuro kaina. Tokie teiginiai nepagrįsti, jais siekiama sumenkinti perkančiosios organizacijos reputaciją ir patikimumą.
Šalies argumentai
15. Teismui pateiktame dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus bei prašė teismo įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą į civilinę bylą kaip instituciją teikiančią išvadą byloje. Ieškovė nurodė, kad VPT teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires dėl VPĮ taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais (VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punktas). VPT rekomendacijos nėra privalomos, todėl vykdydamos viešuosius pirkimus perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad nepažeis VPĮ ir jame įtvirtintų principų.
16. Perkančioji organizacija atsiliepdama į ieškinį ir paaiškindama, kodėl pasirinko ginčijamą pirkimo laimėtojo nustatymo būdą, nurodo tik vieną argumentą – siekiant nedidinti administracinės naštos, nes pagal ieškovės siūlomą būdą perkančiajai organizacijai tektų patikrinti daug kvitų ir taip tariamai padidėtų jos administracinė našta. Ieškovės manymu, tokie argumentai yra nepagrįsti, nelogiški ir sunkiai suvokiami, kai yra kalbama apie jos sudarytą galimybę nesąžiningiems tiekėjams manipuliuoti sudėtinėmis įkainio dalimis. Vertinant tiekėjų pasiūlymus pagal kainų vidurkį (perkančiosios organizacijos pasirinkimas), perkančiajai organizacijai „vidurkio“ apskaičiavimui pagal jos pasitvirtintus pirkimo dokumentus užtenka tik trijų čekių. Taigi, perkančioji organizacija tiekėjo pasiūlymą vertina ne pagal visų per laiko tarpą įvykusių pardavimų duomenis, o tik pagal tris. Toks reikalavimas ir sudaro galimybę tiekėjams piktnaudžiauti.
17. Kasos aparatuose, atitinkančiuose Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintus Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų elektroninės kontrolinės juostos duomenų kaupimo ir saugojimo elektroninėse laikmenose specialius techninius reikalavimus, gali būti naudojama elektroninė kontrolinė juosta (toliau – EKJ), kurios kaupiami duomenys gali būti saugomi elektroninėse laikmenose. Perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti, ar tiekėjai pasiūlyme nurodė maksimalią siūlomos prekės kainą, visada gali jų pareikalauti pateikti EKJ, kurioje atsispindi visos kasos operacijos (t. y. pardavimai). Tai nėra sudėtinga ir nepadidina administravimo sąnaudų ypač vertinant tas sumas, kurias perkančioji organizacija yra suplanavusi išleisti įsigydama prekes ginčo pirkime.
18. Atsakovė nepaaiškino kodėl išrinkdama laimėjusį tiekėją pagal formulę „kainų vidurkis – siūloma nuolaida = pasiūlymo kaina“, po to prekes perka pagal formulę „aukščiausia kaina – siūloma nuolaida = prekės kaina“. Logiška ir teisinga tuomet būtų ir prekės kainą mokėti pagal principą „prekių kainų vidurkis – minus pasiūlyta nuolaida = prekės kaina“. Taip pat renkant laimėjusį pasiūlymą pagal principą „kainų vidurkis – siūloma nuolaida = pasiūlymo kaina“ būtų logiška ir teisinga reikalauti, kad tiekėjai apskaičiuotų ir pateiktų 2018 m. gegužės 2, 3, 4 dienomis laikotarpiu nuo 12:00 iki 13:00 val. buvusias vidutines degalų kainas, apskaičiuotas iš visų įvykusių pardavimų. Tada viena atsitiktinė operacija už itin mažą kainą neiškreiptų kainų vidurkio, kaip tai įvyksta, jeigu kainų vidurkis apskaičiuojamas iš trijų kvitų. Skaidriai pirkimus vykdančios perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus lygina pagal formulę „aukščiausia kaina degalinėje – siūloma nuolaida = prekės kaina“ arba „kaina Orlen Lietuva sandėlyje Juodeikiuose + antkainis = prekės kaina“. Tokia pasiūlymų palyginimo kainodara iš tikrųjų užkerta galimybes piktnaudžiauti, yra skaidri ir užtikrina, kad perkančioji organizacija įsigyja prekes už naudingiausią kainą mažiausiomis sąnaudomis.
Atsiliepimas
19. Atsakovė teismui pateiktame triplike nurodė, kad ieškovė nepagrįstai siekia sumenkinti VPT vaidmenį ir reikšmę. Tiek teismai, tiek perkančiosios organizacijos, priimdami sprendimus, turėtų atsižvelgti į pateiktas rekomendacijas.
20. Perkančioji organizacija šiuo atveju taip pat rėmėsi Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 14 punktu, kuriame įtvirtinta, kad kintamas įkainis nustatomas, kai perkamų prekių ir (ar) paslaugų rinkos kaina skirtingu laikotarpiu tiesiogiai priklauso nuo aiškiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro, (pavyzdžiui, sudarant ilgalaikę sutartį dėl kuro tiekimo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo viešai skelbiamų tam tikro laikotarpio naftos kainų rinkoje pokyčius atspindinčius rodiklių – didmeninės kainos ar kainos degalinėje ir kita) arba ši kainos dalis, vadovaujantis teisės aktais, yra nustatoma trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, sudarant ilgalaikę sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę atliekų tvarkymo, t. y. surinkimo ir išvežimo, kainos priklausomybę nuo savivaldybės sprendimu tvirtinamų komunalinių atliekų tvarkymo įkainių pokyčių). Kintamas įkainis susideda iš dviejų dalių – kintamos dalies ir tiekėjo pasiūlyto priedo ir (ar) nuolaidos, kuri skaičiuojama santykiniu ar absoliučiu dydžiu. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija pasirinko kainų nustatymo kriterijus vadovaujantis Metodika, taigi laikėsi reglamentavimo bei nustatytos tvarkos.
Šalies argumentai
21. Ieškovės nurodomas pirkimo būdas gali būti svarstomas kaip perkančiosios organizacijos pasirinkto būdo alternatyva ir tikėtina, kad ateityje perkančioji organizacija pasirinks tokį pasiūlymo skaičiavimo būdą. Tačiau nesutiktina, kad teismine tvarka šiam būdui būtų suteiktas prioritetas prieš perkančiosios organizacijos pasirinktą pirkimo būdą, kuris neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, yra taikomas praktikoje ir rekomenduojamas VPT. Degalai, kaip prekė, neturi specifinių savybių, todėl atsakovė, pasirinkdama kainos vertinimo kriterijų ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti bei pateikdama kainos apskaičiavimo formulę, nepažeidė VPĮ.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
22. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
23. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių racionalių motyvų, pagrindžiančių jos prašymą gauti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą dėl ginčijamų pirkimo sąlygų. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nesutiko su VPT 2017 m. liepos 14 d. paaiškinimu „Dėl degalų pirkimų vykdymo“, kurių pagrindu atsakovė ir suformulavo ieškovės ginčijamus pirkimo sąlygų punktus, nurodė, kad VPT paaiškinimai nėra privalomi perkančioms organizacijoms. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas ieškovės prašymą įtraukti VPT į civilinę bylą, kaip instituciją teikiančią išvadą byloje, atmetė.
24. Teismas nustatė, kad ginčo viešojo pirkimo objektas – degalų iš degalinių pirkimas, t. y. prekė, kurios kaina yra kintama. Pagal Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 „Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ 14 punktą, kintamas įkainis nustatomas, kai perkamų prekių ir (ar) paslaugų rinkos kaina skirtingu laikotarpiu tiesiogiai priklauso nuo aiškiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro (pavyzdžiui, sudarant ilgalaikę sutartį dėl kuro tiekimo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo viešai skelbiamų tam tikro laikotarpio naftos kainų rinkoje pokyčius atspindinčius rodiklių – didmeninės kainos ar kainos degalinėje ir kita), arba ši kainos dalis, vadovaujantis teisės aktais, yra nustatoma trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, sudarant ilgalaikę sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę atliekų tvarkymo, t. y. surinkimo ir išvežimo, kainos priklausomybę nuo savivaldybės sprendimu tvirtinamų komunalinių atliekų tvarkymo įkainių pokyčių). Kintamas įkainis susideda iš dviejų dalių – kintamos dalies ir tiekėjo pasiūlyto priedo ir (ar) nuolaidos, kuri skaičiuojama santykiniu ar absoliučiu dydžiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pasiūlyme nurodyta tiekėjo pasiūlymo kaina, paskaičiuota pagal pirkimo sąlygų nuostatas, gali nesutapti su viešojo pirkimo sutarties kaina; pasiūlymo kaina naudojama tiekėjų pasiūlymų palyginimui ir vertinimui. Tai, kad atsakovė pagal pirkimo dokumentus sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį degalus pirks ne pagal jų kainų vidurkį, neįrodo ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų neskaidrumo (neteisėtumo).
25. Pirkimo sąlygose įtvirtinta, kad kainų vidurkis bus nustatomas, atsižvelgiant į tris atsitiktines datas, buvusias iki pirkimo pradžios, nurodant konkretaus laiko intervalą; ši sąlyga, teismo vertinimu, yra savotiškas saugiklis nuo ieškovės nurodyto manipuliavimo, nustatant kainų vidurkį. Nesąžiningas tiekėjas galėtų nustatyti ekonomiškai nepagrįstą degalų kainą („stulpo kaina“) ir tokiu būdu manipuliuoti kainų vidurkiu, tik žinodamas iš anksto perkančiosios organizacijos iki pirkimo paskelbimo pasirinktas pirkimo datas ir laiko intervalą, o tai galima tik perkančiosios organizacijos neteisėto susitarimo su konkrečiu tiekėju atveju. Tokio neteisėto susitarimo su perkančiąja organizacija (arba jos atstovais) atveju nesąžiningas tiekėjas, iš anksto žinodamas, kokiomis dienomis vertins maksimalią dienos vieno litro degalų kainą, taip pat galėtų manipuliuoti kainomis, nustatydamas tomis dienomis nekonkurencingas maksimalias vieno litro degalų kainas, t. y. ir ieškovės siūloma pirkimo sąlygų redakcija neapsaugotų nuo neteisėto susitarimo ir kainų manipuliavimo hipotetinės galimybės. Kita vertus, duomenų apie tokio susitarimo egzistavimą byloje nėra, ieškovė savo ieškinį pagrindžia prielaidomis.
26. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas atmetė ieškovės teiginius, kad pirkimo sąlygų 1 priedo Techninė specifikacija 9 punktas, pirkimo sąlygų 2 priedo Pasiūlymas 1 punktas, kurie numato tiekėjų pasiūlymų vertinimą pagal vidutinę degalų kainą, neatitinka VPĮ reikalavimų, viešųjų pirkimų principų bei tikslų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
27. Ieškovė UAB „Fleet union“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovė papildomai nurodė:
Žemesnės instancijos teismas
27.1. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo ginčą, neatskleidė jo esmės, o ieškinį atmetė neargumentuotai, visiškai ignoruodamas akivaizdžias piktnaudžiavimo pirkimo sąlygomis galimybes. Taip pat teismas savo sprendime nepasisakė dėl ieškinyje nurodytos piktnaudžiavimo pirkimo sąlygomis galimybės pagrįstumo ar nepagrįstumo taip nepaneigdamas ieškovės nurodyto akivaizdaus pirkimo sąlygų prieštaringumo.
Atsiliepimas
27.2. Atsakovė pirkimo sąlygas rengė pagal VPT 2017 m. liepos 14 d. paaiškinime „Dėl degalų pirkimų vykdymo“ pateiktas rekomendacijas. Ieškinyje apeliantė nurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių ir esant kokioms aplinkybėms VPT rekomendacijos, o pagal jas parengtos ginčo pirkimo sąlygų nuostatos, neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytų principų įgyvendinimo vykdomame ginčo pirkime. Dėl minėtos priežasties apeliantė ir siekė, kad VPT, kuriai tenka pareiga teikti VPĮ taikymo ir įgyvendinimo rekomendacijas ir gaires (VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pateiktų savo išvadą dėl ieškinio, kuriame nurodoma, kad tokios rekomendacijos, pagal kurias vykdomas ginčo pirkimas, yra keistinos ir tobulintinos.
27.3. Perkančioji organizacija savo atsakomybę dėl netinkamai pasirinkto tiekėjų pasiūlymų vertinimo būdo perkelia rekomendacijas parengusiai VPT, o pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą nepagrįstai rekomendacijas pateikusią instituciją įtraukti į civilinę bylą atmetė. Nagrinėjamu atveju iki šiol lieka neaišku, ką apie atskleistą piktnaudžiavimo galimybę mano VPT ir ar ji, žinodama apie tokį ginčą, nurodytus faktus, susipažinusi su pateiktais įrodymais rekomenduotų perkančiosioms organizacijoms analogiškuose pirkimuose tiekėjų pasiūlymus vertinti tokiu pačiu būdu, kuris yra ginčijamas šioje byloje.
27.4. Atsakovė, atsikirsdama į pareikštą ieškinį piktnaudžiavimo baziniu įkainiu vykdomame ginčo pirkime nepaneigė. Priešingai, atsakovė triplike nurodė, kad ieškovės argumentai dėl pasiūlymų vertinimo būdo yra pagrįsti ir galbūt perkančioji organizacija ateityje pasinaudos jais.
Žemesnės instancijos teismas
27.5. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė remdamasis vieninteliu argumentu – perkančioji organizacija pirkimo sąlygas rengė pagal VPT rekomendacijas, todėl ieškovės samprotavimai apie tai, kad ginčijamos pirkimo sąlygos sudaro sąlygas piktnaudžiauti yra nepagrįsti. Tačiau teismas taip ir neatsakė į pagrindinį ginče keltą klausimą – kodėl pagal ginčijamas pirkimo sąlygas įmanoma situacija, kai mažesnę nuolaidą pasiūlęs tiekėjas laimi pirkimą ir po to prekes tiekia perkančiajai organizacijai brangiau, nei galėtų tiekti antrą vietą užėmęs tiekėjas. Ieškovė parodė perkančiajai organizacijai, kad tokios situacijos galima išvengti, jeigu ginčo pirkimo sąlygos būtų atitinkamai koreguojamos ir perkančioji organizacija pasirinktų kitokį pasiūlymų vertinimo būdą.
27.6. Atsakovė, atmesdama ieškovės pretenziją dėl pirkimo sąlygų, nepateikė jokių motyvų, kodėl perkančiosios organizacijos poreikius labiau atitinka vidutinių kainų vertinimas. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl ji atmetė ieškovės reikalavimą keisti neskaidrią pasiūlymų vertinimo tvarką daug skaidresne.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas atsiliepime išdėstytais argumentais ir pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovė papildomai nurodė:
27.1. Atsakovė triplike atkreipė dėmesį į galimybę pasinaudoti ieškovės siūlomu pasiūlymų pateikimo būdu, kai pasiūlyme degalų kaina būtų skaičiuojama nuo didžiausių kainų, esant poreikiui. Toks paaiškinimas buvo pateiktas siekiant parodyti, kad perkančiosios organizacijos turi diskreciją formuoti prekių ir paslaugų poreikius bei juos išreikšti nustatydamos reikalavimus perkamoms prekėms ir paslaugoms bei nustatydamos pasiūlymų vertinimo taisykles. Apeliantės pasiūlytas kainų skaičiavimo būdas yra vienas iš galimų, tačiau jokiu būdu nėra vienintelis, kuris šalintų kitus perkančiosios organizacijos pasiūlytus skaičiavimo būdus. Todėl apeliaciniame skunde minimas atsakovės paaiškinimas nepagrįstai interpretuojamas kaip sutikimas su ieškovės pozicija dėl netinkamai suformuluotų pirkimo sąlygų.
Šalies argumentai
27.2. Apeliaciniame skunde ieškovė papildomai nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nagrinėjamoje byloje iš esmės pagrįstų, jog VPT 2017 m. liepos 14 d. paaiškinimas „Dėl degalų pirkimo vykdymo“ yra keistinas ir tobulintinas. Iš tokio paaiškinimo akivaizdu, kad apeliantė nekelia klausimo dėl neteisingo minėtame paaiškinime pateiktų rekomendacijų taikymo, tačiau keliamas klausimas dėl jų tobulinimo ir galimo keitimo yra nesusijęs su nagrinėjamos bylos ginču. Bet koks rekomendacijų keitimas būtų taikomas į ateitį ir neturėtų įtakos susiklosčiusio ginčo sprendimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
2. Atsakovė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2018 m. gegužės 8 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie supaprastinto pirkimo atviro konkurso būdu „Degalai iš degalinių (Benzinas A-95)“ vykdymą. Pirkimo objektas – degalai (benzinas A-95) iš tiekėjui priklausančių degalinių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (pirkimo sąlygų 2.2 punktas). Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos kriterijų (pirkimo sąlygų 9.3 punktas). UAB „Fleet union“ 2018 m. gegužės 14 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje reikalavo, jog pirkimo sąlygose būtų nustatyti aiškūs vieno litro degalų vertinimo kriterijai, nurodant, jog tiekėjai turi pateikti maksimalią dienos vieno litro degalų kainą, pagal kuriuos tiekėjų pasiūlymai būtų vertinami objektyviai ir skaidriai. Pretenzijoje apeliantė nurodė, kad atsakovė, pirkimo sąlygose reikalaudama tiekėjų pateikti vidutinę pasirinktos dienos ir valandos vieno litro degalų kainą, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą bei viešųjų pirkimų tikslą kuo racionaliau naudoti biudžeto lėšas įsigyjant prekes, vykdant pirkimo procedūras. Ieškovės vertinimu, reikalavimai pateikti kainų vidurkį iškraipo tiekėjo pasiūlymą bei blogina perkančiosios organizacijos galimybes ateityje pasirašius sutartį su pirkimo laimėtoju pirkti mažiausiomis kainomis, nes, pirma, nesąžiningi tiekėjai gali teikti neteisingus pasiūlymus, kuomet specialiai ir sistemingai vieną ar kelis kartus per dieną sumažinamos degalų pardavimo kainos; atlikus tokius veiksmus iškraipomas kainų vidurkis. Antra, perkančioji organizacija paskelbusi pirkimo laimėtoju nesąžiningą tiekėją ir su juo sudariusi degalų pirkimo sutartį, pirks degalus už brangesnę kainą negu siūlė sąžiningas tiekėjas; perkančioji organizacija visuomet pirks už didžiausią kainą, nes nepavyks įsipilti degalų, kai nesąžiningas tiekėjas vienkartine atsitiktine operacija bus sumažinęs kainą.
3. Perkančioji organizacija dalį ieškovės reikalavimų patenkino (patikslino pirkimo sąlygas), dalį – atmetė. Perkančioji organizacija, atsakydama į minėtą apeliantės reikalavimą, nurodė, kad jos poreikius labiau atitinka pasirinktas vidutinių kainų vertinimas, negu tiekėjos siūlomas būdas vertinti maksimalią vieno litro degalų kainą.
4. Ieškovė, nesutikdama su perkančiąja organizacija, kreipėsi į teismą, prašydama:
- pripažinti perkančiosios organizacijos 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo neteisėtu;
- pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 1 priedo Techninės specifikacijos 9 punktą (vertinimui pateikiamos 2018 m. gegužės mėn. 2, 3, 4 dienomis laikotarpiu nuo 12:00 iki 13:00 val. buvusios benzino A-95 kainos be nuolaidų (kvitai ar jų kopijos) trijose degalinėse, esančiose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kuriose sudarius sutartį perkančioji organizacija galės piltis degalus; vertinant bus skaičiuojamas trijų nurodytų datų vieno litro benzino A-95 kainų vidurkis); tiekėjas nurodo pirkėjui taikomos nuolaidos eurais be PVM vienam litrui benzino A-95; ir 2 priedo Pasiūlymo 1 punktą „Pasiūlymo kaina“ (prašome pateikti 2018 m. gegužės 2, 3, 4 dienomis laikotarpiu nuo 12:00 iki 13:00 val. buvusias vidutines degalų (benzino A-95) kainas (prieš visas nuolaidas) tiekėjo, teikiančio pasiūlymą trijose degalinėse, esančiose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kuriose sudarius sutartį perkančioji organizacija galės piltis degalus. *Vidutinė 1 l degalų kaina – tai vidutinė 1 l benzino A-95 kaina, kuria prekiauta pasiūlymą teikiančio tiekėjo (subtiekėjo) degalinėse 2018 m. gegužės 2, 3, 4 d. (nuo 12:00 iki 13:00 val.) aritmetinis vidurkis; be pritaikytų nuolaidų, atsiskaitant degalų mokėjimo kortele. Siekdamas patvirtinti buvusias faktines kainas, tiekėjas kartu su pasiūlymu privalo pateikti tris kvitus ar jų kopijas kiekvienai dienai (nurodytam laikotarpiui nuo 12:00 iki 13:00 val.). Kainas pateikti su trimis skaičiais po kablelio.
5. Ieškovė teigia, kad ginčo pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų bei neužtikrina viešųjų pirkimo tikslo – perkančiosioms organizacijoms prekių ir paslaugų įsigyti pigiausiu ir ekonomiškiausiu būdu, todėl yra neteisėtos. Apeliantės vertinimu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti ne didžiausią perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nurodytu laikotarpiu galiojusią degalų kainą, o kainų vidurkį, nesąžiningi tiekėjai, manipuliuodami vienkartiniu degalų pardavimu sumažinta kaina, tokiu būdu dirbtinai sumažina kainų vidurkį. Kadangi perkančioji organizacija pasirinkto tiekėjo degalinėje degalus perka ne už kainų vidurkį, o už viešosios ofertos kainą, atėmus nuolaidos sumą, todėl dėl nurodytų manipuliacijų realiai geresnį pasiūlymą pateikęs tiekėjas pralaimi sukčiaujančiam, o perkančioji organizacija degalus perka brangiau.
6. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl ginčo viešojo pirkimo sąlygose 1 priedo Techninės specifikacijos 9 punkte ir 2 priedo Pasiūlymo 1 punkte „Pasiūlymo kaina“ įtvirtinto pasiūlymo kainos apskaičiavimo būdo (metodo) atitikimo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytiems principams ir tikslui.
Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus, bei pirkimo sąlygų teisėtumo
7. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės normą, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
8. Be to, kasacinio teismo nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
9. Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas VPĮ normas, taip pat viešųjų pirkimų principus. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos, perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
10. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia, apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką).
11. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, be kitų jai priskirtų funkcijų, taip pat teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose, nustatydama, jog tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal kainų vidurkį, kuris bus nustatomas, atsižvelgiant į tris atsitiktines datas, buvusias iki pirkimo pradžios, nurodant konkretaus laiko intervalą, rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. liepos 14 d. paaiškinime „Dėl degalų pirkimų vykdymo“ nurodytomis rekomendacijomis. Šiame Viešųjų pirkimų tarnybos paaiškinime taip pat yra nurodyta, jog pirkimo vykdytojas kiekvieno konkretaus pirkimo atveju pirkimo dokumentuose turi numatyti kainos apskaičiavimo būdą, vadovaudamasis VPT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta Kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau – Kainodaros metodika) (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ši nuostata įtvirtina ir Kainodaros metodikos 4 punkte.
13. Pažymėtina, kad Kainodaros metodikoje yra numatyti keli viešojo pirkimo kainos apskaičiavimo būdai – fiksuotos kainos, įkainio; kintamo įkainio; sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo ir kt. (Kainodaros metodikos 5.1.1.-5.1.7. punktai), kurių taikymą pasirenka pats pirkimo vykdytojas. Kaip vienas iš galimų ir VPT siūlomų kainos apskaičiavimo būdų yra kintamo įkainio nustatymas. Kintamas įkainis nustatomas, kai perkamų prekių ir (ar) paslaugų rinkos kaina skirtingu laikotarpiu tiesiogiai priklauso nuo aiškiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro, (pavyzdžiui, sudarant ilgalaikę sutartį dėl kuro tiekimo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo viešai skelbiamų tam tikro laikotarpio naftos kainų rinkoje pokyčius atspindinčių rodiklių – didmeninės kainos ar kainos degalinėje ir kita) arba ši kainos dalis, vadovaujantis teisės aktais, yra nustatoma trečiųjų asmenų (pavyzdžiui, sudarant ilgalaikę sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę atliekų tvarkymo, t. y. surinkimo ir išvežimo, kainos priklausomybę nuo savivaldybės sprendimu tvirtinamų komunalinių atliekų tvarkymo įkainių pokyčių). Kintamas įkainis susideda iš dviejų dalių – kintamos dalies ir tiekėjo pasiūlyto priedo ir (ar) nuolaidos, kuri skaičiuojama santykiniu ar absoliutiniu dydžiu (Kainodaros metodikos 14 punktas). Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius kintamą įkainį, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi nurodyti, kaip apskaičiuojama kintama dalis (pavyzdžiui, pagal savaitės, mėnesio ar ketvirčio vidurkius ir panašiai) ir turi nurodyti tikslius numatomų įsigyti prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis arba preliminarius prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis; pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas tiekėjo priedo ir (ar) tiekėjo nuolaidos dydis bei, kai tai tikslinga, kintama dalis; už prekę ir (ar) paslaugą mokėtina kaina apskaičiuojama prie kintamos dalies pagal kainodaros taisykles pridedant tiekėjo pasiūlytą priedą ir (ar) atimant nuolaidą (Kainodaros metodikos 14.1. – 14.3. punktai).
14. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ginčo pirkimo objekto – degalų (benzino 95-A) – kainų kintamumas. Šioje verslo srityje yra nusistovėjusi normali praktika, jog degalų tiekėjai savo nuožiūra turi galimybę per dieną kelis kartus keisti kuro kainas. Neabejotina, kad tokiu atveju tinkamiausias viešojo pirkimo kainos apskaičiavimo būdas yra kintamo įkainio nustatymas, nes kintamas įkainis nustatomas tais atvejais, kai perkamų prekių ir (ar) paslaugų rinkos kaina skirtingu laikotarpiu tiesiogiai priklauso nuo aiškiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro išorinio parametro – nagrinėjamu atveju nuo naftos kainų rinkoje pokyčių. Tą būtent ir patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. liepos 14 d. paaiškinime „Dėl degalų pirkimų vykdymo“ pateiktas degalų, kaip specifinės prekės, kurios kaina yra kintama, kintamo įkainio apskaičiavimo ir palyginimo galimas būdas: „siekiant tinkamai palyginti praėjusio laikotarpio kainas bei nedidinti administracinės naštos, siūloma pirkimo vykdytojui pirkimo dokumentuose nustatyti tris atsitiktines datas, buvusias iki pirkimo pradžios, nurodant konkretaus laiko intervalą, kurio metu buvusios tiekėjo degalų kainos bus tikrinamos. Atsižvelgiant į tai, kad savaitgalio laikotarpiu taikomos specialios kainos, siūloma, kad pasirinktos datos būtų savaitės vidurio dienos (nuo antradienio iki ketvirtadienio). Kartu nustatomas reikalavimas tiekėjams pateikti po 3-5 kiekvienos nurodytos dienos kasos čekius (ar jų kopijas) tik tų įmonės degalinių, kurios yra pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose apibrėžtuose regionuose (tų, kuriuose pirkimo vykdytojas turi degalų poreikį). Kaina čekiuose turi būti nurodyta prieš visas nuolaidas. Pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nurodo, kad tiekėjas turės pateikti po tris kasos čekius (ar jų kopijas) kiekvienai dienai, patvirtinančius degalų pardavimo kainas (prieš visas nuolaidas) buvusias 2017 m. vasario 8 d., 15 d. ir 22 d. tarp 14 ir 15 val. Iš visų kasos čekiuose pateiktų kainų išvedamas kainos aritmetinis vidurkis, nuo kurio skaičiuojama pirkimo vykdytojui pasiūlyta tiekėjo nuolaida“.
15. Apeliantė teiginį, kad perkančiosios organizacijos pasirinktas tiekėjų pasiūlymuose nurodytos pirkimo kainos nustatymo ir palyginimo būdas prieštarauja VPĮ principams ir tikslui, sieja su galimais nesąžiningais potencialių tiekėjų ir perkančiosios organizacijos susitarimais. Teisėjų kolegija sutinka, kad perkančiajai organizacijai elgiantis nesąžiningai, t. y. iki pirkimo pradžios informuojant konkretų tiekėją apie konkretų laikotarpį (datą ir laiką), kuris yra (bus) aktualus nustatant degalų kainų vidurkį, pastarasis gali dirbtinai sumažinti degalų kainą ir tokiu būdu jo pardavimų kainų vidurkis bus atitinkamai mažesnis. Vienok, visų pirma, toks teiginys grindžiamas vien prielaidomis. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokios situacijos bus neįmanoma išvengti ir taikant apeliantės siūlomą pirkimo kainos apskaičiavimo tiekėjų pasiūlymuose metodą. Tokio neteisėto susitarimo su perkančiąja organizacija (arba jos atstovais) atveju nesąžiningas tiekėjas, iš anksto žinodamas, kokiomis dienomis perkančioji organizacija vertins maksimalią dienos vieno litro degalų kainą, taip pat galėtų manipuliuoti kainomis, nustatydamas tomis dienomis nekonkurencingas maksimalias vieno litro degalų kainas. Ieškovė nei pretenzijoje, nei teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė kitų racionalių argumentų, kodėl, jos manymu, perkančiosios organizacijos pasiūlyta kainų vidurkio apskaičiavimo metodika, kuri grindžiama Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktomis rekomendacijomis, prieštarauja viešųjų pirkimų principams ir dėl to yra neteisėta. Vien ta aplinkybė, kad tariamai nesąžiningi pirkimų dalyviai gali manipuliuoti kainų vidurkio apskaičiavimo metodika, nėra pakankama pagrįsti ginčo pirkimo sąlygų neatitikimą VPĮ principams bei tikslui. Nustačius tiekėjo ir (ar) perkančiosios organizacijos nesąžiningus veiksmus (išankstinius susitarimus), bet koks viešojo pirkimo kainų ar jų vidurkio apskaičiavimo būdas taptų netinkamas ne pats savaime kaip toks, bet dėl pirkimo dalyvių neteisėtų veiksmų, kokį kainų ar jų vidurkio skaičiavimo būdą bepasirinktų perkančioji organizacija.
16. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo sąlygose įtvirtinta aplinkybė, jog kainų vidurkis bus nustatomas, atsižvelgiant į tris atsitiktines datas, buvusias iki pirkimo pradžios, nurodant konkretaus laiko intervalą, yra saugiklis nuo ieškovės nurodyto manipuliavimo, nustatant kainų vidurkį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje apie supaprastinto pirkimo atviro konkurso būdu „Degalai iš degalinių (Benzinas A-95)“ vykdymą paskelbė 2018 m. gegužės 8 d., o pasirinktas kainų vidurkis nustatomos pagal 2018 m. gegužės 2, 3, 4 dienomis laikotarpiu nuo 12:00 iki 13:00 val. buvusias benzino A-95 kainas be nuolaidų. Todėl akivaizdu, kad, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, atsakovė pirkimo sąlygose aiškiai nurodė, kaip turi būti pateikiama palyginamoji pasiūlymo kaina bei nurodė konkretų pirkimui aktualų laiko intervalą. Pabrėžtina, jog kainų vidurkio paskaičiavimo metodas šiuo atveju reikalingas tiekėjų pasiūlymų vertinimui, tuo tarpu VPĮ principų bei sąžiningos konkurencijos laikymosi užtikrinimui svarbus ne kainos apskaičiavimui taikomos metodikos turinys, bet vienodas metodikos taikymas visų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymų degalų kainų vidurkio apskaičiavimui. Viešojo pirkimo Techninėje specifikacijoje perkančioji organizacija nurodė ir perkamų degalų preliminarų kiekį bei viešojo pirkimo sutarties sudarymo laikotarpį, kaip reikalaujama Kainodaros metodikoje. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, jog konkurso dalyviai galėtų nevienodai suprasti ir aiškinti paskelbtas pirkimo sąlygas ir todėl turėtų nevienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Kita vertus, byloje nėra, o ieškovė apeliaciniame skunde ir nenurodė, jokių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų abejoti perkančiosios organizacijos ar viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų sąžiningumu ar (ir) kokių nors prielaidų taikyti pirkimo sąlygų 1 priedo Techninės specifikacijos 9 punkte, pirkimo sąlygų 2 priedo Pasiūlymo 1 punkte įtvirtintą metodiką tik atskirų tiekėjų naudai buvimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad degalų pirkimo Techninės specifikacijos sąlygos buvo paskeltos tam tikriems potencialiems tiekėjams iki ginčo viešojo pirkimo pradžios.
17. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad negalima tokia situacija, kuomet išrinkdama laimėjusį tiekėją pagal formulę „kainų vidurkis minus siūloma nuolaida lygu pasiūlymo kaina“, po to perkančioji organizacija prekes perka pagal formulę „aukščiausia kaina minus siūloma nuolaida lygu prekės kaina“. Jos vertinimu, tuomet teisinga būtų ir prekės kainą mokėti pagal principą „prekių kainų vidurkis minus pasiūlyta nuolaida lygu prekės kaina“. Minėta, kad degalų kaina yra kintama, tai ir yra šios prekės specifiškumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutinkant su apeliante, kad išrenkant laimėjusį tiekėją pagal formulę „kainų vidurkis minus siūloma nuolaida lygu pasiūlymo kaina“, o po to prekes perkant pagal tą pačią formulę „prekių kainų vidurkis minus pasiūlyta nuolaida lygu prekės kaina“, iš esmės degalai būtų perkami už fiksuotą kainą. Vienok, dėl degalų, kaip pirkimo objekto, specifikos, kuro kainos rinkoje nuolat keičiasi, dėl ko nėra objektyvios galimybės pagal ilgalaikę viešojo pirkimo sutartį degalus pirkti už fiksuotą kainą. Aplinkybė, jog pasiūlyme nurodyta kaina, paskaičiuota pagal pirkimo sąlygų nuostatas, gali nesutapti su viešojo pirkimo sutarties kaina, neįrodo ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų neskaidrumo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, pasiūlymo kaina naudojama tiekėjų pasiūlymų palyginimui ir vertinimui dėl degalų kainų kintamumo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pasirinktas pasiūlymo kainos apskaičiavimo būdas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, yra taikomas praktikoje bei rekomenduojamas Viešųjų pirkimų tarnybos.
18. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo dėl VPT įtraukimo į bylą, kad pastaroji pateiktų savo išvadą dėl ieškinio, kuriame nurodoma, jog VPT 2017 m. liepos 14 d. paaiškinime „Dėl degalų pirkimų vykdymo“ pateiktos rekomendacijos, pagal kurias vykdomas ginčo pirkimas, yra keistinos ir tobulintinos.
19. Viešųjų pirkimų tarnyba – tai viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga. Kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, apeliantės požiūris į VPT vaidmenį bei pateiktus išaiškinimus, yra prieštaringas. Viena vartus, apeliantė nesutinka su VPT 2017 m. liepos 14 d. išaiškinime nustatyta degalų kainų vidurkio apskaičiavimo metodika, kita vertus, teikia prašymą dėl VPT išvados byloje pateikimo. Tik apeliaciniame skunde apeliantė nurodė VPT įtraukimo į bylą tikslą – kad pastaroji pateiktų savo išvadą dėl ieškinio, kuriame nurodoma, kad tokios metodinės rekomendacijos, pagal kurias vykdomas ginčo pirkimas, yra keistinos ir tobulintinos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba neįgaliota spręsti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus ar juo labiau ginčo šalių pageidavimu tobulinti ar keisti savo pačios pateiktas metodines rekomendacijas priklausomai nuo konkretaus ginčo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas nėra VPT 2017 m. liepos 14 d. išaiškinimo „Dėl degalų pirkimų vykdymo“ teisėtumas ar (ir) pagrįstumas, kas leidžia sutikti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl VPT įtraukimo į bylą. Be to, VPT pateikta išvada byloje nėra teismui privaloma, ji yra tik vienas iš rašytinių įrodymų ir vertinama kartu su kitais rašytiniais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Kita vertus, ieškovė turi teisę tiesiogiai kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su pasiūlymais tobulinti teisinį reglamentavimą, organizuojant viešuosius pirkimus konkrečioje ūkio srityje.
20. Vienas iš ieškinio reikalavimų, kuriuos atmetė pirmosios instancijos teismas, yra reikalavimas pripažinti neteisėtu ieškovės pretenzijos atmetimą. Šiuo reikalavimu iš esmės prašoma pripažinti neteisėtu ieškovės 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą atmesti apeliantės pretenziją. Tačiau pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Dėl to kasacinis teismas savo praktikoje bylos dalis pagal pareikštus ieškinio reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų atmesti tiekėjo pretenzijas ar jų neišnagrinėti nutraukia, jeigu to nebūna padarę bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018, 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018). Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu pretenzijos atmetimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės 2018 m. gegužės 14 d. pretenzija, turėjo nutraukti, o ne šį reikalavimą atmesti.
21. Todėl taikant šios nutarties 49 punkte nurodytą kasacinio teismo praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu ieškovės pretenzijos atmetimą, naikintina ir civilinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutraukiama, nes ieškovės reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pretenziją nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
22. Atsakovei nepareiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o apeliantės skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fleet union“ ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2018 m. gegužės 18 d. sprendimą dėl pretenzijos atmetimo ir civilinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.