- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-275-260/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02736-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- N. Z., V. A., E. A., Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Sigrida Eglė Šalūgaitė
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjai A. M., pareiškėjos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, suinteresuotiems asmenims N. Z. ir V. A., jų atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei, teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-187-849/2012 dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą, suinteresuoti asmenys: N. Z., V. A., V. A., E. A., Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė M. B. , ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja A. M. 2008-05-07 kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu prašydama pratęsti terminą palikimui priimti (t. I, b.l. 1-2). Ji prašė pratęsti terminą palikimui priimti po jos senelio J. A. mirties. Pareiškėja nurodė, kad 2002-07-12 Alytaus rajono 2-me notarų biure jos senelis J. A. pasirašė testamentą, kuriuo jam priklausantį gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, taip pat 7,70 ha žemės sklypą prie jų, esančius (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, paliko lygiomis dalimis dukrai N. Z. ir sūnui V. A., testamentu įpareigojo Z. N. ir A. V. pareiškėjai, t.y. A. A. (po santuokos pavardė – M.), išmokėti 1500 litų. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos senelis J. A. mirė. Alytaus rajono 2 -me notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Dėl palikimo priėmimo ir Paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo į notaro biurą kreipėsi mirusiojo testamentiniai įpėdiniai N. Z. ir V. A., kurie palikimą priėmė. 2008-04-18 pareiškėja gavo iš notarų biuro pranešima, jog į mirusiojo turtą įeina turtas, neįvardintas J. A. testamente, kurį gali paveldėti įstatyminiai įpėdiniai, tame tarpe ir ji.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. priimta civilinėje byloje Nr. 2-2039-59/2008 nutartimi patenkino pareiškėjos pareiškimą, atnaujino pareiškėjai A. M. terminą palikimui, atsiradusiam po jos senelio J. A. mirties, priimti (b. l. 32-33, t. I).
2009-07-24 Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas suinteresuoto asmens N. Z. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-2039-59/2008 pagal pareiškėjos A. M. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, kadangi nagrinėjant A. M. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo į bylą ji nebuvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, taip pat prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį.
2009-11-02 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas atnaujino civilinės bylos Nr.2-2039-59/2008 nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį ir priėmė naują nutartį – atmetė pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Alytaus rajono apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėja A. M. nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėja, turėdama aukštąjį išsilavinimą, dar 2007-09-19 gavusi iš notarės testamento nuorašą, ir suvokdama, kad jis surašytas negerai, nes jame buvo nurodytas turtas, nepriklausantis testatoriui, ir jame nenurodytas kitas testatoriui priklausęs turtas, kurį ji turi teisę paveldėti, būdama pas notarę, nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja, įgyvendindama savo teises, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga bei savo teises į palikimą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl nėra jokio pagrindo pratęsti jai įstatymo nustatyto termino palikimui priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atskiruoju skundu (b.l. 1-5, t. III) pareiškėja A. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį ir pratęsti pareiškėjai A. M. terminą palikimui pagal įstatymą priimti, atsiradusį po senelio J. A. mirties. Skunde ji nurodo, kad skundžiama nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui priimti pratęsimo prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Savo skundą apeliantė grindžia tokiais argumentais.
1. Iš prijungtos paveldėjimo bylos matyti, kad tiek N. Z., tiek V. A. 2007-08-14 pateikė pareiškimus priimti palikimą, atsiradusį po tėvo J. A. mirties ne pagal įstatymą, bet pagal testamentą. Tai reiškia, kad visi įpėdiniai, siekiantys priimti palikimą po J. A. mirties, buvo objektyviai įsitikinę, kad kito turto, išskyrus nurodytą testamente, nėra. Tuo buvo įsitikinusi ir pareiškėja, nes notarė jai pateikė testamento nuorašą. Apie senelio valdytą nuosavybę ji nežinojo, turto sudėtis, net ir tai, kad dalį turto senelis buvo padovanojęs N. Z., pareiškėjai nebuvo žinoma. Šią aplinkybę sužinojo tik teisme. Paveldėtojų N. Z. ir V. A. pareiškimai priimti palikimą pagal testamentą įrodo, kad ne tik pareiškėja, bet ir kiti paveldėtojai objektyviai suprato, kad visas turtas yra paliktas testamentu. Notarė N. Z. yra išdavusi paveldėjimo liudijimą, kuriuo patvirtino, kad N. Z. yra mirusiojo J. A. ne įstatyminė, bet testamentinė įpėdinė.
2. Iš prijungtos paveldėjimo bylos matyti, kad notarė M. B. žymiai vėliau, praėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti, t.y. tik 2008-04-04 atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti paveldėjimo teisės liudijimus N. Z. ir V. A. pagal testamentą. Notarė taip pat nebuvo gavusi duomenų apie palikėjo J. A. turtą, dėl ko taip pat buvo įsitikinusi, kad N. Z. ir V. A. yra ne įstatyminiai, o testamentiniai įpėdiniai. Tokiu būdu tiek notarė, tiek N. Z., V. A. ir pareiškėja tikėjo, kad kito turto, išskyras turtą, nurodytą testamente, J. A. neturėjo, dėl ko pareiškėja nepateikė pareiškimo priimti palikimą pagal įstatymą. Pareiškėja negalėjo turėti teisėtų pagrįstų lūkesčių gauti palikimo dalį, nes notarė jai paaiškino, kad ji turi teisę tik į testamentinę išskirtinę. N. Z. ir V. A. taip pat buvo įsitikinę, kad kito turto, išskyrus nurodytą testamente, nėra, nes civilinėje byloje dėl notaro veiksmų įrodinėjo, kad J. A. visa, ką turėjo, paliko jiems testamentu, ir kad kito turto nebuvo ir negalėjo būti.
3. N. Z. kreipimasis į teismą dėl testamento išaiškinimo taip pat yra įrodymas, kuriuo N. Z. siekė įtikinti teismą, kad visas J. A. turtas buvo paliktas testamentu, o kito turto, neįvardinto testamente, nėra.
4. Nepagrįstai teismas nutartyje nurodė, kad neva A. M. suinteresuotam asmeniui V. A. atvežusi testamento nuorašą yra teigusi, jog ji žinojo, kur yra senelio turtas, nes testamente nebuvo įvardinti du ūkiniai pastatai. Testamente iš viso nėra įvardintas ūkinių pastatų skaičius, dėl ko taip sakyti pareiškėja negalėjo. Tik 2007-09-19 gavusi testamento nuorašą iš notarės, pareiškėja, kaip ir jos dėdė V. A., suprato, kad senelis jiems nieko nepaliko, išskyrus testamentinę išskirtinę, kurios išmokėjimą paliko spręsti pagal testamentinių įpėdinių sąžinę.
5. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjai turėjo būti žinoma senelio turto sudėtis, nes N. Z. teismo posėdžio metu paaiškinusi, kad A. M. 2007-09-19 skambino V. A. ir su juo kalbėjo, kad jis su N. Z. dalijasi testamente neįvardintą turtą, kad A. M. puikiai žinojo apie seneliui priklausantį visą turtą, nes nuo vaikystės būdavo pas senelį. Tokie teismo vertinimai prieštarauja šalių paaiškinimams, kurie nurodyti teismo posėdžių protokoluose, prijungtose bylose. Teismo posėdžio protokole (2010-06-16) yra užfiksuoti tokie pareiškėjos parodymai: „V. A. skambinau tik po to, kai iš notarės M. B. gavau 2008-04-16 pranešimą Nr. 40, kuriuo notarė informavo apie palikimo priėmimą visų paveldėtojų raštišku susitarimu“. Būtent po to, kai pareiškėja gavo notarės pranešimą, atsirado reikalas skambinti V. A. ir klausti nuomonės apie taikų susitarimą priimant palikimą. Pareiškėjos žodžius patvirtino pats V. A., duodamas paaiškinimus teismui. Tuo tarpu N. Z. minėto pokalbio negirdėjo, jos paaiškinimai yra nenuoseklūs, neobjektyvūs, duoti siekiant turtinės naudos - užvaldyti visą paliktą turtą (V. A. teisę į palikimą padovanojo N. Z.).
6. Teismas be pagrindo nesirėmė pareiškėjos paaiškinimais, o subjektyviai rėmėsi N. Z. išgalvotais teiginiais. N. Z. teiginiai apie tai, kad būdama vaikas, pareiškėja žinojo senelio turto sudėtį, yra nelogiški. Visų pirma, vaikystėje jokiu senelio turtu pareiškėja nesidomėjo, su seneliu bendravo kaip anūkė, jį mylėjo ir lankė, antra, jos vaikystės metu senelis turto neturėjo, nes nebuvo žinoma apie būsimą įstatymą, kuriuo bus grąžinta nuosavybė (visa žemė priklausė valstybei), trečia, senelio nuosavybės teisių atkūrimą į žemę tvarkė ir pagal jo išduotą įgaliojimą visu turtu ir teisėmis disponavo viena N. Z., kuri apie senelio turto sudėtį pareiškėjos niekada nebuvo informavusi.
7. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad, sužinojusi apie teisę į palikimą pagal įstatymą, pareiškėja nedelsiant per itin trumpą terminą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino pratęsimo. Teismas neatsižvelgė į notarės duotus paaiškinimus teismui dėl pareiškėjos pateikto prašymo.
8. N. Z. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Apie teismo nutartį, kuria pareiškėjai buvo pratęstas terminas palikimui priimti, N. Z. buvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą dėl notarės M. B. veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 9, t. III) suinteresuotas asmuo Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė M. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį, kadangi 2008-06-20 nutarties pagrindu A. M. 2008-07-30 priėmė savo senelio J. A. palikimą, paduodama pareiškimą notarui. Palikimo priėmimo fakto niekas neužginčijo ir teismas nepanaikino.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 12-14, t. III) suinteresuotas asmuo V. A. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį. Šis suinteresuotas asmuo sutinka su A. M. atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 15-19, t. III) suinteresuoti asmenys N. Z. ir V. A. prašo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Jie nurodė, kad pareiškėja A. M. žinojo, jog J. A. mirė (duomenys neskelbtini), ji dalyvavo J. A. laidotuvėse. Pareiškėjai taip pat buvo žinoma įstatymo nuostata, kad palikimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. šiuos veiksmus ji galėjo atlikti iki 2007-10-29. A. M., nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, 2007-09-19 nuvyko į Alytaus rajono 2 - ąjį notarų biurą ir gavo J. A. testamento notariškai patvirtintą kopiją ir turėjo dar pakankamai laiko pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nei šioje byloje, nei byloje dėl notarės M. B. veiksmų, kurioje dalyvavo A. M., ji nesiskundė, kad notarė būtų atsisakiusi priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Be to, A. M. galėjo kreiptis konsultacijos į advokatą, nes turėjo testamento nuorašą ir galėjo, būdama apdairi ir rūpestinga, išsiaiškinti testamento turinį. A. M. galėjo kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, priimti palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, tačiau to nepadarė. Pareiškėja A. M. tuo laiku nesirgo, nebuvo išvykusi į ilgalaikę komandiruotę, kas galėjo objektyviai sutrukdyti priimti palikimą 3 mėnesių laikotarpyje. Pareiškėja yra nesąžininga, teigdama, kad apie senelio valdytą nuosavybę nežinojo. N. Z. buvo pateikusi šioje byloje pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuris buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą. Iš tos bylos medžiagos galima padaryti vienareikšmišką išvadą, kad A. M. žinojo, kad seneliui priklausanti žemė yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kaime yra ir seneliui priklausantys pastatai. A. M. ne vieną kartą lankėsi pas savo senelį J. A. ir žinojo, kur yra jam priklausanti žemė bei pastatai. Pareiškėjos A. M. elgesio negalima vertinti kaip sąžiningo, nes vien tas faktas, kad ji pateikė pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir neįtraukė į bylą N. Z. bei V. A. patvirtina, kad pareiškėja nėra sąžininga. 2012 m. spalio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje išvardintos aplinkybės bei ištirti įrodymai patvirtina, kad A. M. iki notarės M. B. 2008-04-04 atsisakymo atliki notarinį veiksmą buvo žinoma paveldimo turto sudėtis. 2008-04-16 notarės M. B. pranešimas Nr. 40 nėra įstatyminis pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti, nes A. M. pati nerašė pareiškimo notarinėje kontoroje dėl palikimo priėmimo. Apie 2008-06-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį N. Z. sužinojo tik nagrinėjant Alytaus rajono apylinkės teisme civilinę bylą Nr.2-311-179/2009 pagal V. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Šioje byloje A. M. pateikė Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-20 nutartį, kuri buvo prijungta prie bylos. 2009-05-25 N. Z. pasirašė, kad gavo minėtos nutarties kopiją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi pagal neįtraukto byloje dalyvauti suinteresuoto asmens N. Z. prašymą atnaujinęs civilinės bylos Nr. 2-2039-59/2008 pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo nagrinėjimą, pakartotinai išnagrinėjo bylą ir 2012 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2039-59/2008 priimtą nutartį ir pareiškėjos A. M. pareiškimą atmetė. Pareiškėjos pareiškimą teismas atmetė pripažinęs, kad nėra pagrindo pratęsti jai įstatymo nustatyto termino palikimui priimti.
Pareiškėja A. M. dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog apskųstoji nutartis yra nepagrįsta, ji prieštarauja įstatymams, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, byloje surinktiems įrodymams.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo apskųstosios nutarties pagrįstumą pagal pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis yra nepagrįsta.
Taip vertintina, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas kasacine tvarka, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006 ir kt.). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Pakartotinai išnagrinėjęs bylą ir atmesdamas pareiškėjos prašymą pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi byloje suinteresuotų asmenų paaiškinimais, kad pareiškėjai buvo gerai žinoma apie likusį po jos senelio J. A. mirties turtą, ir kad ji be svarbios priežasties praleido terminą palikimui priimti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokia išvada negali.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs pačios pareiškėjos paaiškinimų bei visumos byloje surinktų įrodymų, pripažino, jog pareiškėjai buvo žinoma, kokį turtą paliko miręs jos senelis J. A., todėl ji be svarbios priežasties praleido terminą palikimui priimti. Visiškai pagrįstai atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad apie likusį po senelio J. A. mirties turtą, kurį įpėdiniai gali paveldėti, tikslių žinių neturėjo nei ji, nei kiti suinteresuoti asmenys. Tą patvirtina aplinkybės, kad suinteresuoti asmenys N. Z. ir V. A., kuriems po mirties turtą testamentu paliko J. A., kreipėsi į notarą tik dėl paveldėjimo pagal testamentą, vėliau N. Z. kreipėsi į teismą, įrodinėdama, jog testamentu paliktas visas J. A. turtas, o pati pareiškėja A. M. iš notarės 2007 09 19 sužinojusi apie J. A. testamentą, buvo įsitikinusi, kad be to, kas nurodyta testamentinėje išskirtinėje, ji nieko nepaveldės.
Tai, kad pareiškėja, sužinojusi apie testamentą, ir dėl testamento buvimo supratusi, jog negalės paveldėti po J. A. mirties likusio turto, neparašė pareiškimo dėl turto paveldėjimo, tačiau 2008 m. balandžio mėnesį sužinojusi, jog yra J. A. turto, kuris nepaliktas testamentu ir dėl to ji galinti tokį turtą paveldėti, iškart kreipėsi į teismą prašydama pratęsti jai terminą palikimui priimti, rodo jos ketinimus ir siekį priimti po senelio mirties likusį palikimą. Neturėdama tikslių žinių apie senelio J. A. turtą, ji galėjo suprasti, kad visas senelio turtas testamentu paliktas kitiems asmenims, dėl ko laiku ir neparašė pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Tik paaiškėjus aplinkybei, kad po senelio mirties vis tik yra turto, kurio nepaveldi pagal testamentą testamentiniai įpėdiniai, pareiškėja nedelsiant per itin trumpą terminą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino pratęsimo. Toks pareiškėjos elgesys pagal protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus laikytinas tinkamu. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2008 m. birželio 20 d. nutartį, turėjo pagrindą pratęsti pareiškėjai terminą palikimui priimti, nors sprendime ir kiek netiksliai nurodė, jog terminą „atnaujina“, o ne „pratęsia“. Dėl šios priežasties pakartotinai išnagrinėjus bylą, nebuvo pagrindo naikinti šią nutartį.
Suinteresuotas asmuo N. Z., kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais, dėl proceso atnaujinimo byloje kreipėsi nepraleidusi CPK 368 straipsnyje nustatyto 3 mėnesių termino nuo sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesą atnaujinti, prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nors atskirajame skunde pareiškėja ir teigia, kad apie teismo nutartį, kuria pareiškėjai buvo pratęstas terminas palikimui priimti, suinteresuotam asmeniui N. Z. buvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą dėl notarės M. B. veiksmų, tačiau ji nei atskirajame skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais vadovaujantis būtų galima pripažinti tokią aplinkybę. Iš byloje ir prie jos prijungtose bylose esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad suinteresuotas asmuo N. Z. apie Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį sužinojo anksčiau nei 2009 m. gegužės 25 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 11 02 nutartimi (b.l.96-98, t. I) pagrįstai atnaujino procesą šioje byloje.
Kadangi Alytaus rajono apylinkės teismas, kaip sprendžia apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs procesą byloje nepagrįstai panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį, apskųstoji nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – suinteresuoto asmens prašymas, atnaujinus procesą, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį atmestinas (CPK 371 str. 1 d. 1 p.).
Patenkinus pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą, panaikinus Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išsprendus iš esmės – atmetus suinteresuoto asmens prašymą, atnaujinus byloje procesą, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį, naujai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjai A. M. jos turėtos 2000 Lt išlaidos nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose (b.l. 180, t. I; b.l. 168, t. II, b.l. 36, t. III) priteistinos jai iš suinteresuoto asmens N. Z. (CPK 98 str.).
Iš suinteresuoto asmens N. Z. į valstybės biudžetą taip pat priteistinos 22,52 Lt procesinių dokumentų įteikimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išlaidos (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies antru punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti suinteresuoto asmens N. Z. prašymą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjai A. M. pratęsė terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jos senelio J. A. mirties.
Priteisti pareiškėjai A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš suinteresuoto asmens N. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš suinteresuoto asmens N. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 22,52 Lt (dvidešimt su litus ir 52 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.