Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-55-799/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramkesta“ ieškinį atsakovui R. V. dėl padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Ramkesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), prašydama priteisti iš atsakovo R. V. 2 607,00 Eur žalos atlyginimo; 10 488 Eur žalos atlyginimo (2 839,00 Eur ir 7 649,00 Eur į apskaitą neįtrauktos pajamos nuo parduotų transporto priemonių pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) sprendimą; priteisti 11 553,98 Eur apskaičiuotos mokestinio patikrinimo metu mokėtinos sumos; atmetus 3 punkte nurodytą ieškinio reikalavimą ieškovei iš atsakovo priteisti 4 559,17 Eur (priskaičiuotos baudos, delspinigiai, netesybos atlikto mokestinio patikrinimo metu); priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kiekvienos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas UAB „Ramkesta“ direktoriaus pareigas, neteisingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tinkamai nedeklaravo gautų pajamų, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių. VMI 2015 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. FRO680-548 konstatuota, jog 2011 m. gegužės mėn. į apskaitą nebuvo įtrauktas automobilio „Opel Vectra“ pardavimas pirkėjui už 2 607,00 Eur (9 000,00 Lt). Taip pat VMI patikrinimo akte konstatuota, kad įmonė pardavė automobilius mažesnėmis negu rinkos kainomis. Šios faktinės aplinkybės nustatytos apklausus pirkėjus. Nuo visų papildomai bendrovės nustatytų pajamų VMI papildomai apskaičiavo mokesčius ir baudas. UAB „Ramkesta“ VMI aktų neginčijo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismo motyvai:

3.1. Priteisė ieškovei iš atsakovo 2 607,00 Eur žalos atlyginimo dėl į apskaitą neįtraukto automobilio „Opel Vectra“ pardavimo. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad automobilis priklausė ieškovei, buvo apdraustas T. M. UAB „Ramkesta“ vardu, ant šio automobilio buvo uždėti UAB „Ramkesta“ priklausantys juridiniams asmenims išduodami laikini valstybiniai numeriai. Atsakovo ir T. M. paaiškinimus dėl automobilio apdraudimo vertino kaip nuoseklius ir sutampančius, tačiau juos atmetė remdamasis byloje surinkta medžiaga, t. y. A. P. paaiškinimu, UAB „TELE2“ 2020 m. sausio 30 d. pažyma Nr. SD-31506 „Dėl informacijos pateikimo“, VMI 2014 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-703, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1V-353 „Dėl leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktu.

3.2. Priteisė ieškovei iš atsakovo 10 488,00 Eur žalos atlyginimo. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad VMI 2015 m. liepos 28 d. akte Nr. FR0680-548, kurio atsakovas neginčijo, nustatė faktines aplinkybes dėl įmonei priklausančių automobilių pardavimo mažesnėmis negu rinkos kainomis. UAB „Ramkesta“ deklaracijose, PVM sąskaitose faktūrose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas ir transporto priemonių pardavimą Lietuvoje įformino akivaizdžiai mažesnėmis nei rinkos kainomis.

3.3. Ieškovės reikalavimą priteisti 11 553,98 Eur žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Paaiškino, kad ieškovės prašoma priteisti 6 994,81 Eur skola yra nesumokėti mokesčiai, kurie negali būti laikomi bendrovei padaryta žala. VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Tenkino reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 4 559,17 Eur netesybų, baudos, delspinigių, motyvuodamas tuo, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas R. V. (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iš jo priteista ieškovei 2 607,00 Eur žalos atlyginimo, 10 488,00 Eur žalos atlyginimo, 4 559,17 Eur netesybų, ir dėl šių dalių priimti naujus sprendimus – ieškinio reikalavimų netenkinti.

4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškinį pareiškė netinkamas subjektas. VMI apskaičiuotos įmonei baudos ir delspinigiai gali būti pripažinti nuostoliais. Šiuo atveju baudų apskaičiavimo momentu įmonė buvo moki. Įmonė iki 2015 m. spalio 20 d. buvo pajėgi vykdyti savo prievoles kreditorei VMI. Nuo 2015 m. gegužės 29 d. įmonė turėjo likviduojamo juridinio asmens statusą. 2015 m. rugpjūčio 31 d. įmonė atliko paskutinį sandorį ir jokios veiklos nevykdė. Ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, o ne akcininkai, kuriems ši teisė suteikta. Vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo metu, kai įmonė tampa nemoki. Gebėjimą atsiskaityti su kreditore VMI lėmė ne vadovo netinkamas veikimas, o akcininkų priimtas sprendimas išsidalyti dividendus ir pasidalyti lėšas, gautas už parduotą įmonės turtą. Akcininkai jokių pretenzijų dėl VMI patikrinimo metu nustatytų aplinkybių nereiškė. Kreditoriai jokio reikalavimo bankroto administratorei dėl kreipimosi į teismą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo nereiškė. Taip pat bankroto byloje neišspręstas klausimas dėl kreditorių reikalavimų dydžio.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 2 607,00 Eur žalos atlyginimo, 10 488,00 Eur žalos atlyginimo, 4 559,17 Eur netesybų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas sistemingai nedeklaruodavo visų gautų pajamų, dėl to įmonei apskaičiuotos baudos, delspinigiai. Priimant sprendimą buvo remtasi oficialiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas šių duomenų teisingumo neginčijo. Egzistuoja visos vadovo civilinės atsakomybės sąlygos. Kreditorių interesus pažeidžiantys atsakovo veiksmai yra konstatuoti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-105-220/2019. Bankroto administratorius gina ne tik kreditorių, bet ir bankrutuojančios įmonės interesus. Vadinasi, jis yra tinkamas ieškovas, turintis materialinį ir procesinį suinteresuotumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl nuostolių priteisimo bankrutuojančiai įmonei iš buvusio įmonės vadovo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1177-479/2018 iškėlė bankroto bylą UAB ,,Ramkesta“, bankrutuojančios įmonės administratore paskyrė UAB „Tamtamas“. Teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovas R. V. nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2015 m. birželio 3 d. buvo UAB ,,Ramkesta“ vadovas, o nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2018 m. birželio 13 d. įmonės likvidatorius.

10. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės patikslintą ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo R. V. 2 607,00 Eur žalos atlyginimo, 10 488,00 Eur žalos atlyginimo (2 839 Eur ir 7 649 Eur į apskaitą neįtrauktos transporto priemonių pardavimo pajamos pagal VMI sprendimą); 4 559,17 Eur netesybų (baudos ir delspinigiai), 5 proc. dydžio metines palūkanas už kiekvieną priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog baudų apskaičiavimo momentu įmonė buvo moki, o ieškinį pateikė netinkamas ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

11. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

12. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

13. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas.???

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

15. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Šių įstatymų pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį vadovui taikoma civilinė atsakomybė, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

16. Šiuo atveju remiantis VMI 2015 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. FR0682-75 „Dėl patikrinimo akto“, VMI 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. FR0682-628 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ konstatuota, kad atsakovas R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 16 punktus, BAĮ 21 straipsnį. Šių sprendimų atsakovas neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi ir vertino kaip oficialius rašytinius įrodymus, turinčius didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Taip pat Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-105-220/2019 nurodyta, kad atsakovas, būdamas ir įmonės akcininku, neturėjo teisės priimti sprendimo išmokėti dividendus, nes buvo ginčas dėl nesumokėtų mokesčių sumokėjimo kreditorei VMI. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir jame nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, todėl jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, šios prezumpcijos nepaneigė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

17. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 2 607,00 Eur žalos atlyginimo dėl į apskaitą į neįtraukto automobilio „Opel Vectra“ pardavimo. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad automobilis priklausė ieškovei, buvo apdraustas T. M. UAB „Ramkesta“ vardu, ant šio automobilio buvo uždėti UAB „Ramkesta“ priklausantys juridiniams asmenims išduodami laikini valstybiniai numeriai. Atsakovo ir T. M. paaiškinimus dėl automobilio apdraudimo vertino kaip nuoseklius ir sutampančius, tačiau juos atmetė remdamasis byloje surinkta medžiaga, t. y. A. P. paaiškinimu, UAB „TELE2“ 2020 m. sausio 30 d. pažyma Nr. SD-31506 „Dėl informacijos pateikimo“, VMI 2014 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-703, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 1V-353 „Dėl leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktu. Atsakovas šių duomenų teisingumo neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas už automobilį „Opel Vectra“ gavo 2 607,00 Eur (9 000,00 Lt). Ginčo dėl šios sumos nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2 607,00 Eur gautas lėšas už automobilio „Opel Vectra“ pardavimą vertino kaip ieškovės patirtus nuostolius.

18. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 10 488,00 Eur žalos atlyginimo (2 839,00 Eur ir 7 649,00 Eur į apskaitą neįtrauktos transporto priemonių pardavimo pajamos pagal VMI sprendimą) padarytai žalai atlyginti. Remtasi VMI 2015 m. rugsėjo 22 d. galiojančiu ir turinčiu teisinę galią aktu Nr. FR0682-628 (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jame nurodyta, kad, pakartotinio patikrinimo metu taikant 19 proc. pajamų padidinimo rodiklį, PVM papildomai apmokestintos 13 transporto priemonių pardavimo Lietuvoje pajamos, kurių pardavimo kaina žemesnė nei vidutinė rinkos kaina. Pakartotinio patikrinimo metu, taikant 19 proc. pajamų padidinimo rodiklį, nustatyta iš viso 7 649,00 Eur 13 transporto priemonių pardavimo Lietuvoje pajamų. Pakartotinio mokestinio patikrinimo metu papildomai nustatytos 5 automobilių pardavimo pajamos sudaro 9 803,00 Eur. Atsakovas šio akto neginčijo, jame nustatytų aplinkybių įstatymų nustatyta tvarka nepaneigė (CPK 12, 178 straipsniai). Jame nustatyta faktinė aplinkybė dėl įmonei priklausančių automobilių pardavimo mažesnėmis negu rinkos kainomis, kurios VMI konstatuotos tiesiogiai apklausus pirkėjus. Byloje nėra duomenų, kad pirkėjai, teikdami paaiškinimus VMI mokestinio patikrinimo metu, būtų suinteresuoti nepagrįstai sukompromituoti atsakovą ar jo tuo metu valdytą įmonę UAB „Ramkesta“. Tokių duomenų nenurodė ir atsakovas. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 2 839,00 Eur ir 7 649,00 Eur.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti 11 553,98 Eur žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 4 559,17 Eur netesybų, baudos, delspinigių, motyvuodamas tuo, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Netenkino reikalavimo priteisti 6 994,81 Eur, motyvuodamas tuo, kad tai yra nesumokėti mokesčiai, kurie negali būti laikomi bendrovei padaryta žala. VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog nesumokėti mokesčiai dėl netinkamo apskaitos tvarkymo įmonėje nėra žala bendrovei, žalą sudaro tik baudos ir delspinigiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o yra būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, bendrovės prievolė, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla, todėl bendrovės nesumokėtų mokesčių sumą pripažinti bendrovės vadovo padaryta žala bendrovės kreditoriams nėra pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad bankroto administratorė neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo, nes įmonė buvo moki, tad pagrindo ginti kreditorių interesus neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė ieškinį CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, o ne Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio pagrindu, t. y. ieškovas įrodinėjo, kad žala padaryta ne kreditoriams, vėluojant inicijuoti bankroto bylą, bet pačiai bendrovei. Teisiškai reikšminga žala kreditoriams gali būti daroma, kai vėluojama inicijuoti bankroto bylą, bet reikalavimas šiuo pagrindu nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas. Iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams, o tik pačiai bendrovei, todėl turi būti nustatyta, kad žala padaryta tik bendrovei. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo bankrutuojančiai įmonei.

21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

24. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

25. Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nenagrinėtinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.