Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-04 · Civilinė byla Nr. 2A-3093-467/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
2A-3093-467/2015
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01297-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
A. Ž.
Ieškovas
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-3093-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01297-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.3.1.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. S. 2014 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės dukters L. Ž., gim. 2005 m. gegužės 17 d., gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad atsakovas A. Ž. turi teisę be apribojimų matytis ir bendrauti su dukra L. Ž., atsižvelgiant į pastarosios norą, poreikį skirti laiko mokslui ir poilsiui bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, konkretų pasimatymų laiką iš anksto suderinant su ieškove; priteisti iš A. Ž. 2 500 Lt (724,05 EUR) išlaikymo įsiskolinimą už 25 mėnesius (2012 m. spalio – 2014 m. lapkričio mėn.); priteisti iš A. Ž. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. išlaikymą dukrai L. Ž. kas mėnesį mokamomis 400 Lt (115,84 EUR) dydžio periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Nurodė, jog atsakovas A. Ž. yra L. Ž., gim. 2005 m. gegužės 17 d., tėvas. Šalys susituokusios nebuvo, tačiau, gyvendamos kartu, bendrai išlaikė nepilnametę dukrą. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. ieškovė su atsakovu gyvena atskirai. Dukra nuolat gyvena su ieškove. Ieškovė prašė atsakovo mokėti dukrai išlaikymą po 300 Lt, bet atsakovas visą laiką iki šiol moka dukrai po 200 Lt išlaikymą, kitu būdu prie išlaikymo neprisideda. Atsakovo mokamo 200 Lt dydžio išlaikymo buvo ir yra per mažai, kadangi dukra lanko mokyklą, augant didėja ir jos poreikiai.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Ž. atsiliepime su ieškiniu iš dalies sutiko, prašė nustatyti dukters L. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove bei nustatyti bendravimo tvarką, tačiau nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Nurodė, jog nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki šiol moka dukrai išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį, nes tokią sumą prašė mokėti ieškovė. Daugiau mokėti neturi galimybių, nes turi įsiskolinimą bankui, yra tik iš dalies darbingas, gauna 350 Lt (102,50 EUR) dydžio netekto darbingumo pensiją, todėl sutiko dukrai mokėti visą šią sumą išlaikymui. Jis yra ūkininkas, tačiau ūkis dirba nuostolingai, pelno neteikia. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kategoriškai nesutiko, nes visą šį laiką mokėta išlaikymo suma ieškovei buvo pakankama.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. Ž. nepilnametei dukrai L. Ž., gim. 2005 m. gegužės 17 d., išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. – 724,05 EUR ir išlaikymą nuo 2014 m. gruodžio 18 d., mokamą po 115,84 EUR kas mėnesį iki dukters pilnametystės; nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką be apribojimų, atsižvelgiant į dukters norą, poreikį skirti laiko mokslui ir poilsiui bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, konkretų pasimatymų laiką iš anksto suderinant su ieškove D. S.; ieškinį, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, jog nepilnametė šalių dukra gyvena kartu su motina D. S. ir yra jos išlaikoma. Nuo 2012 m. rugsėjo mėn., šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas iki šiol kas mėnesį moka 200 Lt dydžio išlaikymą dukrai. Ieškovė dirba sezoninius darbus nuo kiekvienų metų kovo mėn. iki lapkričio mėn., gauna minimalų darbo užmokestį. Žiemos metu, t.y. laikotarpiu, kai ji nedirba ir negauna pajamų, vaiką išlaikyti padeda jos giminaičiai. Atsakovas yra iš dalies darbingas, jam iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jis gauna 102,53 EUR netekto darbingumo pensiją, taip pat yra ūkininkas. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodytos sunkios finansinės ir sveikatos aplinkybės galėtų būti pagrindu mažinti teismų praktikoje pripažįstamą minimalų išlaikymo dydį, tačiau ne šiuo konkrečiu atveju, kadangi atsakovas yra ūkininkas, turi žemės ir nekilnojamojo turto, augina galvijus. Nors atsakovas nurodo, kad jis pajamų iš ūkio neturi, bet jis plečia ūkį, t.y. 2014 m. rugsėjo 30 d. įgijo du žemės sklypus, kurių vidutinė rinkos vertė – 19 016 EUR. Dėl to teismas vertino, kad atsakovas turi galimybę teikti vaikui bent minimalų išlaikymą. Kadangi šalys skyrium gyvena nuo 2012 m. rugsėjo mėn. ir nuo to laiko atsakovas moka dukters išlaikymui po 200 Lt (60 EUR) kas mėnesį, teismas sprendė, jog tikslinga priteisti ir ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimą. Nustačius, jog ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, teismas šį ieškovės reikalavimą paliko nenagrinėtu, taip pat nustatė ieškovės prašomą bendravimo su dukra tvarką, kadangi atsakovas su šia tvarka taip pat sutiko.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. Ž. apeliaciniame skunde su priimtu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino sunkią apelianto finansinę padėtį bei sveikatos būklę. Byloje buvo pateikti duomenys apie apelianto gaunamą 102,53 EUR dydžio netekto darbingumo pensiją bei 50 proc. darbingumo lygio pažyma, įrodanti jo sunkią sveikatos būklę. Apeliantui pačiam reikalingi medikamentai, jis gyvena su senyvo amžiaus motina, kuriai reikalinga nuolatinė parama, taip pat turi dvi pilnametes dukras, kurioms irgi reikalingas išlaikymas. Vienintelės nuolatinės apelianto pajamos yra netekto darbingumo pensija, o nekilnojamasis turtas negali būti vertinamas kaip toks, iš kurio gali būti teikiamas išlaikymas vaikui. Apeliantui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka. O tokio turto turėjimas dar nereiškia, kad iš jo yra gaunamos tam tikros pajamos. Priešingai, atsakovui reikia mokėti žemės mokestį, prižiūrėti sklypus, kas reikalauja didelių investicijų ir išlaidų, taip pat reikia grąžinti paskolą kreditoriui. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad apeliantas neva „plečia“ ūkį. Byloje buvo pateikti duomenys, kad atsakovas negauna jokių pajamų iš ūkininkavimo veiklos ir iš žemės sklypų. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės turtinės padėties bei jos objektyvių galimybių prisidėti prie išlaikymo, kadangi ji dirba sezoninius darbus, gauna nedarbo draudimo išmokas, jai padeda giminaičiai. Taigi ieškovės turtinė padėtis yra netgi geresnė nei apelianto. Ieškovė turi nuosavą būstą, kuriame gyvena su dukra, todėl jos paskaičiavimai dėl neva 10 metų amžiaus vaiko sunaudojamų net 100 Lt vidutiniškai tenkančių buitinių išlaidų už vandenį, šildymą, elektrą yra nelogiški, pernelyg dideli ir neparemti jokiais skaičiavimo metodais. Tas pats pasakytina apie aprangą ir avalynę, neva reikalingas odontologo paslaugas, žaislus, laisvalaikio bei telefono paslaugas, kurios (telefono paslaugos, žaislai) pagal teismų praktiką net nepriskiriamos kaip būtinosios/minimalios vaiko išlaikymui reikalingos sąlygos. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vaikas gyvena ir lanko mokyklą Švenčionyse, todėl jai nereikia skirti transportavimo iki mokyklos išlaidų. Aplinkybės, jog apeliantas ilgą laiką gera valia mokėjo 200 Lt išlaikymą vaikui, nuolat bendrauja su vaiku, turėjo būti vertinamos jo naudai. Byloje nebuvo pateikta jokių ieškovės rašytinių pretenzijų ar reikalavimų padidinti anksčiau apelianto mokėtą išlaikymą, kas rodo, kad ieškovė sutiko su tokiu išlaikymo dydžiu.

Atsiliepime ieškovė D. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog apeliantas ne tik kad nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turi papildomų, su sveikatos priežiūra susijusių, nuolatinių išlaidų, tačiau tokių išlaidų net neįvardijo. Taip pat jokiais įrodymais nepagrindė pareigos išlaikyti motiną ir dvi pilnametes dukras. Apelianto teiginiai, kad jis negauna jokių pajamų iš ūkininkavimo veiklos, yra klaidinantys, nes juos paneigia deklaracijos už 2013-2014 metus, banko sąskaitos išrašas. Apeliantas vykdo aktyvią ūkinę veiklą - apdirba 50,80 ha ploto žemę, turi galvijų, neregistruotos žemės ūkio technikos ir nekilnojamo turto, įsigijo krūmapjovę, žoliapjovę, noragus ir kitus agregatus bei konsultavimo paslaugas. Todėl teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto galimybių mokėti reikalaujamą priteisti išlaikymą ir jo įsiskolinimą. Neteisingi taip pat atsakovo argumentai, neva tesimas nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovei, nes dukters išlaikymo naštą tarp šalių teismas padalino lygiomis dalimis. Nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo proceso metu apeliantas neginčijo, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 800 Lt (231,69 EUR) suma. Argumentus dėl per didelės vaiko poreikiams tenkinti būtinos sumos išdėstė tik apeliaciniame skunde, todėl jie turi būti atmesti. Iki ieškinio padavimo teiktą išlaikymą apeliantas mokėjo savo nuožiūra, o į ieškovės žodinius raginimus teikti didesnį išlaikymą nereagavo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. Ž. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra sudarę santuokos, tačiau, jiems gyvenant kartu, 2005 m. gegužės 17 d. gimė dukra L. Ž., kuri šiuo metu gyvena kartu su motina (ieškove) D. S.. Abi šalys pripažįsta, jog nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio gyvena atskirai ir nuo to laiko atsakovas teikė šalių nepilnametei dukrai 200 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai, mokamą po 400 Lt (115,84 EUR) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. spalio iki 2014 m. lapkričio mėn. – viso 725,05 EUR. Pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinį tenkino, konstatavęs, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia jam teikti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo finansinę padėtį bei sveikatos būklę, taip pat ieškovės turtinę padėtį bei tarp šalių susiklosčiusius santykius, kas sudaro pakankamą pagrindą prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti, o priteistino išlaikymo dydį sumažinti iki atsakovo gaunamos pensijos dydžio – 102,53 EUR. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta, kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė ir jas taikė tinkamai.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė nurodytą teisinį reglamentavimą ir, atsižvelgęs į atsakovo nurodytas faktines aplinkybes dėl sveikatos būklės ir turtinės padėties, priteisė šalių dukrai ieškovės prašomą mažesnį, nei minimalius poreikius atitinkantį, išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti nepilnametei dukrai 115,84 EUR dydžio išlaikymo. Atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad jo vienintelės gaunamos pajamos yra nedarbingumo pensija (102,53 EUR), nes vykdoma ūkininko veikla yra nepelninga, o sveikatos būklė neleidžia susirasti jokio apmokamo darbo, teismo buvo įvertinti pakankamai ir teisingai. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas yra 50 proc. darbingas (b.l. 29). Tai reiškia, jog jis turi galimybę dirbti nepilną darbo dieną ar nepilnu darbo krūviu. Be to iš byloje esančios darbingumo lygio pažymos matyti, jog 50 proc. darbingumas atsakovui nustatytas laikinai (iki 2015 m. rugpjūčio 20 d.). Atsakovo darbingumo lygis nėra kliūtimi atsakovui verstis ūkininko veikla. Nors atsakovas nurodo, kad ūkininko ūkis neteikia jam jokių pajamų, byloje esantis atsakovo banko sąskaitos išrašas tvirtina, jog jis gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, įsigyja naujus sklypus, naudojasi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugomis (b.l. 32-46). Vien 2013 metais atsakovas turėjo 33 601,52 Lt neapmokestinamųjų pajamų (b.l. 63-64), 2014 metais – 9 010,24 Lt (b.l. 82). Šios aplinkybės sudarė pakankamą ir pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad atsakovo ūkininko ūkis veikia, yra plėtojamas, iš jo gaunamos pajamos. Pats atsakovas sutinka mokėti dukrai išlaikymą lygų jo gaunamai nedarbingumo pensijai, todėl akivaizdu, kad atidavęs dukros išlaikymui vienintelį savo pajamų šaltinį, atsakovas negalėtų išlaikyti nei savęs, nei ūkio. Negana to, atsakovas išlaiko ne tik save, bet ir, kaip teigiama jo apeliaciniame skunde, savo motiną ir dvi pilnametes dukras. Tokiu būdu nėra jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog 115,84 EUR dydžio kas mėnesį išlaikymo suma, priteista iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai, taps jam nepakeliama našta.

Atsakovas tvirtina, jog jam nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra įkeisti bankui, už juos mokamas kreditas, tačiau tokių duomenų teismui nepateikia, todėl šios aplinkybės laikytinos neįrodytomis (CPK 178 str.), o, net ir esant priešingai, tai dar nereikštų, jog atsakovas negauna ar negali gauti iš turimo nekilnojamojo turto papildomų pajamų. Kitu atveju, atsakovo elgesys, pasiimant paskolą ir įsigyjant žemės sklypus, kurie realiai atneša tik nuostolius, taip pat galėtų būti traktuojama kaip dirbtinai sukurtas turtinės padėties apsunkinimas.

Neįrodytais taip pat pripažintini ir atsakovo argumentai apie kartu gyvenančios senyvo amžiaus motinos bei dviejų pilnamečių dukrų išlaikymą, kadangi šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Be to pareiga padėti savo nusenusiems tėvams ir jau pilnamečiams vaikams negali būti pakankamu pasiteisinimu ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Apeliantas skunde neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovę, kaip turinčią blogesnes galimybes išlaikyti dukrą. Priešingai, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas abiejų šalių galimybes išlaikyti dukrą iš esmės vertino vienodai, t.y., kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi lygias galimybes teikti išlaikymą vaikui ir priteisė iš ieškovo lygiai pusę šalių nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo. Nors ieškovas ir teigia, jog priteistas išlaikymo dydis nėra paremtas konkrečiais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodytos dukters išlaikymo išlaidos yra minimalios, prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija teismų praktikoje pripažintino minimalaus, pagrindinius nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančio dydžio, todėl atskirai ir neturėjo būti įrodinėjama kaip atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus bei visuotinai žinomas pragyvenimo kainas. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, nei atsiliepime į ieškinį, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas neginčijo, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 800 Lt (231,69 EUR) suma yra per didelė ar nepagrįsta. Todėl ir dėl to, kad tokie argumentai atsirado tik apeliaciniame skunde, jie atmestini kaip nepagrįsti (CPK 306 str. 2 d.).

Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja iki ieškinio padavimo jo „gera valia“ mokėtą išlaikymą bei nuolatinį bendravimą su dukra, kaip teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiga tėvams išlaikyti bei auklėti savo vaikus ir jais rūpintis yra prigimtinė ir egzistuoja net nesant teismo sprendimo, todėl šie atsakovo teiginiai yra daugiau deklaratyvūs negu įrodomieji. Be to aplinkybė, kad dukra bendrauja su tėvu, nėra pagrindu neremti jos materialiai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiavęs jį pagal ieškovės prašymą po 100 Lt (28,96 EUR) kas mėnesį, konstatavęs, jog per laikotarpį nuo 2012 metų rugsėjo mėn. atsakovo teiktas išlaikymas buvo nepakankamas. Atsakovas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis nuolat mokėjo 200 Lt išlaikymą vaikui, ieškovė šiai sumai neprieštaravo, pretenzijų nereiškė, tokios sumos pakako, todėl išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti. Tačiau tokie apelianto argumentai teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia. Kaip tvirtina bylos duomenys, 200 Lt išlaikymo sumą atsakovas nustatė savo nuožiūra, pradėjus šalims gyventi atskirai. Ieškovė tvirtina, kad tokia suma nebuvo pakankama ir ji buvo priversta dėl to riboti dukters poreikius, prašyti atsakovo padidinti išlaikymo sumą, tačiau atsakovas į jos prašymus nereagavo. Šių ieškovės teiginių apeliantas nepaneigė, nes toks išlaikymas objektyviai laikytinas nepagrįstai mažu ir užkertančiu kelią vaikui gauti bent minimalius poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Be to pirmosios instancijos teisme iš esmės sutiko, kad 200 Lt išlaikymo suma yra nepakankama, tačiau tvirtino, kad dėl savo turtinės padėties ir sveikatos būklės daugiau mokėti negali. Aplinkybė, kad ieškovė kurį tai laiką nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo į teismą, taip pat nereiškia, kad išlaikymas buvo pakankamas ar jis apskritai nesusidarė.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, tarp kurių – ir prašymas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrįsti ir teisiškai reikšmingi, o taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistina 150 EUR apeliacinės instancijos teisme ieškovės D. S. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str., b.l. 173).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. Ž. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) EUR ieškovei D. S. išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Henrichas JaglinskisAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė