- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-1094-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03928-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edita Šliumpienė, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-642-329/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei G. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės G. Š. priteisti 1 847,33 Eur negrąžinto kredito, 194,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 75 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 182,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 847,33 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.), 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 847,33 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 52 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė BnP Finance, UAB ir atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-wgz57gpr, kuria atsakovei buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 236,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26 proc.) ir 720 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp BnP Finance, UAB ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, BnP Finance, UAB perleido ieškovei reikalavimo teises į BnP Finance, UAB skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 7 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei sutartyje nurodytu elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovė laiko, jog tinkamai perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti iš atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su akcesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Taip pat nurodė, kad atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 straipsnio bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. liepos 31 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovės prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu.
3. Atsakovei G. Š. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 1 847,33 Eur negrąžinto kredito; 194,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 75 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 182,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.); 116 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.); 26 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 30 d. – 1476,25 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 1440,80 Eur; 2021 m. gegužės 30 d. – 1404,58 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 1367,58 Eur; 2021 m. liepos 30 d. – 1329,78 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 1291,16 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 1251,70 Eur; 2021 m. spalio 30 d. – 1211,39 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 1170,20 Eur; 2021 m. gruodžio 30 d. – 1128,12 Eur; 2022 m. sausio 30 d. – 1085,13 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 1041,21 Eur; 2022 m. kovo 30 d. – 996,33 Eur; 2022 m. balandžio 30 d. – 950,48 Eur; 2022 m. gegužės 30 d. – 903,64 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – 855,78 Eur; 2022 m. liepos 30 d. – 806,89 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 756,94 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 705,91 Eur; 2022 m. spalio 30 d. – 653,77 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 600,50 Eur; 2022 m. gruodžio 30 d. – 546,08 Eur; 2023 m. sausio 30 d. – 490,48 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 433,67 Eur; 2023 m. kovo 30 d. – 375,63 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. – 316,33 Eur; 2023 m. gegužės 30 d. – 255,75 Eur; 2023 m. birželio 30 d. – 193,86 Eur; 2023 m. liepos 30 d. – 130,63 Eur; 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 66,03 Eur); 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 2 415,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 144,16 Eur bylinėjimosi išlaidų; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-s2yh9jg7 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas, nustatęs, kad atsakovė nesilaikė sutarties mokėjimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2020 m. liepos 31 d. nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, bei byloje nesant duomenų apie tai, jog atsakovė būtų tinkamai bei laiku atsiskaičiusi su ieškove, tai yra laiku grąžinusi jai suteiktą 2 000 Eur kreditą, ieškovės reikalavimą dėl 1 847,33 Eur negrąžinto kredito priteisimo laikė pagrįstu, todėl tenkino.
6. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika bei atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė prašo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 31 d.), ieškinio reikalavimą dėl 194,04 Eur taip pat laikė pagrįstu, todėl jį tenkino.
7. Teismas, konstatavęs, kad atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 75 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 31 d.).
8. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniais, ieškovei iš atsakovės priteisė 182,91 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.).
9. Teismas pažymėjo, kad 26 procentų dydžio negautos pajamos, skaičiuojamos nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais, tai yra pajamomis, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.
10. Teismas, siekdamas nepažeisti atsakovės interesų tuo atveju, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, sprendė, jog tikslinga ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.), tai yra 116 Eur (1 847,33 Eur negrąžinta kredito dalis × (26 proc. / 365 dienų per metus) × 88 dienų) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, tai yra 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.), galėjo tikėtis gauti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
12. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimu dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos prašomų taikyti netesybų dydis bei laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu.
13. Teismas konstatavo, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 dienų), ir sprendė, kad šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, o šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju iš šešių materialiųjų reikalavimų buvo patenkinti penki reikalavimai, tai yra 83,33 proc., proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisė 144,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (173 Eur x 83,33 proc. / 100).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 847,33 Eur) nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.); pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 847,33 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 847,33 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 173 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Marijampolės apylinkės teismo ų 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
15.2. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.
15.3. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
15.4. Apeliantei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas sprendime kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovei ir po sutarties termino pabaigos negrąžinus kredito, apeliantė ir toliau patirs tuos pačius nuostolius, kaip ir iki sutarties termino pabaigos. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
15.5. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.
15.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo, todėl remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
16. Atsakovė G. Š. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovės G. Š. 2019 m rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-wgz57gpr, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį (palūkanas): 1 236,64 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 26 proc.) ir 720 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. liepos 31 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė reikalavimą į atsakovės skolą perleido ieškovei UAB Legal Balance (toliau – ieškovė arba apeliantė). Ieškovė pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą. Duomenų, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.
21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (1 847,33 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne pagal sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
22. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
23. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
24. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
26. Atmestini apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.
27. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
28. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.
29. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.
30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 straipsnis). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).
31. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (iš lot. savo iniciatyva). Nors nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau byloje nustatyta, kad už ieškinio pateikimą teismui ieškovė yra sumokėjusi 52 Eur, nors byloje mokėtinas žyminis už ieškinio pateikimą sudarė 113,05 Eur ((1 847,33 Eur (reikalavimas dėl negrąžinto kredito priteisimo) + 194,04 Eur (reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo) + 75 Eur (reikalavimas dėl administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo) + 182,91 Eur (reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo) + 1 284,32 Eur (reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 847,33 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.)) + 1 440,92 Eur (reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 847,33 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos)) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Laikytina, kad penktasis ir šeštasis ieškinio reikalavimai yra savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai, apskaičiuotini sekančiai: reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 847,33 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) sudaro 1 284,32 Eur (1 847,33 Eur x 26 proc. metinių palūkanų / 365 dienos x 976 dienos (laikotarpis nuo ieškinio parengimo (2020 m. gruodžio 18 d.) iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.)), reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 847,33 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos) – 1 440,92 Eur (1 847,33 Eur x 26 proc. metinės palūkanos / 365 dienos x 3 metai (vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu)). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, žyminio mokesčio nepriemoka 61,05 Eur (113,05 Eur – 52 Eur) valstybei priteistina proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams: iš ieškovės – 10,18 Eur (61,05 Eur x 16,67 proc.), iš atsakovės – 50,87 Eur (61,05 Eur x 83,33 proc.).
32. Taip pat nustatyta, kad už apeliacinio skundo pateikimą teismui ieškovė yra sumokėjusi 15 Eur, nors byloje mokėtinas žyminis už apeliacinio skundo pateikimą sudaro 61,93 Eur ((1 284,32 Eur (reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 847,33 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.)) + 1 440,92 Eur (reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 847,33 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos)) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 4, 7 dalys, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, netenkinus apeliacinio skundo, žyminio mokesčio nepriemoka 46,93 Eur (61,93 Eur – 15 Eur) valstybei priteistina iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, 57,11 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 11 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,87 Eur (penkiasdešimt eurų 87 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.