Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. L. dėl vykdomojo dokumento išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. L. ir A. L. prašymą suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2SP-1904-733/2017 šalys, nutraukdamos santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sudarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurią teismas patvirtino ir kurios 7 punktu susitarė, kad „pareiškėjai pagal 2003-09-04 kreditavimo sutartį Nr. 296 (būsto kreditas) AB DNB bankui atsako solidariai, tačiau tarpusavyje susitaria, kad šį kreditą su palūkanomis abu dengs kiekvieną mėnesį šiomis dalimis: L. L. moka 2/3 dalis šio kredito su palūkanomis mokėtinos kiekvieną mėnesį sumos, o A. L. - 1/3 dalį šio kredito su palūkanomis mokėtinos kiekvieną mėnesį sumos. Pareiškėjai įsipareigoja kiekvieną mėnesį iki 8-os dienos įnešti į L. L. sąskaitą AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini) jam priklausančią dengti sumą paskolos su palūkanomis grąžinimui, nuo kurios bankas tiesioginio debeto būdu nuskaičiuoja mokamą kreditą su palūkanomis. Jeigu kuris iš pareiškėjų nevykdys šio savo įsipareigojimo, tuomet kitam pareiškėjui padengus už jį jo dalį kredito su palūkanomis, bus laikoma, kad šią pinigų sumą jis yra skolingas šiam pareiškėjui.“.

Pareiškėja L. L. pateikė įrodymus, kad A. L. nevykdo minėto susitarimo, nuo 2017 m. sausio mėnesio neperveda pinigų į jos sąskaitą paskolos dengimui ir palūkanų mokėjimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014 yra konstatavęs, kad iš esmės sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių ir taikos sutartis prilygintinos viena kitai ir taikos sutarčiai, sudarytai dėl santuokos nutraukimo, taikytini sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių tvirtinimui nustatyti apribojimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 str. 4 d.).

Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLIV skyriuje. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal rašytinį pareiškimą išieškotojui (CPK 646 str. 1 d.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl nevykdomos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

Minėtame Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-07-29 sprendime nurodoma, kad abu pareiškėjai lieka solidariai atsakingi kreditoriui.

Įstatymas numato, kad kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.), tačiau solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012). Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str.). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, tai yra atgręžtinį reikalavimą kitiems bendraskoliams.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus tai, kad nors pareiškėjas nepervesdavo jam nustatytą sumą kas mėnesį į pareiškėjos sąskaitą, tačiau prievolė bankui buvo tinkamai vykdoma, teismas daro išvadą, kad pareiškėja turi pateikti atgręžtinį reikalavimą A. L. įstatyme nustatyta tvarka, t. y. reiškiant ieškinį, o ne reikšti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjai išduoti vykdomojo rašto negalima, todėl jos prašymas atmestinas (CPK 588 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.