- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- e2-1441-1169/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01045-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“
- Trečiasis asmuo
- „ERGO Insurance SE“
- Advokatai
- Arūnas Kriukas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.9Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė, veikianti Utenos apylinkės teismo vardu,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino būstas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – „ERGO Insurance SE“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Visagino būstas“ 909 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 15 d. iš techninių namo patalpų buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudėja N. Ž. Ieškovė, kompensuodama dėl minėto užliejimo draudėjai padarytus nuostolius, išmokėjo 909 Eur dydžio draudimo išmoką už aplietų patalpų remontą. Ieškovės teigimu, išmokėjusi išmoką, ji įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos atlyginimo asmenį. Draudėja nurodė, kad vanduo bėgo iš techninių patalpų, esančių virš jos buto. Taip pat draudėja nurodė, jog ant stogo kaupėsi sniegas, kuris nebuvo valomas, todėl atlydžio metu pradėjo bėgti per stogą į patalpas. Po šio įvykio atsakovė pradėjo valyti stogą ir užpylimai nebesikartojo. Iki 2022 m. gruodžio 15 d. įvykio butas taip pat buvo užlietas, bet draudėja nesikreipė į draudiką, nes žala buvo nežymi. Atsakovė žinojo apie problemą, kurią ji pradėjo spręsti tik po 2022 m. gruodžio 15 d. užpylimo. UAB „Visagino būstas“ 2022 m. gruodžio 15 d. statinio apžiūros akte nurodė, jog pratekėjimo priežastis – pro gelžbetoninę perdangą į techninį aukštą pratekėjo tirpstantis sniegas. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau- Namas) administratorė yra atsakovė UAB „Visagino būstas“. Ieškovės nuomone, atsakovė netinkamai atliko savo, kaip administratorės, pareigą tinkamai prižiūrėti pastatą, t. y. laiku pašalinti gyvenamojo namo defektus. Atsakovė stogą valyti pradėjo tik po įvykio. Taigi atsakovė buvo neatsargi, nerūpestinga ir neatidi, nes laiku nesutvarkė stogo defektų, dėl kurių per nesandarias stogo konstrukcijas buvo užlietos draudėjos gyvenamosios patalpos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Administravimo nuostatai), kurių 3, 4.3, 4.5, 4.6, 7.1, 7.7 punktuose aiškiai nurodyta, jog administratorius, atlikdamas pastato priežiūrą ir administravimą (kartu ir stogo priežiūrą), privalo laikytis administratoriui tenkančių pareigų. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Atsakovė yra verslininkė, savo srities profesionalė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo stengtis pastatą prižiūrėti, dėdama maksimalias pastangas, tačiau to neatliko ir taip atsirado kilusi žala. Ieškovė pabrėžė, kad stogo priežiūra yra susijusi su bendraisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR 1.07.03:2017). STR 1.07.03:2017 IV skyriuje įtvirtinta, jog statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriama stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas). Atsakovei prievolė atlyginti padaryta žalą kyla dėl to, kad ji nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui (neteisėtas neveikimas).
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Visagino būstas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Administravimo nuostatų 3 punkte nustatyta, jog administratorius administruoja namo bendrojo naudojimo objektus užtikrindamas jų techninę priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendina namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal galiojančius teisės aktus, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, atliekantis daugiabučio gyvenamojo namo techninę ir naudojimo priežiūrą, vykdydamas jam pavestas funkcijas, atlieka gyvenamojo namo būklės stebėjimus vykdydamas sezonines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų apžiūras, fiksuoja pastebėtus defektus, vertina gyvenamojo namo gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, nustato jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybę, fiksuoja nustatytus defektus apžiūrų aktuose, informuoja apie tai savininkus, siūlo jiems priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo techninės priežiūros ir privalomųjų darbų įgyvendinimo ir pagal priimtus savininkų sprendimus organizuoja jų įgyvendinimą. Savininkai apie būtinus atlikti darbus informuojami ilgalaikiais remonto planais, metiniais daugiabučio namo priežiūros ūkiniais finansiniais planais, aktuali informacija taip pat teikiama kasmetinėse ataskaitose. Tik savininkai turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais, dėl lėšų kaupimo atnaujinimo ir remonto darbams pagal administratoriaus apskaičiuotus ir pateiktus mėnesinius kaupiamųjų įmokų tarifus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, nesant išvardintų sąlygų administratoriui savo iniciatyva atlikus darbus, kurie nesusiję su privalomaisiais reikalavimais, nebūtų jokių garantijų dėl patirtų išlaidų apmokėjimo. Atsakovės teigimu, pateikti į bylą dokumentai patvirtina, kad ji visa apimtimi atlieka Administravimo nuostatuose jai pavestas funkcijas bei vykdo visus STR 1.07.03:2017 nustatytus privalomuosius gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pasak atsakovės, butų ir kitų patalpų savininkams nepriėmus sprendimo dėl lėšų kaupimo, be kita ko, ir stogo profilaktinei priežiūrai, į kurią įeina ir sniego valymas nuo stogo, ji neturėjo nei teisės, nei pareigos vykdyti minėtus darbus savo iniciatyva, juolab savo lėšomis. Savininkai parodė visišką abejingumą klausimams, susijusiems su bendros dalinės nuosavybės išlaikymu, nebalsavo ir sprendimo nepriėmė, todėl Namo savininkams taikomas minimalus kaupiamųjų įmokų tarifas, kuris naudojamas kaip rezervas nenumatytiems namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbams, nurodytiems daugiabučio namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano punktuose.
4. Atsakovė paaiškino, kad techninės priežiūros dokumentuose nenurodyta, kad namo stogo konstrukcija turi defektų. Pratekėjimas įvyko ne dėl namo stogo konstrukcijos trūkumų, o dėl namo stogo konstrukcijos ypatumų. Namo stogo konstrukcija nėra padengta rulonine danga, nes tai nenumatyta projekte. Namo stogą sudaro monolitinis gelžbetoninis latakas, išdėstytas stogo centre išilgai namo. Latako dugne įrengti lietaus nuotekų šalinimo vamzdynai. Nuo pastato kraštų iki latako išdėstyti gelžbetoniai blokai, kurie remiasi į latako kraštą ir turi nuolydį nuo namo krašto į latako pusę. Blokai su latako briauna niekaip nesutvirtinti, jie tiesiog padėti iš viršaus ant latako. Šie sujungimai nehidroizoliuoti ir nėra jokios kitos apsaugos nuo galimo vandens prisisunkimo tarp blokų ir latako briaunos. Esant normalioms oro sąlygoms, tokia lietaus nuotekų nuvedimo sistema veikia normaliai. Esant ekstremalioms oro sąlygoms, pvz., liūčiai, dėl blogai veikiančios lietaus kanalizacijos galimas vandens persipylimas per latako kraštus į techninį aukštą, kuris taip pat neturi hidroizoliacijos, atitinkamai susikaupęs vanduo po to sunkiasi į gyvenamąsias patalpas. Esant dideliam snygiui ir po to staigiam atlydžiui, tuo atveju, jei sniegas yra aukščiau sujungimo tarp gelžbetoninės plytos ir latako krašto, vanduo iš tirpstančio sniego pradeda sunktis pro sujungimą į techninį aukštą, iš kur susikaupęs sunkiasi į gyvenamąsias patalpas, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju.
5. Atsakovė taip pat nurodė, kad STR 1.07.03:2017 redakcijoje, galiojusioje iki 2018 m. gegužės 8 d., be kitų pagrindinių darbų buvo numatyta stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas). Aktualios redakcijos STR 1.07.03:2017 sąvoka „privalomieji darbai“ panaikinta ir VII skyriaus pavadinimas iš „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ pasikeitė į „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“. Atitinkamai visiškai pasikeitė šio skyriaus nuostatos, nustatančios daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus teisių ir pareigų apimtis. Kardinaliai pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą, ženkliai keitėsi (mažėjo) ir Visagino savivaldybės tarybos tvirtinami maksimalūs daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifai, į kuriuos dabar įskaičiuojamos tik metinės darbo laiko sąnaudos atliekant pastato nuolatinius stebėjimus ir apžiūras bei su tai susijusių dokumentų rengimu, pildymu ir saugojimu, t. y. apmokėjimo tvarka buvo suderinta su pasikeitusiomis STR 1.07.03.2017 nuostatomis. Kiti atliekami daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų eksploatavimo darbai (pvz., kanalizacijos, vandentiekio, elektros tinklų aptarnavimo ir kt., taip pat profilaktiniai darbai) apmokami pagal jų atlikimo faktą iš namo kaupiamųjų lėšų. Tam butų savininkai turi priimti atitinkamą sprendimą arba pateikti prašymą atlikti tam tikrus darbus ar vykdyti kitas priemones, tarp jų ir profilaktines. Kai tik buvo gauta Buto savininkės paraiška, nedelsiant buvo atlikti stogo valymo darbai. Mokėtina suma už atliktus darbus paskirstoma proporcingai pagal naudingą buto plota visiems namo butų savininkams. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad raginimas Namą renovuoti jo savininkams buvo teikiamas ne tik su ilgalaikiu planu, bet ir kasmetinėmis ataskaitomis, tačiau šis raginimas savininkų ignoruojamas. Atsakovės veiklą kontroliuojantis pareigūnas dokumentų tvarkymui pastabų neturi, techninio prižiūrėtojo veiklą vertina gera. Atsakovės nuomone, jos atžvilgiu negalima taikyti civilinės atsakomybės, nes jos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamasis ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Atstovas papildomai nurodė, kad Namo stogas neturi pakankamos apsaugos. Ant jo kaupiasi sniegas, tačiau atsakovė jo nevalo pagal STR 1.07.03.2017 reikalavimus, nors atsakovė žino apie stogo problemą.
7. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovė vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, vykdo stogo apžiūras ir jokių defektų nenustatyta. Iš STR 1.07.03.2017 sąvoka „privalomieji darbai“ panaikinta, todėl buvo sumažinti atsakovės paslaugų tarifai, dėl šios priežasties atsakovė stogo valymo darbus atlieka tik pagal gyventojų užsakymą. Stogai su rulonine danga nuolat reikalauja remonto, o Namo stogo konstrukcija iš esmės geresnė, nes jo beveik nereikia remontuoti. Nusiskundimų iš Namo gyventojų dėl užliejimų nuo stogo anksčiau nefiksuota. Ginčo atveju buvo didelis snygis.
8. Kaip liudytoja apklausta užlieto Buto savininkė N. Ž. paaiškino, kad Butas buvo užlietas ir anksčiau, bet žala buvo nedidelė, todėl į draudimą nesikreipė. Užliejimas įvyko gruodžio 13 d. Užliejami ir kaimynų butai. Pasak liudytojos, ji ėjo pas UAB „Visagino būstas“ technikę ir klausė, kada bus atliekamas stogo remontas, tačiau ji sakė, kad žiemą jokių darbų atlikti negalima, darbai sudėtingi, brangūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2023 m. vasario 7 d. butas (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu.
10. Namo bendrojo naudojimo objektų administratore yra paskirta atsakovė UAB „Visagino būstas“.
11. 2022 m. gruodžio 13 d. Butas buvo užlietas. Draudėja N. Ž. apie užliejimą informavo atsakovę. Atsakovė, atlikusi Buto apžiūrą, 2022 m. gruodžio 15 d. statinio apžiūros akte Nr. 68-698(10.88) nustatė, kad ant Buto vidinės didžiojo kambario sienos matoma pratekėjimo žymė, atšoko sienos dažai, ant lubų miegamajame matoma nedidelė drėgna dėmė. Priežastis – pro gelžbetoninę perdangą į techninį aukštą pratekėjo tirpstantis sniegas.
12. Ieškovė draudėjos patirtą žalą dėl Buto užliejimo įvertino 948,58 Eur ir, atlikusi besąlyginę išskaitą, išmokėjo draudėjai 909 Eur draudimo išmoką.
13. Ieškovės nuomone, už Butui padarytą žalą atsakinga atsakovė, todėl prašo subrogacijos tvarka atlyginti ieškovės draudėjai išmokėtą žalą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
15. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
16. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
17. Pagal STR 1.07.03.2017 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.) 11 punktą statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal STR 1.07.03.2017 13.1 punktą, mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita). STR 1.07.03.2017 18 punkte prie bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų priskiriamas reikalavimas nuo statinio ir jo konstrukcijų periodiškai pašalinti susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
19. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės.
20. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Butas buvo užlietas dėl per namo stogą prasiskverbusio tirpstančio sniego. Namo stogas yra bendroji statinio konstrukcija, už kurios tinkamą priežiūrą yra atsakinga atsakovė. Atsakovės teigimu, vandens pratekėjimas pro stogo dangą įvyko ne dėl stogo defektų (trūkumų), o dėl stogo konstrukcijos ypatumų, kurie nelaikytini stogo defektais. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Pažymėtina, kad stogas yra viršutinė pastatą dengianti dalis, kurio pagrindinė paskirtis yra saugoti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta, kad Namo stogas yra nesandarus t. y. atsiliepime pati atsakovė nurodo, kad Namo stogo konstrukcija nėra padengta rulonine danga, nes tai nenumatyta projekte, stogą sudaro monolitinis gelžbetoninis latakas, išdėstytas stogo centre išilgai namo; latako dugne įrengti lietaus nuotekų šalinimo vamzdynai, o nuo pastato kraštų iki latako išdėstyti gelžbetoniai blokai, kurie remiasi į latako kraštą ir turi nuolydį nuo namo krašto į latako pusę. Blokai su latako briauna niekaip nesutvirtinti, sujungimai nėra hidroizoliuoti ir nėra jokios kitos apsaugos nuo galimo vandens prisisunkimo tarp blokų ir latako briaunos, todėl esant ekstremalioms oro sąlygoms, pvz., liūčiai, dėl blogai veikiančios lietaus kanalizacijos galimas vandens persipylimas per latako kraštus į techninį aukštą, kuris taip pat neturi hidroizoliacijos. Esant dideliam snygiui ir po to staigiam atlydžiui, tuo atveju, jei sniegas yra aukščiau sujungimo tarp gelžbetoninės plytos ir latako krašto, vanduo iš tirpstančio sniego pradeda sunktis pro sujungimą į techninį aukštą, iš kur susikaupęs sunkiasi į gyvenamąsias patalpas, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju. Teismo vertinimu, šis atsakovės įvardijamas stogo ypatumas, iš tiesų yra stogo nesandarumas, t. y. trūkumas, nes Namo stogas neatitinka vienos iš pagrindinių savo funkcijų – nevisiškai apsaugo Namo vidų nuo atmosferos poveikio. Tai, kad atsakovė stogo nesandarumą vadina ypatumu, nepanaikina jos pareigos užtikrinti, kad bendrosios namo konstrukcijos nekeltų žalos kitiems asmenims, ir prižiūrėti, kad būtų tvarkingi stogo ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai.
21. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Šiuo atveju atsakovė apie stogo nesandarumą žino, tačiau jokių priemonių jam pašalinti nesiima. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Butas buvo užlietas ir Butui padaryta žala dėl nesandaraus Namo stogo, už kurio priežiūrą buvo atsakinga namo administratorė UAB dra„Visagino būstas“. Atsakovė neįrodinėjo ir byloje nenustatyta, kad žala Butui atsirado dėl nenugalimos jėgos arba draudėjos tyčios ar didelio neatsargumo, todėl atsakovės argumentai, kad ji nėra atsakinga už įvykio metu Butui padarytą žalą atmestini kaip nepagrįsti.
22. Atsakovė žalos dydžio neginčija, todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 909 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas. Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 909 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
24. Ieškovė nurodo patyrusi 360 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 22 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti.
25. Ieškovės nurodyta suma už advokato padėjėjo teisines paslaugas (atstovavimą teisme) neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, darytina išvada, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 382 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“ (j. a. k. 155498117) 909 Eur (devynių šimtų devynių eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (909 Eur) nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 382 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.