Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1436-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-06
Bylos Nr.
2S-1436-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00652-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
R. R. U.
Atsakovas
R. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1436-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00652-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.11.4; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. R. U. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.21097-217/2017 pagal ieškovo R. R. U. ieškinį atsakovams – R. F. fiziniams ir Juridiniams asmenims, prezidentui V. P., taupomojo banko pirmininkui G. O. G., Konstitucinio teismo pirmininkui V. D. Z., Aukščiausiojo teismo pirmininkui M. V. L., generaliniams prokurorams V. V. U. ir J. J. Č., tardymo komiteto pirmininkui A. I. B., FSB direktoriams N. P. P. ir A. V. B., MVD ministrams B. V. G., R. G. N. ir V. A. K. ir kitiems dėl kompensacijos priteisimo, pažeistų konstitucinių teisių atstatymo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. R. U. pateikė ieškinį dėl kompensacijos priteisimo, pažeistų konstitucinių teisių atstatymo ir kitų reikalavimų.Teismas 2017 m. vasario 27 d. atsisakė priimti ieškovo U. R. R. ieškinį, kaip pateiktą ne valstybine kalba ir neteismingą Lietuvos Respublikos teismams (b. l. 23). Ieškovas 2017 03 10 pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties (b. l. 36 – 39).2017 m. kovo 13 d. nutartimi (b. l. 40) teismas ieškovui (apeliantui) U. R. R. nustatė terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus - pateikti skundą ir kitus dokumentus civilinėje byloje su vertimu į valstybinę – lietuvių kalbą, pasinaudojus teisine pagalba bei vertėjo paslaugomis; pateikti įrodymus, kad jo nurodyti advokatai – I. I. A. ir asmeniniai atstovai turi teisę jį atstovauti procese; pateikti dokumentus, įrodančius jo pabėgėlio statusą ir kad jam atimta teisė į teisinę pagalbą bei vertėjo paslaugas. Teismas nutartyje taip pat nurodė visus dokumentus siųsti teismui valstybine kalba. 2017 m. kovo 24 d. ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. vasario 28 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto (ieškovo) U. R. R. 2017 m. kovo 10 d. ir 2017 m. kovo 24 d. atskiruosius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties ir nutarė grąžinti juos padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad 2017 m. vasario 27 d. nutartį ieškovas skundžia, nepašalinęs atskirojo skundo trūkumų, nurodytų 2017m. kovo 13 d. nutartyje. Iš pabėgėlių priėmimo centro pateiktos informacijos teismas nustatė, kad R. U. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 16 d., pagal turimą statusą Lietuvoje jis turi teisę gauti pirminę ir antrinę nemokamą teisinę pagalbą. Nemokamą teisinę pagalbą jam teikė teisininkė E. S. bei advokatas L. B., kurių paslaugų jis atsisakė.Atsižvelgiant į tai, jog R. R. U. pats atsisakė jam teikiamų paslaugų ir dėl to teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino, todėl teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti (LR CPK 315 str. 2 d. 1 p.). Be to byloje gautas patikslintas atskirasis skundas (Nr.2994), teismo reg. Nr.AS-66 2017 m. kovo 24 d.. Šiuo patikslintu atskiruoju skundu taip pat jokie teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartyje nurodyti trūkumai nepašalinti, todėl šį atskirąjį skundą teismas atsisakė priimti (LR CPK 315 str. 2 d. 1 p.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovas R. R. U. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Iš teismo 2017 m. kovo 3 d. buvo gautos nutartys lietuvių kalba, nors ieškovui dokumentai turėjo būti pateikti rusų kalba. Pateikiant nutartis kalba, kurios ieškovas nežino, buvo apsunkintos galimybės jų apskundimui, todėl atskirasis skundas buvo pateiktas Kauno apygardos teismui tiesiogiai. Kad 2017 m. vasario 27 d. nutartimi neteisėtai atsisakyta priimti ieškovo ieškinį. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau sutrumpintai - CPK) 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto (ieškovo) U. R. R. 2017 m. kovo 10 d. ir 2017 m. kovo 24 d. atskiruosius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į apeliacinio apskundimo dalyką, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso ir padėties. Civilinio proceso kodeksas numato dispozityvumo principą, kuris numato, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Viena iš tokių teisių – teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacijos teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, dalyvaujantis byloje asmuo turi naudotis, laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1 – 22), tačiau pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi (b. l. 23) atsisakė priimti ieškovo U. R. R. ieškinį kaip pateiktą nevalstybine kalba ir neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Nutartis išversta į rusų kalbą (b. l. 24), įteikta ieškovui pasirašytinai (b. l. 26). 2017 m. kovo 10 d. gautas ieškovo atskirasis skundas (48 – 55) dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi (b. l. 40 ) apeliantui nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad atskirasis skundas pateiktas rusų kalba, be vertimo; kad apeliantas nurodė jį atstovaujančius asmenis, tarp jų – Ivanovą I. A., gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad I. I. A. ir kiti nurodyti asmenys gali būti jo atstovais, nepateikė; kad ieškovas nurodęs turintis pabėgėlio statusą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepridėjo; nurodęs, kad jam atimta teisė į teisinę pagalbą bei vertimo paslaugas, tačiau nenurodė kas ir dėl kokios priežasties tai padarė, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Nutartis išversta į rusų kalbą ieškovui įteikta pasirašytinai (b. l. 58). Ieškovas 2017 m. kovo 24 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 59 – 67), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį. Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto (ieškovo) U. R. R. 2017 m. kovo 10 d. ir 2017 m. kovo 24 d. atskiruosius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi, nurodo, kad iš teismo buvo gautos nutartys lietuvių kalba, nors ieškovui dokumentai turėjo būti pateikti rusų kalba. Taip pat nurodo, kad pateikiant nutartis kalba, kurios ieškovas nežino, buvo apsunkintos galimybės jų apskundimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apelianto argumentais. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliaciniams, o kartu ir atskiriesiems skundams, taikomi bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai.Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškus, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus, prašymus, pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str., 316 str., 370 str. 1 d.), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju ieškovas visus savo procesinius dokumentus (ieškinį, atskiruosius skundus) pateikė ne valstybine kalba (lietuvių kalba) kaip numato civilinio proceso kodekso normos, o kita - rusų kalba. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartyje, kuri išversta į ieškovui suprantamą kalbą ir jam įteikta pasirašytinai, išaiškino jo teisę, remiantis LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos. Iš byloje esančio Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus 2017 m. balandžio 3 d. rašto (b. l. 75) matyti, kad apeliantui yra suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be to, jis gali pretenduoti į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuri yra teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis. Iš Pabėgėlių priėmimo centro skyriaus vedėjos pateiktos informacijos (b. l. 77-78) taip pat matyti, kad apeliantui nemokamą teisinę pagalbą teikė teisininkė E. S., advokatas L. B., tačiau apeliantas atsisakė šių paslaugų. Nors apeliantui ir buvo išaiškinta kokia kalba turi būti teikiami procesiniai dokumentai teismui, bei esant nustatytoms aplinkybėms, kad jis turėjo galimybę remiantis LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos, tačiau ieškovas 2017 m. kovo 24 d. pateikė atskirąjį skundą, neatsižvelgdamas į teismo nustatytus trūkumus, t. y. ne valstybine kalba (CPK 13 straipsnio 3 dalis). CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodyti dokumentai. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (profesinės sąjungos nario ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyvio) ir atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens rašytine sutartimi (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovas atskirajame skunde ir nurodė jį atstovaujančius asmenis, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie gali atstovauti ieškovą, nepateikė bei nustatė terminą šio atskirojo skundo trūkumui pašalinti. Tačiau apeliantas šio teismo nustatyto trūkumo nepašalino, kadangi pateiktame 2017 m. kovo 24 d. atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių apelianto ir atstovų atstovavimo santykius. 2017 m. kovo 13 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė apeliantui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalini ir pateikti dokumentus įrodančius jo pabėgėlio statusą ir, kad jam atimta teisė turėti į teisinę pagalbą bei vertėjo paslaugas. Tačiau ir šių trūkumų apeliantas nepašalino, kadangi nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl jo atimtos teisės į teisinę pagalbą bei vertėjo paslaugas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartyje paminėti trūkumai patvirtina, kad apelianto procesinis dokumentas neatitiko Civilinio proceso kodekso 111, 113, 114 straipsniuose nurodytų reikalavimų, keliamų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turiniui ir formai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartyje nustatytų atskirojo skundo trūkumų dėl 2017 m. vasario 17 d. nutarties nepašalino – 2017 m. kovo 24 d. atskirasis skundas pateiktas rusų kalba, be vertimo į valstybinę kalbą; nepateikti įrodymai, paaiškinimai, patvirtinantys apelianto ir nurodomų atstovų atstovavimo santykius; nepateikti įrodymai, pagrindžiantys apelianto kaip turinčio pabėgėlio statusą atimtas teises į teisinę pagalbą bei vertėjo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje teismui nustačius, kad apeliantas nepašalino 2017 m. kovo 13 d. nutartyje nustatytų atskirojo skundo trūkumų, kad 2017 m. kovo 24 d. atskirasis skundas paduotas, turintis analogiškus trūkumus kaip ir 2017 m. kovo 10 d. atskirasis skundas, todėl pirmosios instancijos teismas remdamasis CPK 316 straipsnio 2 dalies nuostatomis turėjo pagrindą juos laikyti nepaduotais ir nutartimi grąžinti juos padavusiam asmeniui. Tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė ne tą teisės normą - CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad dėl apelianto 2017 m. kovo 24 d. pateiktame atskirajame skunde nurodomų aplinkybių dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nevertina, kadangi 2017 m. vasario 27 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios apeliacijos objektu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantui dar kartą išaiškintina, kad jis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (adresas: Kęstučio g. 21, Kaunas. Tel. 8 700 00177 faksas 8 700 35006).

Dėl papildomų paaiškinimų.

Kauno apygardos teisme 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. gautus apelianto papildomus paaiškinimus atsisakytina priimti, kadangi jie pateikti nevalstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė