- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 2-111-475/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12899-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Advokatai
- Agnė Paškevičiūtė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Jančiauskienei, atsakovo K. P. atstovėms A. P. ir advokatei Agnei Paškevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui K. P., trečiajam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie SADM dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV) Kauno skyriaus naudai 4.647,80 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytai žalai atlyginti (b.l. 141-143).
Ieškovas ieškinyje ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad apdraustasis R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl smurtinių kito asmens veiksmų nukentėjo 2009-08-08 (duomenys neskelbtini) namo kieme. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų R. P. tapo iš dalies darbingu. Remiantis Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0561176, išduota 2010-05-24, R. P. buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas nuo 2010-05-24 iki 2011-05-23. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno trečiajame teritoriniame skyriuje 2011-02-04 R. P. buvo nustatytas 65 procentų netektas darbingumas nuo 2011-02-03 iki 2012-02-02. Vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo, nuostatais VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyrius (nuo 2012-01-01 - 1-asis pensijų skyrius) 2010-08-26 sprendimu Nr. 10.33.C-17583, paskyrė R. P. 230,37 Lt netekto darbingumo pensiją nuo 2010-05-24 iki 2011-05-31, 2010-10-19 sprendimu Nr. 10.33.C-22207 - 229,10 Lt netekto darbingumo pensiją nuo 2010-11-01 iki 2011-05-31 bei 2011-02-17 sprendimu Nr. 10.33.C-3505 - 458,19 Lt netekto darbingumo pensiją nuo 2010-05-24 iki 2012-02-29. R. P. mirė 2012-01-06. Pažymėjo, kad pats R. P. 2011-02-14 paaiškinime dėl nedarbingumo ar dalinio darbingumo priežasties nurodė, kad jis nedarbingu tapo dėl smurtinių K. P. veiksmų 2009-08-08 Kaune, Marių ir Apnarų gatvių sankirtoje. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-04-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-199/2011 dėl R. P. sužalojimo pripažino kaltu atsakovą. Kauno apygardos teismas 2011-10-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-447-348/2011 dalyje dėl atsakovo kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio nepakeitė. Nurodė, kad atsakovo padarytą žalą sumažino atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM atsiliepimą. Išmokant R. P. netekto darbingumo pensiją dėl K. P. neteisėtų veiksmų nuo 2010-05-24 iki 2012-01-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 4.647,80 Lt žala. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b.l. 150-152) ir jo atstovės teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas mokėjo R. P. netekto darbingumo pensiją, nereiškia, jog ši suma buvo ir yra pagrįsta, taip pat nereiškia, jog šios sumos mokėjimas buvo neginčijamai susijęs su atsakovo 2009-08-08 atliktais veiksmais R. P. atžvilgiu. Nagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra pateikti nukentėjusiojo R. P. parodymai bei dokumentai, pagrindžiantys tą aplinkybę, kad 2009 m. lapkričio mėn. jis išvyko dirbti į Olandiją. 2011-02-18 Kauno miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti nukentėjusiojo sutuoktinės N. P. parodymai, kuriuose pažymima, jog „Galvojo užsidirbs vyras [R. P.] ir išvažiavo į Olandiją, ten patyrė 200 eurų nuostolį, nes susirgo epilepsija, buvo kviesta greitoji“. Nuo 2009-10-26 iki 2010-02-16 R. P. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o tai kelia abejonių apie tikrąją tuo metu buvusią šio asmens sveikatos būklę. Pats faktas, kad R. P. išvažiavo dirbti į užsienį, rodo apie gerą savijautą, gerą sveikatos būklę. Juo labiau, kad ir išrašuose iš sveikatos priežiūros įstaigos po 10 dienų nurodoma, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė gera, nebuvo siunčiamas reabilitacijai į sanatoriją, kaip paprastai daroma po sunkių traumų. Nurodė, kad iš nukentėjusiojo medicininių dokumentų, prijungtų prie civilinės bylos Nr. 2-11-475/2013 matyti, kokiais laikotarpiais ir dėl kokių priežasčių jis lankėsi įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose: po patirtos traumos iki 2009-10-16 nukentėjusysis lankėsi pas šeimos gydytoją dėl galvos skausmų, peršalimo; po atliktos operacijos R. P. pastebėjo, kad nemato kaire akimi, dėl šios priežasties 2009-11-10 jam buvo atlikta regos stimuliacija. Įrašai medicininiuose dokumentuose apie epilepsiją atsirado 2010-03-13. Nuo 2010-11-11 atsirado ir įrašai apie piktybinį naviką. Nei Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendyje, nei Kauno apygardos teismo 2011-10-21 nuosprendyje nebuvo konstatuota, jog atsakovo K. P. veiksmai lėmė R. P. ligas - piktybinio naviko atsiradimą, susirgimą epilepsija, vienos akies regėjimo aštrumo sumažėjimą. Be to, mano, kad R. P. darbingumo sumažėjimą lėmė ne atsakovo smurtiniai veiksmai, o onkologinis susirgimas, kuris nebuvo laiku diagnozuotas (b.l. 105-106, 164). Taip pat pastebėjo, kad kyla pagrįstų abejonių, ar pats nukentėjęs asmuo 2011-02-14 paaiškinime dėl nedarbingumo ar dalinio darbingumo priežasties galėjo objektyviai nustatyti, kokios konkrečios priežastys lėmė jo nedarbingumą ar dalinį darbingumą, tuo labiau, kad nedarbingumo lygio pažymose kaip nedarbingumą lėmusios priežastys nurodomos net kelios. Pažymėjo, kad R. P. mirė 2012-01-06, tačiau netekto darbingumo pensija R. P. buvo išmokėta už visą 2012 m. sausio mėnesį, o tai akivaizdžiai prieštarauja bet kokiai logikai, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Trečiasis asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau tekste – NDNT) prie SADM atsiliepime (b.l. 132-133) paaiškino, jog turimais duomenimis, R. P. 50 proc. (netektas darbingumas - 50 proc.) darbingumo lygis pirmą kartą vienerių metų laikotarpiui nuo 2010-05-24 iki 2011-05-23 buvo nustatytas NDNT Kauno II teritoriniame skyriuje dėl diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 (toliau tekste - TLK-10) kodus T90.5 (intrakranijinio sužalojimo padariniai (po sunkios galvos traumos su kaukolės kaulų lūžimu; epiduraline hematoma, pusiausvyros sutrikimas, encefalopatija, simptomine epilepsija)), F07.2 (potrauminis sindromas) ir G40.8 (kitokia epilepsija). Sveikatos funkcijos sutrikimas buvo vertintas vadovaujantis Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 7.2. punktu, kuris taikomas dėl vidutinių smegenų pažeidimų su koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimais ir III dalies 28.1. punktu, kuris taikomas dėl vienos akies regėjimo aštrumo sumažėjimo. Laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-02-02 R. P. atžvilgiu 35 proc. darbingumo lygis buvo nustatytas dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus Cl 1.8 (nosiaryklės išplitęs pažeidimas (III stadijos vėžys; po aktinochemoterapijos)), F07.2 (potrauminis sindromas), G40.8 (kitokia epilepsija), H35.3 (geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija), H47.2 (regos nervo atrofija) ir T90.5 (intrakranijinio sužalojimo padariniai). Šiuo atveju asmens bazinis darbingumo lygis dėl diagnozuoto auglio buvo įvertintas 40 proc. verte, o dėl kitų diagnozių buvo nustatytas 50 proc. bazinio darbingumo lygis. Šiuo darbingumo lygio vertinimo laikotarpiu Kriterijų aprašo nuostatos numatė, jog esant organizmo funkciniams sutrikimams, kuomet jie yra vertinami nuo 50 iki 60 proc. bazinio darbingumo verte, taikomas koeficientas 0,9. Dėl tokio teisinio reglamentavimo R. P. nurodytu laikotarpiu (suapvalinus) buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (35 proc. darbingumo lygis = 40 proc. x 0,9). Tuo atveju, jei asmens darbingumo lygio nebūtų įtakojusi onkologinės kilmės liga, laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-02-02 būtų nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Nurodė, kad NDNT savarankiškų reikalavimų byloje neturi, todėl dėl ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismo posėdžio metu ir iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011-05-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-288/2011 pripažino atsakovą K. P. kaltu dėl R. P. 2009-08-08 padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 16-21). Šis nuosprendis buvo apskųstas, tačiau dalyje dėl atsakovo pripažinimo kaltu pagal BK 135 str. 1 d. Kauno apygardos teismo 2011-10-21 nuosprendžiu buvo paliktas nepakeistas, tačiau pripažinta K. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (b.l. 22-27). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-04-17 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179/2012, nutarė K. P. kasacinį skundą atmesti (duomenys iš LITEKO).
2010-05-24 buvo išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0561176, kurioje 2010-05-24 – 2011-05-23 laikotarpiu R. P. buvo nustatytas 50 proc. netektas darbingumas (b.l. 10). 2011-02-04 buvo išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0564936, kurioje 2011-02-03 – 2012-02-02 laikotarpiu R. P. nustatytas 65 proc. netektas darbingumas (b.l. 11). VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010-08-26 sprendimu, 2010-10-19 sprendimu bei 2011-02-17 sprendimu R. P. 2010-05-24 – 2012-02-29 laikotarpiu buvo paskirta netekto darbingumo pensija ir viso šiam asmeniui išmokėta 7.380,51 Lt dydžio suma (b.l. 6-8, 12-14).
Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 str. 3 d. numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja teisę į žalą padariusį asmenį. CK 6.280 str. 1 d. numato, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. asmenys, dėl kurių kaltės socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
R. P. dėl smurtinių kito asmens veiksmų nukentėjo 2009-08-08 (duomenys neskelbtini) namo kieme. Baudžiamosios bylos Nr. 1-199-288/2011 nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad K. P. nenustatytu daiktu sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. P. į galvos sritį, padarydamas galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimą kairės akies srityje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, kairės pusės kaktikaulio - smilkinkaulio ir kairiosios akiduobės išorinės vidinės sienelių lūžimą, ko pasėkoje išsivystė galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 16).
Atsakovas ir jo atstovės nurodė, jog nukentėjusio R. P. darbingumo lygio nustatymui galėjo didelę reikšmę turėti onkologinė liga, o ne atsakovo padaryti smurtiniai veiksmai, nes išrašuose iš sveikatos priežiūros įstaigos po 10 dienų nurodoma, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė gera, R. P. nebuvo siunčiamas reabilitacijai į sanatoriją, kaip paprastai daroma po sunkių traumų.
Be to, pažymėjo, jog 2009 m. lapkričio mėn. R. P. išvyko dirbti į Olandiją, todėl šis faktas rodo apie gerą savijautą, gerą sveikatos būklę po 2009-08-08 patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos (atskirajame priede) matyti, kad R. P. dirbdamas Olandijoje turėjo epilepsijos priepolius, dėl kurių ten buvo suteiktos gydymo paslaugos. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė jam išvykus dirbti į užsienį po atsakovo smurtinių veiksmų buvo bloga.
2010-05-24 NDNT prie SADM Kauno II teritorinio skyrius darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-2399 nurodė, kad pagrindinė diagnozė, kuria remiantis nustatomas R. P. darbingumo lygis, yra tokia: T90.05 Centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai (po sunkios galvos traumos kaukolės lūžimų, epiduraline hematoma, pusiausvyros sutrikimu, encefalopatija, simptomine epilepsija), G40.8 Kitokia epilepsija, F07.2 Potrauminis sindromas, kaip gretutinė diagnozė nurodyta H47.2 Regos nervo atrofija, H35.3 Geltonosios dėmės ir užpakalinio poliau degeneracija (atskirajame priede). Remiantis šiuo vertinimo aktu buvo nustatytas 50 procentų netektas R. P. darbingumas ir paskirta nedarbingumo pensija laikotarpiu nuo 2010-05-24 iki 2011-05-23 (b.l. 10, 12).
2011-02-04 NDNT prie SADM Kauno II teritorinio skyrius darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-707 nurodė, kad pagrindinė diagnozė, kuria remiantis nustatomas R. P. darbingumo lygis, yra tokia: C11.8 Nosiaryklės išplitęs pažeidimas (IIIst vėžys, po aktinochemoterapijos), kaip gretutinė diagnozė nurodyta T90.5 Centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai, G40.8 Kitokia epilepsija, H47.2 Regos nervo atrofija, H35.3 Geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija, F07.2 Potrauminis sindromas (atskirajame priede). Remiantis šiuo vertinimo aktu (diagnozėmis: C11.8, T90.5, G40.8) buvo nustatytas 65 procentų R. P. netektas darbingumas ir paskirta nedarbingumo pensija laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-02-29 (b.l. 11, 14).
NDNT prie SADM Kauno II teritorinio skyrius nurodė, kad jei R. P. darbingumo lygio nebūtų įtakojusi onkologinės kilmės liga, laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-02-02 būtų nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (b.l. 132-133). Ieškovas, atsižvelgdamas į NDNT prie SADM byloje pateiktą atsiliepimą, sumažino prašomos priteisti žalos dydį iki 4.647,80 Lt (b.l. 144-145).
Atsižvelgiant į byloje esančias NDNT prie SADM Kauno II teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktus (atskirajame priede) ir NDNT prie SADM atsiliepimą (b.l. 132-133), darytina išvada, jog atsakovo ir jo atstovių nurodytos aplinkybės, kad R. P. darbingumo lygiui didelį įtaką turėjo ne atsakovo smurtiniai veiksmai, o onkologinė liga, yra nepagrįstos. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-05-24 iki 2011-05-23 R. P. buvo paskirta netekto darbingumo pensija dėl sveikatos būklės, kurią lėmė patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas, kad laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-02-29 buvo paskirta netekto darbingumo pensija dėl sveikatos būklės, kurią lėmė ne tik patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir onkologinė liga. Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, atsižvelgė į tai, kad laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2012-02-29 R. P. paskirta ir išmokėta netekto darbingumo pensija būtų buvusi mažesnė, jei jis nebūtų susirgęs onkologine liga.
Atsakovas ginčija ieškovo išmokėtą ir prašomą priteisti netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-01-31, motyvuodamas tuo, kad pensijos gavėjas R. P. mirė 2012-01-06. LR Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 80 p. numatyta, kad pensininkui mirus pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-01-31 laikytinas pagrįstu.
Įvertinus aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas visiškai kaip pagrįstas ir įrodytas, ieškovui priteistina iš atsakovo 4.647,80 Lt žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d., 6.290 str. 3 d., CPK 177, 178, 185, 265 str.).
Visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistina 139,00 Lt žyminio mokesčio ir 46,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d, 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, buveinė - A. Mickevičiaus g. 42, sąsk. Nr. LT30 73000 010002227024 „Swedbank“, AB, naudai iš atsakovo K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 4.647,80 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis litus, 80 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 139,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 46,00 Lt (keturiasdešimt šešis litus, 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.