Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-475/2013 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Trečiasis asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-288/2011 pripažino atsakovą K. P. kaltu dėl R. P. 2009 m. rugpjūčio 8 d. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo (t. 1 , b. l. 16-27). K. P. nenustatytu daiktu sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. P. į galvos sritį, padarydamas galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimą kairės akies srityje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, kairės pusės kaktikaulio - smilkinkaulio ir kairiosios akiduobės išorinės vidinės sienelių lūžimą, dėl ko išsivystė galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 16). 2010 m. gegužės 24 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT prie SADM) Kauno II teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-2399 nurodyta, kad pagrindinė diagnozė, kuria remiantis nustatytas R. P. darbingumo lygis pagal Tarptautinų ligų kodų sistemą (sutrumpinimas TLK) yra T90.05 Centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai (po sunkios galvos traumos kaukolės lūžimų, epiduraline hematoma, pusiausvyros sutrikimu, encefalopatija, simptomine epilepsija), G40.8 Kitokia epilepsija, F07.2 Potrauminis sindromas, kaip gretutinė diagnozė nurodyta H47.2 Regos nervo atrofija, H35.3 Geltonosios dėmės ir užpakalinio poliau degeneracija (bylos atskirajame priede). Remiantis šiuo vertinimo aktu buvo nustatytas 50 procentų netektas R. P. darbingumas, 2010 m. gegužės 24 d. išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0561176, kurioje nurodytas 50 procentų netektas darbingumas ir paskirta nedarbingumo pensija laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. gegužės 23 d. (t. 1, b. l. 10, 12-13). 2011 m. vasario 4 d. NDNT prie SADM Kauno II teritorinio skyrius darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-707 nurodė, kad pagrindinė diagnozė, kuria remiantis nustatomas R. P. darbingumo lygis, yra tokia: C11.8 Nosiaryklės išplitęs pažeidimas (III stadijos vėžys, po aktinochemoterapijos), kaip gretutinė diagnozė nurodyta T90.5 Centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai, G40.8 Kitokia epilepsija, H47.2 Regos nervo atrofija, H35.3 Geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija, F07.2 Potrauminis sindromas (atskirajame priede). Minėtu vertinimo aktu (diagnozėmis: C11.8, T90.5, G40.8) buvo nustatytas 35 procentų R. P. darbingumo lygis, kurio pagrindu 2011 m. vasario 2 d. buvo išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0564936, kuria nustatytas 65 procentų netektas darbingumas ir paskirta nedarbingumo pensija laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 29 d. (t. 1, b. l. 11, 14). Pensijos gavėjas R. P. mirė 2012 m. sausio 6 d. Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. vasario 29 d. R. P. ieškovas išmokėjo 7 380,51 Lt netekto darbingumo pensijos sumą, tačiau teismo prašė priteisti 4 647,80 Lt (t.1, 141-143), atsižvelgęs į NDNT prie SADM Kauno II teritorinio skyriaus argumentus, kad jei R. P. darbingumo lygio nebūtų įtakojusi onkologinės kilmės liga, laikotarpiu nuo 2011m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 2 d. jam būtų nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

Dėl socialinio draudimo įstaigos teisės reikalauti pagal išmokėtų socialinio draudimo išmokų iš žalą padariusio asmens

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007). Negautos pajamos suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos, siekdamos įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 3 d.), reikšdamos reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245–6.250 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; kt.). Žalą padaręs asmuo, manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 str.). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 str. 1 d.).

Dėl apeliacinio skundo motyvų

Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes bei netinkamai vertino jas pagrindžiančius įrodymus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2010 m. gegužės 24 d. pažymoje DL-1 Nr. 0561176 ir 2011 m. vasario 4 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0564936 nurodytos diagnozės G40.8 kitokia epilepsija, H47.2 regos nervo atrofija, H53.3 geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija bei C11.8 nosiaryklės išplitęs pažeidimas (III stadijos vėžys, po aktinochemoterapijos) niekaip nesusijusios su atsakovo veiksmais ir negali būti laikomos jo veiksmų padariniais. Teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. 2010m. gegužės 24 d. pažymoje DL-1 Nr. 0561176 nėra nurodyta diagnozių H47.2 (regos nervo atrofija) bei H53.3 (geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija). H47.2 ir H53.3 diagnozės kaip gretutinės yra nurodytos 2010 m. gegužės 24 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-2399, kurio pagrindu išduota minėta pažyma, tačiau pagrindine diagnoze akte, kuri sąlygojo nukentėjusiojo R. P. darbingumo lygio nustatymą yra pripažinti žymiai sunkesni sveikatos sutrikimai - T.90.5 Centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai (po sunkios galvos traumos kaukolės lūžimų, epiduraline hematoma, pusiausvyros sutrikimu, encefalopatija, simptomine epilepsija), G40.8 Kitokia epilepsija, F07.2 Potrauminis sindromas, t.y. sužalojimai atsiradę dėl 2009 m. rugpjūčio 8 d. nukentėjusiojo R. P. patirtos sunkios galvos traumos su kaukolės kaulų lūžimu, epidurine hematoma, kurie buvo padaryti atsakovo nusikalstamais veiksmais. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau - Kriterijų aprašas) 5 punkte nurodyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas. Kriterijų aprašo 6 punkte nurodyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų 6.1-6.3 punktuose nurodytų koeficientų (nuo 0,9 iki 0,7) ir tokiu būdu mažinamas bendras bazinis darbingumo procentas. Iš 2010 m. gegužės 24 d. Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DNL-2399 matyti, kad nustatant R. P. bazinį darbingumo lygį buvo taikytas koeficientas 1, t.y. bazinis darbingumo lygis nebuvo sumažintas atsižvelgiant į gretutines diagnozes G40.8, H47.2, H53.3. R. P. 50 procentų darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. gegužės 23 d. buvo nustatytas remiantis vien pagrindinėmis diagnozėmis T.90.5, G40.8, F07.2.

Bylos atskirajame priede esantys išrašai iš R. P. medicininių dokumentų rodo, kad nukentėjusiojo regėjimo kaire akimi praradimas (diagnozė H47.2 regos nervo atrofija ir H53.3 geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija) ir epilepsijos priepuoliai (diagnozė G40.8) buvo diagnozuoti nepraėjus nei pusmečiui po nusikaltimu padaryto sužalojimo (t.1, b. l. 116) ir iki biopsijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti labiau tikėtina, kad R. P. sveikatos sutrikimų H47.2 regos nervo atrofiją, H53.3 geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneraciją ir G40.8 epilepsijos priepuolių atsiradimą sąlygojo 2009 m. rugpjūčio 8 d. nusikaltimo padarymo metu patirta galvos trauma.

Laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 2 d. R. P. buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Darbingumo lygio sumažėjimą lėmė diagnozė C11.8 onkologinis susirgimas, tačiau 2011 m. vasario 4 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-707 be šios pagrindinės diagnozės, nustatytos gretutinės diagnozės T90.5 Centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai, G40.8 Kitokia epilepsija, H47.2 Regos nervo atrofija, H35.3 Geltonosios dėmės ir užpakalinio poliaus degeneracija, F07.2 Potrauminis sindromas, kurios rodo, kad R. P. sveikatos sutrikdymai, kuriuos sukėlė nusikaltimo metu patirta galvos trauma išliko. Ieškovas laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 2 d. netekto darbingumo pensijos dydį apskaičiavo atsižvelgdamas į 50 procentų darbingumo lygį, atribodamas darbingumo lygio sumažėjimą dėl onkologinio susirgimo. Pagrindo atriboti H47.2, H35.3, G40.8 sveikatos sutrikdymus nebuvo, kadangi, kaip jau buvo minėta, juos sąlygojo nusikaltimo metu patirti sužalojimai. Pažymėtina ir tai, kad diagnozės H47.2, H35.3 nustatymas lemia didesnį darbingumo lygį - 70 procentų. Nukentėjusiajam be H47.2, H35.3 buvo nustatyti sunkesni T90.5 ir F07.2 50 procentų darbingumo lygio sveikatos sužalojimo padariniai, kurių atsakovas neginčijo. Netekto darbingumo pensijos suma buvo apskaičiuota ir mokama atsižvelgiant į 50 procentų darbingumo lygį.

Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo sveikatos būklę nustatinėjant darbingumo lygį pirminio nukentėjusiojo sveikatos būklės vertinimo metu (2010 m. gegužės 24 d.) galėjo įtakoti onkologinis susirgimas, nes tikėtina, kad tuo metu navikas buvo I ar II stadijoje. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nurodytiems argumentams pagrįsti apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, todėl jie atmestini kaip neįrodyti.

Ieškovas, įrodinėdamas nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį, pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus, o apeliantas juose pateiktų duomenų nepaneigė, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiojo patirtos žalos dydis mažesnis, nei išmokėta netekto darbingumo pensijos suma. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo nukentėjusiajam išmokėtas socialinio draudimo išmokas yra įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėja konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, aiškino ir taikė byloje kilusiam ginčui spręsti aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.