- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- T-372-957/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolio Dariaus Stakeliūno teikimą dėl R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo areštu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-286-53886/2009 R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 6 MGL, t. y. 780 Lt (225,90 Eur) dydžio bauda. Pagal 2009 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymo duomenis, minėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2009 m. balandžio 6 d. ir 2009 m. rugpjūčio 8 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.
Šalies argumentai
Antstolis Darius Stakeliūnas teikimu siūlo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu R. Ž. paskirtą 6 MGL (225,90 Eur) dydžio baudą areštu. Prašyme antstolis nurodo, jog antstolių Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnienės ir Dariaus Stakeliūno kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 32-1428/2009 pagal 2009 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-286-88/2009 dėl 225,90 Eur baudos išieškojimo iš R. Ž., išieškotojos Valstybės naudai. Patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes: užklausus VĮ „Registrų centras“ dėl skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonių, bankus dėl piniginių lėšų, Gyventojų registrą, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis bei patikrinus kitas skolininko mokumo galimybes nustatyta, jog skolininkas R. Ž. pats baudos nemoka, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis informacijos apie draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas nėra, niekur nedirba. Šiai dienai Lietuvoje veikiančiuose bankuose pinginių lėšų sąskaitų neturi. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Autotransporto priemonių, lėšų bankuose, įregistruotų skolininko vardu, taip pat nėra, todėl išieškoti skolos nėra galimybių. Skolininkas į siunčiamus dokumentus ir telefonų skambučius visiškai nereaguoja. Nuvykus skolininko vykdomajame dokumente nurodytu gyvenamosios vietos adresu, areštuotino turto nerasta. VĮ „Gyventojų registro“ duomenimis skolininkas nevedęs, santuokinio turto ar kito turto, esančio bendru su kitais asmenimis, neturi. Priverstiniame baudos išieškojimo procese surašytas išieškojimo negalimumo aktas.
Nuteistasis R. Ž. į pirmąjį teismo posėdį neatvyko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį vykdžiusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja D. A. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad tikrinant R. Ž. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė. Esant šiai aplinkybei R. Ž. į teismo posėdį atvesdinti galimybės nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalimi nuteistojo neatvykimas nesustabdo klausimo sprendimo.
Antstolis Darius Stakeliūnas teismo posėdžio metu paaiškino, jog daro periodinius patikrinimus ir per šiuos metus nieko naujo neįvyko, todėl nėra galimybės išieškoti ir siūlo pakeisti paskirtą baudą į areštą. Asmeniškai su R. Ž. nebendravo ir paprastai, tokio pobūdžio bylose asmenys nebendrauja, o jeigu kažkas iš kontoros skambino, tai nieko nekeičia išieškojimo procese.
Nuteistojo gynėjas advokatas Kęstutis Ožiūnas teismo posėdžio metu paaiškino, jog su R. Ž. nebendravo, jo pozicija nežinoma, nežinoma, ar jis gyvas.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pakeisti nuteistajam R. Ž. paskirtą bausmę į areštą, nes yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 65 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu R. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 MGL, t. y. 780 Lt (225,90 Eur) dydžio bauda. Nuteistasis šios baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl paskirtos baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinai. Antstolis Darius Stakeliūnas 2019 m. vasario 20 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. 1-286-88-2009 konstatavo, jog galimybių išieškoti baudą nėra. Minėtame išieškojimo negalimumo akte antstolis nurodė, kad vykdydamas vykdomąjį dokumentą ir patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes: užklausus VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, veikiančius bankus, VĮ „Gyventojų registras“ bei patikrinus kitas skolininko mokumo galimybes, nustatė, kad skolininkas R. Ž. pats baudos nemoka, niekur nedirba, šiai dienai areštuotose Lietuvoje veikiančiuose bankų sąskaitose piniginių lėšų sąskaitų neturi, registruoto nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, yra nevedęs, santuokinio ar kito turto, esančio bendru su kitais asmenimis, neturi.
Vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Iš esmės analogiškos nuostatos yra ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi lėšų baudai sumokėti, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra. Pirmiausiai svarstoma galimybė skirti viešuosius darbus, o tik nustačius, jog asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, svarstoma galimybė pakeisti baudą areštu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam R. Ž. paskirtos baudos pakeisti viešaisiais darbais nėra galimybės, kadangi nėra vienos iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų – nuteistojo sutikimo atlikti viešuosius darbus. Teismui nežinoma, ar nurodytu adresu nuteistasis gyvena bei kitų duomenų, kuriais galėtų susisiekti su nuteistuoju, teismas neturi, todėl nėra galimybės išsiaiškinti jo pozicijos dėl viešųjų darbų. Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, taip pat išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, sprendžia, kad per teismo nustatytą baudos sumokėjimo terminą, o taip pat priverstinio išieškojimo vykdymo metu nuteistasis R. Ž. neparodė jokios iniciatyvos bei nedėjo jokių pastangų sumokėti bent kokią, nors ir nežymią, dalį jam skirtos baudos. Iš byloje esančio išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 14 d. Sodros informacinėje sistemoje jokių duomenų nerasta (b. l. 9). R. Ž. nedirba, jokių pajamų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Duomenų apie tai, kad nuteistasis R. Ž. dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių būtų negalėjęs dirbti, taip pat nėra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis R. Ž. piktybiškai vengia mokėti jam paskirtą baudą ir nėra galimybių jos išieškoti, todėl vadovaujantis BK 47 straipsnio 8 dalies nuostatomis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu R. Ž. paskirta 6 MGL, t. y. 780 Lt (225,90 Eur) dydžio bauda keistina į areštą pagal BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių keitimo taisykles, 1 parą arešto prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 straipsniais,
nutaria:
Antstolio Dariaus Stakeliūno teikimą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendžiu R. Ž. skirtą 6 MGL baudą pakeisti į 3 paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Arešto pradžią skaičiuoti nuo R. Ž. sulaikymo dienos, pradėjus vykdyti nutartį.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.