- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-99-278/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05441-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- R. S., K. S., E. V., A. K., I. S., D. B., E. D., P. A., N. B.
- Atsakovas
- A. S., L. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-99-278/2018
Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05441-2016-6
2018 m. vasario 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S., K. S., E. V., A. K., I. S., D. B., E. D., E. D., P. A., N. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-837/2017 pagal ieškovų R. S., K. S., E. V., A. K., I. S., D. B., E. D., E. D., P. A., N. B. ieškinį atsakovams A. S., L. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Viskas už vieną eurą“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. S., K. S., E. V., A. K., I. S., D. B., E. D., E. D., P. A., N. B. prašė teismo priteisti iš atsakovų A. S. ir L. S. solidariai 4 895,94 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nuosavybės teise atsakovams priklauso 105,76 kv. m patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nuomojamos UAB „Viskas už vieną eurą“, ir 17/100 negyvenamosios palėpės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.. Teigė, jog parduotuvės patalpos nuo centrinio šildymo buvo atjungtos, įrengtas elektrinis grindinis šildymas, tačiau jis neveikė, o bendros sienos ir lubos su kitais namo butais nebuvo apšiltintos. Nurodė, kad dėl to padidėjo kitų bendrasavininkių šildymo išlaidos ir jie 2007/2008 – 2012/2013 metų šildymo sezonų laikotarpyje patyrė nuostolių.Teigė, jog namo gyventojai minėtu laikotarpiu sumokėjo 26 485,52 Eur (be PVM). Nurodė, jog bendrijos patalpų bendras plotas yra 623,62 kv. m., o atsakovų nuosavybės teisėmis turimas plotas – 105,76 kv. m., todėl namo gyventojai, per neapšiltintas atsakovų patalpose įrengtos parduotuvės sienas, lubas-grindis, duris, nesant tambūrų, patyrė 4 895,94 Eur su PVM (4 491,69 Eur be PVM x 1,09 = 4 895,94 Eur) nuostolių. Teigė, jog iš šios sumos bendroms reikmėms tenka 18 proc., kas atsakovų patalpų šildymo bendroms reikmėms sudaro 881,25 Eur su PVM (808,49 Eur be PVM x 1,09 = 881,25 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovų R. S., N. B., K. S., E. V., A. K., I. S., D. B., E. D., E. D., P. A. atsakovų naudai priteisė po 114,95 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei po 3,11 Eur, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nurodė, kad atsakovai 2007-12-29 pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo 105,76 kv. m patalpas – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.. Konstatavo, jog patalpose yra centralizuotas šildymas iš centralizuotų sistemų ir įvestos gamtinės dujos. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog 2007/2008 – 2012/2013 šildymo sezonų laikotarpiu atsakovams priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., centrinis šildymas neveikė. Nurodė, kad iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktos informacijos apie elektros sunaudojimą parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., matyti, jog elektros sunaudojimas šaltuoju metų laiku mažai skiriasi nuo sunaudojimo kitais laikotarpiais ir darė išvadą, kad elektros energija naudojama ne šildymui, o patalpų apšvietimui. Teismas nurodė, jog parduotuvės patalpose yra įvestos gamtinės dujos, kas patvirtina atsakovų atsikirtimą, kad patalpos yra šildomos dujomis. Teismas konstatavo, jog tarp šalių nebuvo ginčo, kad patalpų įsigijimo metu minėtos patalpos jau buvo atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo, atsakovai šias patalpas įsigijo kartu su jose esančiu nuomininku – UAB „Viskas už vieną eurą“, o parduotuvės patalpose centrinį šildymą atjungė ankstesni patalpų savininkai. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų nuo centralizuoto šilumos tiekimo atjungiant daugiabučio name esančią parduotuvės patalpą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovų pateiktas nuostolių apskaičiavimas yra ydingas. Konstatavo, jog daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., be atsakovams priklausančios parduotuvės ir negyvenamų palėpės patalpų, yra dar 10 butų, o ieškinį atsakovams pareiškė tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkai. Prie ieškinio neprisidėjo 9 ir 12 butų savininkai arba 2007/2008 – 2012/2013 šildymo sezonų laikotarpiu buvę butų savininkai. Teismas darė išvadą, kad patenkinus ieškinį, ieškovai nepagrįstai praturtėtų prie ieškinio neprisidėjusių butų savininkų patirtų padidėjusių šildymo išlaidų sąskaita. Nurodė, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jų nurodytais šildymo sezonų laikotarpiais šalims priklausančiose patalpose buvo fiksuojamas realus šilumos nutekėjimas iš šildomų patalpų, besiribojančių su atsakovams priklausančia parduotuve. Darė išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovų veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir padarytos žalos, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, jog atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovams žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai R. S., K. S., E. V., A. K., I. S., D. B., E. D., E. D., P. A., N. B. prašo 2017-08-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų solidariai 4 895,94 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teigia, jog teismas visiškai nevertino rašytinių duomenų, jog elektros energijos suvartojimas ginčo patalpose šaltuoju metų laiku mažai skiriasi nuo sunaudojimo kitais laikotarpiais, kas leidžia daryti išvadą, jog elektros energija ginčo patalpose buvo naudojama tik patalpų apšvietimui. Teigia, kad, vertindamas įrodymus, teismas turėjo vadovautis ir logikos dėsniais. Nurodo, kad teismas darė nepagrįstą išvadą, jog atsakovams priklausančiose patalpose buvo įvestos gamtinės dujos, kadangi patalpos nebuvo ir negalėjo būti šildomos dujomis, nes toks būdas nėra numatytas, neišduoti atitinkamų institucijų leidimai. Be to, patalpose visai nėra įvestų dujų, ieškovai niekada to nematė, nors lankydavosi parduotuvėje, nejautė dujų kvapo, o pagal pateiktas sąskaitas dujos buvo pirktos kituose miestuose.Pažymi, kad byloje nebuvo keliamas klausimas, ar atsakovai teisėtai atsijungė nuo centralizuoto šilumos energijos tiekimo, ginčas (kartu įrodinėjimo dalykas) buvo tas, jog atsakovai savo neveikimu neužtikrindavo tinkamo patalpų šildymo, ko pasėkoje jie patirdavo nuostolius dėl padidėjusių šilumos suvartojimo kiekių ir apmokėjimo už susidariusias sąskaitas. Tarp atsakovų neveikimo ir žalos yra priežastinis ryšys. Nurodo, kad teismas tinkamai neįsigilino į bylos nagrinėjimo dalyką ir neįvertino pateiktų argumentų apie tai, jog 2013 m., pradėjus rengti namo renovacijos projektą, ir jį įgyvendinus, ginčo patalpos vėl buvo pradėtos šildyti centralizuotai. Nustatyta, kad parduotuvės su kitais butais bendros sienos ir lubos nebuvo apšiltintos, o šilumos srautai visada skverbiasi iš labiau šildomų patalpų į nešildomas, nes vidinės patalpų sienos neturi šiluminės izoliacijos. Nesutinka su teismo argumentu, kad nepateikė įrodymų apie fiksuojamą realų šilumos nutekėjimą, nes neįmanoma šilumos srautų išmatuoti individualiais šilumos prietaisais ir pateikti tokių įrodymų.Akcentuoja, kad nuo centrinio šildymo atsijungęs butas turėjo nuolat palaikyti ne žemesnę temperatūrą kaip gretimose patalpose. Atsakovai savo patalpų grindiniu šildymu nešildė, todėl savo neteisėtu neveikimu padarė nuostolių ieškovams. Teigia, kad parduotuvės įėjimo/išėjimo durys, sandėlio durys neturi tambūrų, durys varstomos nuolat, todėl šilumos nutekėjimas vykdavo nuolat.Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinyje nurodytas žalos paskaičiavimas yra ydingas. Teismas turėjo nutartimi įpareigoti šalinti ieškinio trūkumus, tikslinti ieškinio reikalavimus. Taip pat galėjo priteisiant žalą ją atitinkamai sumažinti. Mano, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl atsakovai turi atlyginti jų patirtą žalą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. S., L. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, 2017-08-23 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismo sprendimas, priimtas tinkamai ištyrus ir įvertinus visus bylos nagrinėjimo metu surinktus reikšmingus įrodymus, kurie patvirtino, jog šiuo atveju nėra nei vienos būtinosios jų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Mano, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Nesutinka, kad teismas nevertino rašytinio įrodymo, jog elektros energijos suvartojimas ginčo patalpose šaltuoju metų laiku mažai skiriasi su sunaudojimu kitais laikotarpiais. Teismas byloje surinktus įrodymus apie ginčo patalpose naudotą elektros energiją ištyrė ir pateikė savo vertinimą.Pažymi, kad nors neskundė teismo sprendimo išvados, jog elektros energija ginčo patalpose tikėtinai buvo naudojama tik apšvietimui, tačiau ir toliau laikosi pozicijos, jog dalis ginčo patalpose suvartojamos elektros energijos buvo naudojama ginčo patalpų šildymui naudojant elektrinius koloriferinius šildytuvus, šį šildymo būdą kombinuojant su dujiniu šildymu. Nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog patalpos yra dujifikuotos, todėl teismo padaryta išvada apie patalpų dujofikavimą yra visiškai pagrįsta. Nors apeliantai teigia, jog ginčo patalpų šildymas dujomis (tiek centralizuotai, tiek autonomiškai) negalėjo būti vykdomas, kadangi toks šildymo būdas patalpose nebuvo numatytas ir tokiam šildymo būdui nebuvo gauti „atitinkamų institucijų“ leidimai, šie teiginiai niekaip nepaneigia teismo padarytų išvadų, jog ginčo patalpos buvo tinkamai šildomos. Akcentuoja, kad visi reikiami leidimai atjungimui nuo centralizuoto šildymo atlikti buvo gauti ankstesnio patalpų savininko. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, AB „Panevėžio energija“ raštai, kuriuose nurodyta, jog visu tariamų nuostolių ieškovams susidarymo laikotarpiu ginčo patalpų savininkams (atsakovams) nebuvo teikiamos sąskaitos už šilumos energijos tiekimą.Nurodo, kad nors jų įsigytose patalpose įrengtas alternatyvus šildymo būdas – grindinis šildymas – neveikė, tačiau tai nereiškia, jog ginčo patalpos jų (jų nuomininkų) nebuvo šildomos kitais būdais. Teigia, jog nei vienas iš ieškovų, išskyrus P. A., nedalyvavo teismo posėdyje ir nepaliudijo aplinkybių, apie tai, jog patalpose niekada nematė dujinių šildytuvų, niekada nejuto dujų kvapo. Be to, pats dujų įsigijimo faktas buvo patvirtintas rašytiniais įrodymais.Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jų nurodytais šildymo sezonų laikotarpiais, jiems priklausančiose patalpose, buvo fiksuojamas realus šilumos nutekėjimas iš šildomų patalpų, besiribojančių su atsakovams priklausančia parduotuve. Ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtino, jog tuo metu buvo fiksuojamas koks nors neįprastai padidėjęs šilumos energijos suvartojimas kitose pastato patalpose. Teigia, kad aplinkybė, jog po 2013 m. pastato renovacijos ginčo patalpose vėl pradėtas naudoti centralizuotas šildymas, niekaip nepatvirtina, kad iki tol, kol buvo atlikta renovacija jie savo neveikimu neužtikrino tinkamo ginčo patalpų šildymo. Nurodo, kad šildymo būdo 2013 m. ginčo patalpose pakeitimas, buvo susijęs su bendrais pastato renovacijos tikslais.Pažymi, jog nurodžius, kad pateiktas žalos dydžio paskaičiavimas yra ydingas, ieškovai nepasinaudojo savo teise juos patikslinti, o teismas neprivalėjo jų įpareigoti. Be to, ieškinys atmestas ne dėl to, jog buvo netinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas (dalykas), o dėl to, jog ieškovai nepagrindė ir neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuota visos atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
31. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.237 – 6.242 straipsnių (nepagrįstu sutaupymu), CK 4.82 straipsnio (butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio, CK 6.263 straipsnio (bendros pareigos nepadaryti kitam asmeniui žalos) nuostatomis, prašė teismą priteisti iš atsakovų A. S. ir L. S. solidariai 4 895,94 Eur nuostolių atlyginimą už 2007/2008 – 2012/2013 metų šildymo sezonų laikotarpyje patirtus nuostolius. Teigė, jog atsakovams priklausančių patalpų, atjungtų nuo centralizuoto šildymo, lubos, sienos nebuvo apšiltintos ir tuo namo gyventojams padaryta žala, apmokant už jų patalpoms teiktas šildymo paslaugas.
32. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovams 2007-12-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., 17/100 negyvenamos palėpės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.. Nustatyta, kad patalpų įsigijimo metu šios patalpos jau buvo atjungtos nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir patalpomis naudojosi nuomininkė - tretysis asmuo UAB „Viskas už vieną eurą“. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad negyvenamoje patalpoje įrengtas elektrinis grindinis šildymas ginčo laikotarpiu neveikė, bendros sienos ir lubos su kitais namo butais nebuvo apšiltintos, tambūras, patalpoms nuo šalto oro ar vėjo apsaugoti, nebuvo įrengtas. Atsakovai neginčijo aplinkybės, kad už daugiabučio namo bendrų reikmių šilumą, bendro naudojimo patalpų šildymą jie nemokėjo.
33. Atsakovai, tretysis asmuo įrodinėjo, kad ginčo patalpos buvo šildomos alternatyviais būdais – elektriniais šildytuvais, gamtinėmis dujomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktą informaciją elektros sunaudojimas parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., šaltuoju metų laiku mažai skiriasi su sunaudojimo kitais laikotarpiais, todėl sunaudotos elektros energijos rodmenys patalpų šildymo šiuo būdu nepatvirtina.
34. Nors pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nepaneigti atsakovų teiginiai dėl patalpų šildymo dujomis, tačiau šios išvados neginčijamais įrodymais sprendimo nepagrindė. Minėtą išvadą teismas darė tik įvertinęs Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše esančią informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nurodytas vienintelis patalpos šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Tai, kad pastate įvestos gamtinės dujos, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina galimo patalpų šildymo tokiu būdu. Įrodymai, kuriais tretysis asmuo grindė patalpų šildymą dujomis (PVM sąskaitos faktūros už įsigytus dujų balionus) liko neįvertinti ir dėl jų skundžiamame sprendime nebuvo pasisakyta. Be to, byloje nepaneigta aplinkybė, kad UAB „Viskas už vieną eurą“ valdo ne vieną, o keliasdešimt parduotuvių Lietuvoje, todėl nesiaiškinta ar pirktos dujos buvo naudojamos konkrečioje patalpoje, priklausančioje atsakovams.
35. Apeliantai taip pat pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos nagrinėjimo dalyką. Ieškovai prašė priteisti bendrą nuostolių sumą, tačiau ieškinyje sujungti dešimties ieškovų atskiri reikalavimai, turintys skirtingus faktinius pagrindus, t. y. reikalavimai dėl šilumos nuostolių dėl atsakovų nešildomų patalpų atlyginimo ir reikalavimai dėl bendro naudojimo patalpų šildymo išlaidų dalies priteisimo. Tai atitinka CPK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškovų teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Tačiau kiekvieno iš ieškovų reikalavimo dalis ir jo pagrįstumas turėjo būti nustatomi, vertinami ir aptariami atskirai, ko nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė (CPK 183, 185, 270 straipsniai).
36. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, jog teismas turėjo įpareigoti ieškovus šalinti patikslinto ieškinio trūkumus ir tikslinti nuostolių paskaičiavimą. Pažymėtina, kad pats ieškovų reikalavimas (ieškinio dalykas) suformuluotas netiksliai. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovų pareiga ieškinyje teismui, be kito, nurodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) ir reikalavimą atsakovui (ieškinio dalyką). Pateikiant patikslintą ieškinį buvo patikslinta prašoma priteisti suma ir pateiktas prašymas dėl ieškovų pakeitimo. Priimdamas patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškinyje nurodytas faktinis ir teisinis pagrindai nebeatitinka ieškinyje suformuluoto ieškinio dalyko, kuris išliko nepakitęs, tik sumažėjo prašoma priteisti suma. Kadangi ieškovai yra skirtingų butų savininkai, jų patirtų nuostolių dydis turi būti skaičiuojamas kiekvieno atskirai. Prievolės dalykui esant daliam, kiekvienas kreditorius gali reikalauti patenkinti tik savo dalį (CK 6.24 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat nedraudžia paskirti asmens, kuriam turi būti įvykdyta prievolė (CK 6.44 straipsnio 1 dalis). Iš patikslintame ieškinyje suformuluoto reikalavimo nėra visiškai aiškus siekiamas rezultatas ieškinio tenkinimo atveju bei galimai ieškovams palankaus sprendimo vykdymo tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šio ieškinio neatitikimo CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams nepastebėjo ir termino ieškovams pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti ir tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką nenustatė (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
Pažymėtina, kad teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, nepaisant to, kad šalys yra atstovaujamos advokatų, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį, 230 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, atlieka kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2005; 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Šiuo atveju įrodinėjimo dalykas – nuostolių dydžiai, jų paskaičiavimai taip pat turėjo būti tikslinami.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų atjungiant nuo centralizuoto šilumos tiekimo daugiabučio name esančią parduotuvės patalpą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo išvados yra iš esmės nesusiję su ieškinio faktiniu pagrindu, t. y. aplinkybėmis, kuriomis grindžiami reikalavimai. Ieškovai byloje nekėlė klausimo dėl patalpos atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos teisėtumo. Jie teigė, kad atsakovai ginčo laikotarpiu savo neveikimu neužtikrino tinkamo patalpų šildymo, ko pasėkoje jie patyrė nuostolius dėl padidėjusių šilumos suvartojimo kiekių ir mokėjimo už juos. Nepaisant to, kad atsakovai įsigijo patalpas jau atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, tai nepaneigia jų pareigos užtikrinti, kad patalpos būtų šildomos sutinkamai su teisės aktų reikalavimais bei nepažeidžiant kitų daugiabučio namo butų savininkų, centralizuoto šildymo tiekimo sistemos vartotojų, interesų, nedarant jiems nuostolių. Ar atsakovų nurodomą patalpų šildymą alternatyviais būdais pagal pateiktus įrodymus galima laikyti tinkamu, iš esmės atitinkančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintas Lietuvos higienos normas, turėjo būti nustatyta ir įvertinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. O atsakius į šį klausimą neigiamai, vertinti ar dėl patalpos neapšiltintų sienų, lubų su kitais namo butais, nebuvo pažeidžiami kitų gyventojų interesai ir spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegijos nuomone byloje nenustatytos faktinės aplinkybės, kurios nagrinėjamu atveju yra esminės, sprendžiant šalių ginčą. Be to, kaip jau minėta, nenustatyta kiekvieno iš ieškovų patirtų nuostolių dalis, byloje nėra duomenų apie daugiabučio namo šildymo sistemą ir jos apskaitą ginčo laikotarpiu. Nenustatyta ar yra atskiras skaitiklis bendro naudojimo patalpų šildymui. Taip pat nėra aišku, kuo ieškovai grindžia paskaičiavimą, kad bendroms reikmėms suvartota energija sudaro 18 procentų. Pirmosios instancijos teismas, nors ieškinį atmetė, tačiau pagal pateiktus įrodymus neįvertino ar atsakovų nurodomas alternatyvus šildymas ginčo laikotarpiu buvo tinkamas, nenustatė ir nepasisakė dėl visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių bei dėl to, kodėl procesinį sprendimą priima vadovaudamasis tik bendra CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostata ir kodėl netaikytinos kitos ieškovų nurodytos materialinės teisės normos. Dėl to liko neišspręstas ieškovų pareikštas reikalavimas dėl išlaidų dalies už namo bendrų reikmių šilumą ir bendro naudojimo patalpų šildymą priteisimo, grindžiamas CK 4.82 straipsnio normomis, nors CPK 265 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovų pareikštų reikalavimų. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju negalima patikrinti, ar tinkamai įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, aiškintos ir taikytos materialinės ir procesinės teisės normos (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turėtų būti išsamiai ištirti vadovaujantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Todėl tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus procesinės teisės normų pažeidimus ir netinkamų jų taikymą, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ginčo išsprendimas negali būti pripažintas teisingu (CPK 329 straipsnio 1 dalis), teismo sprendimas - teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti procesinių teisės pažeidimų, byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetenciją negali ištaisyti nustatytų procesinės teisės normų pažeidimų (nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškinio dalykui, atitinkančiam ieškinio pagrindą, suformuluoti), nes nustatyti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovų pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, kurie formuluojami ir nustatomi pirmosios instancijos teisme, be to, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo patikslinto ieškinio priėmimo stadijos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.