Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-75-1048/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-13
Bylos Nr.: e2-75-1048/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06068-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Diržienė
Ieškovas: J. Š.
Atsakovas: Neringos savivaldybės, VĮ Registrų centras, Neringos savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai: Osvaldas Martinkus, Lina Šimė, Sigita Klimkienė

Civilinė byla Nr. e2-75-1048/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06068-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.2.; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,sekretoriaujant Linai Jonikavičienei,dalyvaujant ieškovo J. Š. atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

atsakovų Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atstovei advokatei Sigitai Klimkienei,

atsakovo VĮ Registrų centras atstovėms Aurimai Račkytei ir Jurgitai Deksnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovams Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centras dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos dėl buto rinkos kainos nustatymo pripažinimo negaliojančia, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dalyje dėl parduodamo buto rinkos kainos patvirtinimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainos nustatymo; panaikinti skundžiamą Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-08-03 įsakymą Nr. V13-432 dalyje dėl parduodamo buto rinkos kainos patvirtinimo; įpareigoti atsakovą Neringos savivaldybę sudaryti su ieškovu nuomojamo savivaldybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant, kad parduodamo turto kaina yra 196 000,00 Eur; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centras nekilnojamo turto vertintojo 2021-06-07 atliktą individualų buto vertinimą, 2021-08-03 įsakymu Nr. V13-432 patvirtino ieškovui nuomojamo savivaldybės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo rinkos kainą - 248 287,98 Eur, kur būsto vertę sudaro 248 000 Eur, o 287,98 Eur sudaro išlaidos, susijusios su buto vertės nustatymu. Su nurodytu Savivaldybės direktoriaus įsakymu ieškovas nesutinka, mano, kad juo nustatyta savivaldybės buto kaina yra nepagrįstai per didelė, o jo vertinimas atliktas pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius nekilnojamo turto vertinimą. Minėtas ieškovui išnuomotas butas yra įtrauktas į Neringos savivaldybės parduodamų butų sąrašą, patvirtintą savivaldybės tarybos 2016-04-21 Sprendimu Nr. T1-90. Prašymą dėl buto pardavimo ieškovas pateikė 2021-03-25. Atsakovas, sutikdamas su teise įsigyti nuosavybėn nuomojamą savivaldybės butą, pavedė jo vertę nustatyti VĮ Registrų centras turto vertintojui. Sutartis Nr. V31-126 su VĮ Registrų centras dėl savivaldybės nuomojamų butų rinkos vertės įvertinimo buvo sudaryta 2021-04-29. Su VĮ Registrų centras atliktu buto turto rinkos vertės nustatymu ieškovas nesutinka. Turto vertintojas nepagrįstai ir neteisingai parinko butus, kurių pardavimo sandorių metu užfiksuotą parduodamo turto vertę lygino su ieškovo nuomojamu savivaldybės butu. Kaip matyti ir vertinimo ataskaitos, turto vertintojas palyginimui pasirinko parduotus butus, esančius (duomenys neskelbtini) g., t. y. vertingesnėje, prestižine laikoma Nidos vietoje, nei yra ieškovo butas. Be to, dėl ieškovui nežinomų priežasčių, VĮ Registrų centras turto vertintojas nepasirinko palyginimui kitų parduotų butų, esančių tame pačiame name, kaip ir ieškovo nuomojamas butas. Ieškovo turimais duomenimis, Neringos miesto savivaldybė 2021 m. yra pardavusi tris butus, esančius tame pačiame name, kaip ir ieškovo nuomojamas butas, t. y. butas, 71,64 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), parduotas 2021-03-24 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1609 už 134 850,00 Eur., kur 134 600,00 Eur. sudaro buto rinkos vertė (kai 1 kv. m. kaina yra 1897 Eur.), o 250,00 Eur - buto įvertinimo išlaidos; kitas butas, adresu (duomenys neskelbtini), 90,71 kv. m., parduotas 2021-03-24 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1614 už 170 250,00 Eur., kur 170 000,00 Eur sudaro buto rinkos vertė (kai 1 kv. m. kaina yra 1897 Eur.), o 250,00 Eur - buto įvertinimo išlaidos, dar vienas butas, (duomenys neskelbtini), 105,25 kv. m., parduotas 2021-06-22 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3589 už 198 050,00 Eur, kur 197 800,00 Eur sudaro buto rinkos vertė (kai 1 kv. m. kaina yra 1897 Eur.), o 250,00 Eur - buto įvertinimo išlaidos. Visų minėtų butų rinkos vertę nustatė UAB „InReal” turto vertintojas. Ieškovas mano, kad VĮ Registrų centras turto vertintojo atliktas buto vertinimas yra nepagrįstas ir prieštarauja Nekilnojamo turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei LR Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turo ir verslo vertinimo metodikos (toliau - Metodika), nustatomos. Ieškovo nuomojamo buto vertinimo atveju VĮ Registrų centras, vertindamas butą lyginamuoju metodu, pasirinko trijų butų, esančių Neringoje, (duomenys neskelbtini) g. pardavimo sandorius, o ne ieškovo name esančių butų pardavimo sandorius. Mano, kad tokiu būdu buvo vertinami pakankamai skirtingi nekilnojamo turto objektai, t. y. butai, esantys (duomenys neskelbtini) g., yra žymiai naujesni, t. y. 1979 – 1981 m. statybos. O ieškovo butas bei kiti nurodyti trys parduoti butai yra name, kuris statytas 1968 m., t. y. daugiau, nei 10 senesnis. Pažymėjo, kad ieškovo namui yra reikalingas remontas ir yra įtrauktas į numatytų renovuoti namų sąrašą. Vertinant nekilnojamąjį turtą lyginamuoju metodu, turto vertintojas turėjo pasirinkti butus, kaip galima labiau panašius į vertinamą turtą. Visų trijų butų, esančių ieškovo name (Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos kainos vertinimas buvo atliktas UAB „InReal” nekilnojamo turto vertintojų ir visų jų 1 kv. m. rinkos vertė buvo nustatyta analogiška, t. y. 1879 Eur. Tuo tarpu VĮ Registrų centras nekilnojamo turto vertintojas nustatė ieškovo buto 1 kv. m. kainą esmingai didesnę, t. y. 3182,20 Eur., o viso buto – 248 000,00 Eur. Po ieškinio pateikimo ir pradėjus derybas su atsakove Neringos savivaldybe, 2021-11-04 buvo gautas Neringos savivaldybės administracijos sutikimas kitam turto vertintojui – UAB „Domus optima“ atlikti buto rinkos vertės vertinimo ataskaitą. UAB „Domus optima“ turto vertintojo atliktoje ginčo buto rinkos vertės nustatyto turto vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad 2021-11-08 ieškovo nuomojamo buto rinkos vertė yra 169 000,00 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje teismo 2022-05-13 nutartimi paskirta Retrospektyvinė ginčo buto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pagal kurią ieškovo nuomojamo buto rinkos vertė – 196 000,00 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovai Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus Neringos savivaldybei ir Neringos savivaldybės administracijai kaip nepagrįstus, neįrodytus, prieštaraujančius imperatyvioms Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatoms, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad Neringos savivaldybė atsiliepimą byloje buvo jau pateikusi 2021-09-29, atstovaujama advokatės Linos Šimės. Atsakovas Neringos savivaldybės administracija palaiko argumentus, išdėstytus ankstesniuose atsiliepimuose. Pažymėjo, kad Neringos savivaldybės administracija buto vertės nenustatinėjo, nes ši funkcija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (Įstatymas) yra deleguota turto vertintojui, o buto vertinimo ataskaitą parengė ir buto rinkos vertę nustatė VĮ Registrų centras. Neringos savivaldybės administracija pagal Įstatymo reikalavimus tik įformino buto pardavimo kainą parengdama turto įkainojimo aktą, bei Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021-08-03 įsakymu Nr. V13-432 „Dėl parduodamo savivaldybės būsto įkainojimo akto patvirtinimo“ patvirtino minėtą įkainojimo aktą, t. y. Neringos savivaldybės administracija priėmė administracinius sprendimus dėl buto pardavimo, kurie ieškovo administracine tvarka nebuvo skųsti ar nuginčyti. Nei Neringos savivaldybės administracija, nei Neringos savivaldybė niekada neginčijo ir neneigė ieškovo teisės pirkti butą, ginčas kilo išimtinai tik dėl buto pardavimo kainos (rinkos vertės), kurią nustatė VĮ Registrų centras. Akivaizdu, kad byloje nėra įrodyti jokie atsakovų neteisėti veiksmai, o patikslinto ieškinio reikalavimai pareikšti minėtų atsakovų atžvilgiu turi būti vertinami tik kaip išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centras parengtą buto vertinimo ataskaitą. Neringos savivaldybės administracija 2022-03-09 atsiliepime nurodė, kad atsakovė VĮ Registrų centras tinkamai taikė lyginamąjį metodą – parinko informaciją apie tris neseniai (2020-2021 m.) vykusius nekilnojamojo turto sandorius toje pačioje nekilnojamojo turto verčių zonoje. Iš atrinktų sandorių matyti, kad atsakovė VĮ Registrų centras vertino 1979-1981 metų statybos butų pardavimo kainas; taikė laiko, vietos, pastato tipo, aukšto, ploto pataisos koeficientus. VĮ Registrų centras negalėjo vertinti buto (duomenys neskelbtini), sandorio, nes jis įvyko vėliau negu, kad atsakovė VĮ Registrų centras parengė ginčijamą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Pažymėjo tai, kad atsakovė VĮ Registrų centras nurodė apskritai nesiremianti savivaldybės butų pardavimo sandoriais, nes jie neparodo tikrosios nekilnojamojo turto rinkos vertės. VĮ Registrų centras ir UAB „Domus optima“ buto rinkos vertę nustatinėjo ne tam pačiam momentui: VĮ Registrų centras – 2021-06-07, o UAB „Domus optima“ – 2021-11-08. Atsakovas Neringos savivaldybės administracija 2022-10-21 atsiliepime nurodė, kad ginčas byloje kyla išimtinai tik dėl buto pardavimo kainos, kurią nustatė VĮ Registrų centras. Akivaizdu, kad ginčo turto vertės nustatymas iš esmės priklauso nuo to, kokius konkrečiai objektus turto vertintojai pasirinko, tam kad nustatytų buto rinkos vertę. Kaip matyti, VĮ Registrų centras savo turto vertinime pasirinko 3 palyginamuosius objektus, o ekspertas – 4. Pažymėjo, kad net du vertinimo objektai sutampa, t. y. eksperto pasirinktas palyginamasis objektas Nr. 3 sutampa su VĮ Registrų centras pasirinktu palyginamuoju objektu Nr. 2, ir eksperto pasirinktas palyginamasis objektas Nr. 4 sutampa su VĮ Registrų centras pasirinktu palyginamuoju objektu Nr. 1. Tuo tarpu teismo ekspertas atmetė kaip netinkamą palyginimui VĮ Registrų centras pasirinktą palyginamąjį objektą Nr. 3, kurio 1 kv. m. kaina sudaro 4286 Eur. Visgi ekspertas plačiau ir nepaaiškino, kodėl šis rinkoje įvykęs sandoris negalėtų būti įtrauktas į buto rinkos vertinimą.

Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti ataskaitą negaliojančia nutraukti, o šio prašymo netenkinus - šį reikalavimą atmesti, dėl kitų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Pabrėžė, kad ir toliau palaiko argumentus išdėstytus anksčiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose. 2022-10-20 atsiliepime nurodė, kad teismui nusprendus buto rinkos verte laikyti kitą vertę, reikalavimas dėl ataskaitos pripažinimo negaliojančia nebesukeltų ieškovei jokių teisinių padarinių (Kauno apygardos teismo nutarties 2020-05-28 civilinėje byloje Nr. e2A-911-480/2020 16 p.). Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita šiuo atveju yra įrodymas, kuris teismo vertintinas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, ir negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku civilinėje byloje bei ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Ieškovui įgijus teisę įsigyti ginčo turtą, tačiau, ieškovo vertinimu, savivaldybei nustačius nepagrįstą kainą, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, įrodinėjant mažesnę nei nustatė atsakovė savo sprendimu buto rinkos vertę (CK 1.137, 1.138 straipsniai, Kauno apygardos teismo 2022-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-459-924/2022). Teismų praktika vienareikšmiškai patvirtina, kad Registrų centrui šioje byloje negali būti reiškiami jokie materialiniai reikalavimai, susiję su ataskaitos pripažinimu negaliojančia. Dėl šios priežasties vien šiuo pagrindu ieškovo reikalavimas Registrų centro atžvilgiu negali būti jokia apimtimi tenkintas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Pažymėjo, kad 2022-05-30 teismo ekspertizės aktas Nr. ET22 / 04 GT (toliau - Ekspertizės aktas) turi esminių trūkumų, dėl kurių juo kaip įrodymu šioje byloje neturėtų būti vadovaujamasi. Ekspertui užduotas klausimas dėl buto vertės 2022-05-19, tačiau ekspertizės akte koncentruojamasi į situaciją iki 2021 m. sausio mėn. (pavyzdžiui, Ekspertizės akto 15 psl., lentelė Nr. 2.6.3.2 „2020-01 - 2021-01 vidutinės pasiūlos kainos Neringos mieste“). Nėra suprantama, dėl kokių priežasčių pateikiama informacija apie vidutines pasiūlos kainas tik iki 2021 m. sausio mėn., kadangi retrospektyvus vertinimas yra daug vėlesnei 2021-05-19 datai. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad lyginant 2021 m. sausio mėn. (3 165,94 Eur / kv. m) su 2021 m. gegužės mėn. (3 866,94 Eur / kv. m) butų kainų vidurkius augimas sudaro daugiau nei 22 % per 5 mėnesius, dėl šios priežasties darytina išvada, kad Ekspertizės akte nurodyti 2021 m. sausio mėn. sandoriai buvo netikslingai ir nepagrįstai eliminuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėti sandoriai yra artimiausi vertinamai datai, kaip tai numato Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, 58.1 papunktis. Be to, ekspertizės akte nepateikti argumentai ir (ar) skaičiavimai dėl ploto pataisos netaikymo. Registrų centro ataskaitoje priešingai - pateikti detalūs ir išsamūs skaičiavimai bei pagrindimas dėl ploto pataisos koeficiento (Ataskaitos 33-34 psl.). Ekspertizės akte neįvardijamos priežastys ir argumentai dėl pasirinktų lyginamųjų sandorių bei pataisų dėl rekonstrukcijos metų netaikymo. Ekspertizės akto lentelėje Nr. 2.6.3.4 lyginamieji objektai Nr. 1 ir Nr. 2 nurodomi kaip rekonstruoti atitinkamai 2011 ir 2014 m., tuo tarpu lyginamieji objektai Nr. 3 ir Nr. 4 įvardijami kaip nerekonstruoti, tačiau ekspertizės akte jokių motyvų dėl rekonstrukcijos metų pataisos taikymo ar netaikymo nėra išdėstyta. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl pasirinktų lyginamųjų objektų lygiavertiškumo ir ekspertinio vertinimo rezultatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Osvaldas Martinkus patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas turi teisę butą, adresu (duomenys neskelbtini) įsigyti už rinkos vertę, kurią nustato nekilnojamojo turto ekspertas. Ginčas kyla dėl buto pardavimo kainos. Ieškovas 2021-03-25 pateikė prašymą dėl buto įsigijimo iš savivaldybės. Tuo metu savivaldybė neturėjo galiojančios sutarties su nekilnojamojo turto vertintoju, todėl ją sudarė tik po mėnesio. VĮ Registrų centras buto vertę nustatė tik po 2021-05-19 dienos ir tik 2021-06-06 pateikė vertinimą, pagal kurį nustatė, kad ieškovo nuomojamo buto kaina yra 248 000 Eur. Ieškovas su ta kaina nesutiko, nes tame pačiame name savivaldybė kovo mėnesį pardavė du butus, birželio mėnesį pardavė trečią butą, už kainą kuri beveik dvigubai mažesnė. Taigi, Registrų centras neteisingai įvertino buto kainą. Ieškovas savo iniciatyva atliko turto vertinimą ir Ober Haus nustatė buto kainą žymiai mažesnę. Teismo ekspertas nustatė, kad ieškovo nuomojamo buto kaina yra 196 000 Eur, tai yra beveik 50 000 Eur mažiau, todėl ieškovas pateikė patikslintą ieškinį ir prašo butą jam parduoti už eksperto nustatytą kainą. Pažymėjo, jog Registrų centras vertinimui pasirinko objektus, kurių vieno kaina buvo 70 procentų didesnė nei kitų pasirinktų. Vieno sandorio kainos skirtumas išsiskyrė iš kitų sandorių, todėl Registrų centro vertintojas nesilaikė metodikos, pasirenkant panašius sandorius. Sandorio naujumas negali nugalėti objektų panašumo kriterijaus. Teismo ekspertizė bei ekspertas ir skirta ginčui padėti išspręsti. Nenustačius pažeidimų teismo eksperto atliktoje ekspertizėje, nesant prašymo skirti pakartotinės ekspertizės, nėra pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės išvada. Papildomai dėl bylinėjimosi išlaidų pažymėjo, kad jos neturi būti perkeltos ieškovui dėl savivaldybės priimto įsakymo, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ieškovui.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovų Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės atstovė advokatė Sigita Klimkienė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei Neringos savivaldybės administracija, nei Neringos savivaldybė jokių neteisė veiksmų nėra atlikusi. Byloje nenuginčyta Registrų centro vertinimo ataskaita. Pateikta teismo eksperto išvada nėra privaloma, neturi didesnės įrodomosios galios. Ekspertas nepatvirtino, jog jam buvo žinomos kokios nors aplinkybės dėl brangesnio sandorio, kurios jam leistų eliminuoti sandorį. Objektyvių ir pagrįstų argumentų, kodėl ekspertas neįtraukė į savo vertinimą naujausio rinkoje įvykusio sandorio, kuris patvirtina kainų augimą, nenurodė. Ekspertas vadovavosi tik savo prielaida, kad galbūt tas sandoris nebuvo panašus į kitus sandorius, todėl jo nesirinko. Ekspertas nesilaikė metodikoje nurodyto reikalavimo parinkti naujausių sandorių. Savivaldybė yra įtraukusi ieškovo nuomojamą butą į parduodamų butų sąrašą ir ginčo dėl to, kad ieškovas turi teisę įsigyti šį butą, nėra. Ieškovo prašymas savivaldybei įsigyti butą užregistruotas 2021-04-01. Gavus prašymą, buvo suformuluota techninė užduotis – turto vertinimas. Turto vertinimą atliko viešųjų pirkimų būdu atrinktas turto vertintojas, kuris parengė turto vertinimo atskaitą apžiūrėjęs butą. Ataskaitoje buto rinkos vertė numatyta 248 000 Eur. Turto vertinimo ataskaita ir tapo pagrindu savivaldybės administracijai priimti įsakymą, kuriuo buvo tik įforminama parduodamo turto vertė. Pati savivaldybė ir savivaldybės administracija turto vertės nenustatinėja. Kol turto vertinimo atskaita nėra nuginčyta teisme arba jos galiojimas nepanaikintas, tokia vertinimo ataskaita laikoma teisinga ir savivaldybė neturi pagrindo ja nesivadovauti. Atitinkamai savivaldybės administracija priėmė sprendimus dėl parduodamo turto vertės remdamasi ataskaita, todėl priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Tokie administracijos ir savivaldybės veiksmai nebuvo skundžiami administracine tvarka. Akivaizdu, kad ginčas kyla dėl buto vertės. Savivaldybė neturi teisės butą parduoti už asmens siūlomą kainą, nes savivaldybė turtą gali realizuoti tik įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybė ir administracija neturėjo pareigos parduoti butą už kitą kainą. Byloje pateikta eksperto išvada nėra privaloma ir ji nepaneigia, kad turto vertintojas buto kainą nustatė netinkamai. Registrų centras vertinimui parinko aktualesnius sandorius ir todėl susidarė kainų skirtumas. Jeigu ieškinys bus tenkintas iš dalies, prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš Registrų centro, kadangi būtent jų vertinimo ataskaita nulėmė šį ginčą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo VĮ Registrų centras atstovė Aurima Račkytė nurodė, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, reikalavimas pripažinti negaliojančia turto vertinimo atskaitą, kaip atskiras reikalavimas, tokio pobūdžio byloje iš viso negali būti reiškiamas, todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo turėtų būti nutraukta. Ataskaita parengta vadovaujantis teisiniu reguliavimu, jos trūkumų nėra, ji nuosekli, kokybiška, atlikti skaičiavimai ir vertinimai detalūs, tarpusavyje koreliuoja, duomenys motyvuoti, nėra pagrindų vertinti, jog ataskaita neteisinga. Vertinimo išvada, atlikta lyginamuoju metodu, yra tinkama ir teisinga. Nėra jokių pagrindų abejoti nustatyta buto verte. Skaičiavimai ir pataisos pagrįstos. Eksperto išvada turi trūkumų, ji nenuosekli, 15 puslapyje nenurodomi tikslūs adresai, identifikuojantys objektą. Dėl sandorio, kuris išsiskyrė didesne verte, ekspertas remiasi savo nuomone, bet ne aiškia taisykle formuojant prioritetus pagal metodiką. Eksperto pamąstymai subjektyvūs. Ekspertas nemotyvavo ir nepagrindė skaičiavimų dėl koeficientų taikymo ar netaikymo, nors metodika numato pagrįsti taikomus koeficientus. Bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš Registrų centro, nes ataskaita teisinga.

Teismo posėdžio metu atsakovo VĮ Registrų centras atstovė Jurgita Deksnienė nurodė, kad ekspertas ekspertizės akte plačiai aprašo apie didmiesčio rinką, nors vertinimo objektas yra pajūryje. Be to, kaina ekspertas nustatinėjo sausio mėnesio datai, kai gegužės mėnesį būtent buvo ženklus kilimas. Ekspertas netaiko laiko pataisos. Patys laiko pataisos netaikė, nes sandoriai buvo nuo rugsėjo iki sausio mėnesio. Paaiškino, jog vertintojas neturi duomenų apie sudaromų sandorių aplinkybes.

Ekspertas Giedrius Tamašauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kainą formuoja pati rinka. Tiek ekspertas, tiek Registrų centras naudojasi duomenų baze. Dėl dviejų pavyzdžių nuomonės sutapo, išsiskyrė nuomonė dėl vieno pavyzdžio, kurio kv. m. kaina virš 4000 Eur. Kitų pavyzdžių kaina kv. m. buvo apie 2500-2700 Eur. Kadangi Registrų centro pasirinkto pavyzdžio Nr. 3 kvadratinio metro kaina skyrėsi apie 70 procentų nuo kitų pavyzdžių, o stengiamasi parinkti kuo artimesnius lyginamuosius pavyzdžius, tai ekspertui kilo pagrįstų abejonių, ar objektai panašūs, nes panašių objektų parduotų panašiu laiku kainos rinkoje negali skirtis 70 procentų. Kadangi ekspertui buvo žinomi kiti du pavyzdžiai, t. y. žinomi kaip jie atrodė, kada jie parduoti, todėl ekspertas juos ir pasirinko, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl kito pavyzdžio – jo nesirinko. Kainų rezultato skirtumą ir lėmė kitų objektų pasirinkimas. Pažymėjo, kad objektus vertinimui ekspertas pasirinko labiausiai panašius ir jam žinomus. Dėl koeficientų paaiškino, kad šiuo atveju jie nebuvo taikyti ir Registrų centro. Netaikytas rekonstrukcijos koeficientas. Rekonstrukcija nėra adekvatu namo renovacijai. Namo renovacija - tai jo sistemų iš esmės keitimas, paties pastato energetinio efektyvumo didinimas, kas iš esmės turi įtakos būsto, esančiame pastate, rinkos vertei. Rekonstrukcija - tai statinio pakeitimą (jį padidinat ar sumažinant), įrengiant naujas patalpas ir panašiai, gali didėti techniniai namo parametrai, bet ne kokybiniai. Kadangi tiksliai nežinoma kokie rekonstrukcijos elementai ir apimtys buvo atlikti pastatuose, bet žinant, kad dažniausiai keičiami tūriniai sprendimai, bet ne kokybiniai, todėl nebuvo taikyti koeficientai. Kiek pamena, savivaldybės atlikti sandoriai nepateikti į duomenų bazę. Jam buvo žinoma iš bylos duomenų, kad jie egzistuoja, bet renkantis lyginamuosius pavyzdžius, prioritetas teikiamas rinkoje įvykusiems pavyzdžiams, o savivaldybės privatizuoti butai iš esmės neatitinka rinkos vertės, nes jie nėra laisvai parduodami rinkoje, o parduodami sutartiniais pagrindais. Iš savivaldybės parduotų butų sandorių sistemoje nėra. Pats ekspertas rinkos įžvalgų ir analizių neatlieka, pateikia duomenis apie apibendrintą rinką, naudodamasis patikima UAB Ober Haus rinkos departamento sukauptų duomenų informacija. Todėl pateikė gyvenamojo būsto bendrą visos Lietuvos apžvalgą. Ekspertas nagrinėja faktinius sandorius. Pasiūla, kol pereina į pardavimo kainas, yra inertinis laikotarpis, kuris gali tęstis ir pusmetį. Jeigu pasiūloje atsiranda brangesnis butas, tarkime 70 procentų didesne pardavimo kaina nei kitų siūlomų butų, tai statistiškai buvusi vidutinė kaina 2000 Eur jau bus 3000 Eur. Reikia analizuoti informaciją ir ieškoti priežastinio ryšio. Ekspertas rinkosi tą informaciją, kuria buvo tikras ir disponavo, tuo tarpu Registrų centras informacija naudojosi formaliai, t. y. kuri atitiko kriterijus. Pavyzdžiai, atrinkti nuo 2020 metų sausio mėnesio iki rugsėjo mėnesio, ir du sandoriai 2021 metų pradžioje. Neringos mieste yra specifinė rinka. Kadangi ribota pasiūla, bet gausi paklausa, kainų lygis aukštas. Kainų kilimo ir kritimo tendencijos nevyksta per mėnesį laiko. 2020 metai buvo kainų kilimo pradžia, o 2021 metų antroje pusėje kainos kilo ženkliai. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo sąlyginai stabilu, kainų svyravimas buvo lengvas. Kadangi dviejų sandorių kainos buvo žymiai didesnės, tai ekspertas pasirinko vertinimui jam žinomus du sandorius. Sandorius vertinimui pasirinko racionaliai, o ne tik formaliai. Vertinimo metodika reglamentuoja pasirinkti vertinimui kuo panašesnius objektus. Jeigu lyginamųjų objektų vieno kvadratinio metro pardavimo kaina skiriasi 70 procentų, tai kyla pagrįstų abejonių dėl lygiavertiškumo, nebent skirtumą sudaro tai, kad tai buvo parduota su papildomu turtu, įranga, ypatingai gerais baldais ar vaizdu. Todėl ekspertas lyginimui pasirinko technines ir kokybines charakteristikas atitinkančius ekspertizės objektus. Svertiniai kainų koeficientai pasirinkit vienodi, nes pasirinkti vienodi objektai vertinimui, t. y. 100 / 4 yra 25 procentai. Nėra duomenų, kad Neringos mieste yra koreliacija dėl plotų. Dėl taikytų koeficientų paaiškino, jog konstrukcijos koeficientas - tai statybinių medžiagų konstrukcija, t. y. plytų ar blokelių, rinkoje vertinami labiau nei medžio karkaso; pastato tipas - tai daugiabutis. Laiko koeficiento netaikė, nes pavyzdžiai parinkti siauram laiko diapazone ir tuo metu neįvyko jokie rinkos pokyčiai, iš esmės visos kainos išliko tame pačiame lygyje. Pasiūlos kainos pradėjo keistis 2021 metų pradžioje, o faktinės sandorių kainos pradėjo keistis vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Neringos savivaldybei pagal 2005-12-21 Perdavimo-priėmimo aktą Nr. AN-9, butas 2000-02-09 neterminuotos nuomos sutarties (su vėlesniais susitarimais pakeisti sutartį) pagrindu išnuomotas ieškovui J. Š..

2019-09-26 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-154 butas, adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į parduodamų Neringos savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą.

2021-04-01 Neringos savivaldybės administracijoje gautas J. Š. prašymas dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), jam pardavimo.

2021-04-29 tarp VĮ Registrų centro, atstovaujamo klientų aptarnavimo direktorės D. K., ir Neringos savivaldybės administracijos, atstovaujamos administracijos direktoriaus E. Š., sudaryta Nekilnojamojo turto paslaugų teikimo sutartis dėl Neringos savivaldybei, Lietuvos Respublikai, fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančio išlikusio nekilnojamojo turto vertinimo paslaugos, taip pat šio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus paslaugos.

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pateiktos išvados matyti, kad, atsižvelgiant į vertei darančius įtaką faktorius ir aplinkybes, vertinamo nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 77,89 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo datai 2021-05-19, yra 248 000,00 Eur.

Iš Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021-08-03 įsakymo Dėl parduodamo savivaldybės būsto įkainojimo akto patvirtinimo Nr. V13-432 matyti, kad šiuo įsakymu patvirtino savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto, adresu (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktą, būsto kaina - 248 287,98 Eur, iš jų 287,98 Eur - už būsto vertės nustatymą.

Iš 2021-11-15 UAB „Domus optima“ turto vertės nustatymo pažymos Nr. KLA21-11-07 matyti, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 2021-11-08 turto apžiūros metu, nustatyta lyginamuoju metodu, yra 169 000,00 Eur.

Iš teismo ekspertizės akto Nr. ET22 / 04 GT matyti, kad teismo ekspertas Giedrius Tamašauskas ekspertizės objektą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo 2022-05-30, teismo ekspertizė baigta ir ekspertizės aktas surašytas 2022-06-21. Iš ekspertizės akto išvados matyti, kad ekspertizės objekto rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, 2021-05-19 dienai buvo 196000,00 Eur.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainos nustatymo.

Savivaldybės būsto įgijimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja specialūs teisės aktai. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (galiojusi ieškovo prašymo dėl buto pirkimo padavimo metu redakcija (2020-06-25 redakcija)) nustato, kad už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai bei jų dalys: savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę netrumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas (25 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovas neatitiktų minėto įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytų sąlygų.

Neringos savivaldybės taryba 2017-03-23 sprendimu Nr. T1-50 „Dėl Neringos savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Neringos savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 10 punktas nustato, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parinkta nekilnojamąjį turtą vertinanti įmonė (turto vertintojai) nustato parduodamo savivaldybės būsto ir (ar) ūkio pastatų rinkos vertę, vadovaudamasi (vadovaudamiesi) Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Aprašo 15 punktas nustato, kad parduodamo savivaldybės būsto ir ūkio pastatų apskaičiuota kaina įforminama savivaldybės būsto ar ūkio pastatų įkainojimo aktu. Įkainojimo aktą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Vadovaujantis 2021-04-29 Neringos savivaldybės administracijos sudaryta sutartimi su VĮ Registrų centras dėl nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų pirkimo, Neringos savivaldybės administracija pavedė VĮ Registrų centras atlikti ieškovui išnuomoto buto rinkos vertės nustatymą. VĮ Registrų centras 2021-05-19 atliko buto apžiūrą ir 2021-06-07 pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-1248, iš kurios matyti, kad buto rinkos vertė yra 248 000,00 Eur. Neringos savivaldybės Biudžeto skyrius parengė savivaldybės būsto įkainojimo aktą, kuriame nurodyta, jog buto rinkos vertė, vadovaujantis VĮ Registrų centras 2021-06-07 parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, yra lygi 248 000 Eur, o buto kaina, įvertinus turto vertinimo išlaidas 287,98 Eur, lygi 248287,98 Eur. Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021-08-03 įsakymu Nr. V13-432 „Dėl parduodamo savivaldybės būsto įkainojimo akto patvirtinimo“ patvirtino minėtą įkainojimo aktą ir nustatė, kad buto pardavimo kaina lygi 248 287,98 Eur.

Taigi, ieškovas įgijo teisę pirkti butą už kainą, kurios nustatymo tvarką reglamentuoja specialūs teisės aktai, tačiau kainos nustatymas neužkerta ieškovui kelio kreiptis į teismą dėl turto vertės ginčo išsprendimo jame. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centras nustatytos buto vertės. Ieškovas, nesutikdamas su VĮ Registrų centras nustatyta buto verte, kreipėsi į teismą, pareikšdamas reikalavimą pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainos nustatymo.

Turto vertė rinkoje nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (ginčui aktuali jo nuo 2017-06-28 galiojusi redakcija; toliau – Vertinimo pagrindų įstatymas) reikalavimais bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos (ginčui aktuali nuo 2013-06-07 galiojanti redakcija; toliau – Metodika) nuostatomis.

Pagal Vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalis, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme; iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą dėl buto rinkos kainos nustatymo. Teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatoma nekilnojamojo turto vertė, tačiau pati savaime nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita jokių teisinių pasekmių subjektams nesukelia. Tačiau nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita turi procesinę teisinę reikšmę, nes gali būti vertintina kaip įrodymas, patvirtinantis turto vertę (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, gavęs tokį ieškinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme. Jei ieškinys priimtas, teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, turi nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011). Tokia pozicija plėtojama ir vėlesnėje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022-08-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1714-275/2022; Kauno apygardos teismo 2022-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-459-924/2022).

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškinio dalį dėl pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą dėl buto rinkos kainos nustatymo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju pateikta VĮ Registrų centras atskaita vertintina kaip įrodymas, patvirtinantis buto vertę.

Kaip matyti iš byloje pateiktos VĮ Registrų centras centro nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pateiktos išvados matyti, kad, atsižvelgiant į vertei darančius įtaką faktorius ir aplinkybes, vertinamo nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto plotas 77,89 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo datai 2021-05-19, yra 248 000,00 Eur.

Bylos nagrinėjimu metu ieškovo prašymu teismas paskyrė buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo retrospektyvinę ekspertizę. Iš teismo ekspertizės akto Nr. ET22 / 04 GT matyti, kad teismo ekspertas Giedrius Tamašauskas ekspertizės objektą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo 2022-05-30, teismo ekspertizė baigta ir ekspertizės aktas surašytas 2022-06-21. Iš ekspertizės akto išvados matyti, kad ekspertizės objekto rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, 2021-05-19 dienai buvo 196 000 Eur.

Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau ir eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

Nagrinėjamu atveju tiek iš VĮ Registrų centras atliktos nekilnojamojo turto vertinimo atskaitos, tiek iš teismo ekspertizės akto matyti, kad buto rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu. Lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė, kurio esmė vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 56, 57 punktai). Taikant lyginamąjį metodą: 1) surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; 2) įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (Metodikos 58.1., 58.2. punktai).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kad VĮ Registrų Centro turto vertintoja, atlikdama tiriamo objekto turto vertinimą, ir teismo ekspertas, atlikdamas tiriamo objekto turto vertinimą, būtų nesilaikę teisės aktų reikalavimų. Abiem atvejais nustatinėjant buto rinkos vertę, buvo pasirinktas lyginamasis metodas, tačiau pasirinkti skirtingi lyginamieji objektai, kas ir turėjo esminės įtakos buto rinkos vertės dydžio nustatymui.

Iš VĮ Registrų centro vertinimo ataskaitos matyti, kad palyginimui parinkti 3 objektai: Nr. 1 65,56 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Neringoje, 1981 m. statybos, sienos – plytos, sandorio data - 2020 m. 09 mėn., suma - 165 000,00 Eur (2517 Eur/kv.m), zona – 28.1; Nr. 2 69,16 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Neringoje, 1981 m. statybos, sienos – plytos, sandorio data - 2020 m. 09 mėn., sandorio suma - 190 000,00 Eur (2747 Eur/kv.m), zona – 28.1; Nr. 3 106,28 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Neringoje, 1979 m. statybos, sienos – plytos, sandorio data - 2021 m. 01 mėn., sandorio suma - 455 500,00 Eur (4286 Eur/kv.m), zona – 28.1.

Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad palyginimui parinkti 4 objektai: Nr. 1 52,60 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Neringoje, 1968 m. statybos/2014 m. rekonstrukcija, sienos – plytų mūras, sandorio data - 2020 m. 06 mėn., sandorio suma - 130 000,00 Eur (2471 Eur/kv.m), verčių zona – 28.1; Nr. 2 64,87 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Neringoje, 1974 m. statybos/2011 m. rekonstrukcija, sienos – plytų mūras, sandorio data - 2020 m. 07 mėn., suma - 150 000,00 Eur (2312 Eur/kv.m), verčių zona – 28.1; Nr. 3 69,16 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Neringoje, 1981 m. statybos, sienos – plytų mūras, sandorio data - 2020 m. 09 mėn., suma - 190 000,00 Eur (2747 Eur/kv.m), verčių zona – 28.1; Nr. 4 65,56 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Neringoje, 1981 m. statybos, sienos – plytų mūras, sandorio data - 2020 m. 09 mėn., suma - 165 000,00 Eur (2517 Eur/kv.m), verčių zona – 28.1.

Kaip matyti, iš atsakovo VĮ Registrų centras ir teismo eksperto pasirinktų lyginamųjų objektų, du iš jų sutapo, t. y. VĮ Registrų centras pasirinkti lyginamieji objektai Nr. 1 ir Nr. 2 (lentelėje Nr. 4), ir teismo eksperto pasirinkti lyginamieji objektai Nr. 3 ir Nr. 4 (2.6.3.4 lentelėje). Teismo ekspertas, parinkdamas lyginamuosius objektus, eliminavo VĮ Registrų centras vertinimo atskaitoje įtrauktą lyginamąjį objektą Nr. 3 (sandorio data - 2021 m. 01 mėn., sandorio suma - 455 500,00 Eur (4286,00 Eur/kv.m)) ir papildomai įtraukė du lyginamuosius objektus – Nr. 1 (sandorio data - 2020 m. 06 mėn., sandorio suma - 130 000,00 Eur (2471 Eur/kv.m)) ir Nr. 2 (sandorio data - 2020 m. 07 mėn., suma - 150 000,00 Eur (2312 Eur/kv.m)). Taigi, teismo ekspertas eliminavo 2021 m. sausio mėn. sudarytą brangiausią buto sandorį. Tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžio metu VĮ Registrų centro atstovė nurodė, jog tai yra esminis teismo ekspertizės akto trūkumas, kadangi ekspertui užduotas klausimas dėl buto vertės 2022-05-19, tačiau ekspertizės akte koncentruojamasi į situaciją iki 2021 m. sausio mėn. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad nuo 2021 m. sausio iki gegužės mėnesio yra kainų augimas, be to, sausio mėnesio sandoriai yra artimiausi vertinimo datai, kaip tai numato Metodikos reikalavimai, todėl ekspertizės akte nurodyti 2021 m. sausio mėn. sandoriai buvo netikslingai ir nepagrįstai eliminuoti. Lyginant 2021 m. sausio mėn. (3 165,94 Eur / kv. m) su 2021 m. gegužės mėn. (3 866,94 Eur / kv. m) butų kainų vidurkius augimas sudaro daugiau nei 22 % per 5 mėnesius.

Iš eksperto Giedriaus Tamašausko teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad atliekant ekspertizę laikotarpis nuo 2020 m. pirmo mėnesio iki 2021 m. pirmo mėnesio buvo pasirinktas pagal įvykusių artimiausių sandorių datas. Pažymėjo, kad objektus vertinimui ekspertas pasirinko labiausiai panašius ir jam žinomus. Jeigu lyginamųjų objektų vieno kvadratinio metro pardavimo kaina skiriasi 70 procentų, tai kilus pagrįstų abejonių dėl lygiavertiškumo – ekspertas jo nesirinko, nes panašių objektų parduotų panašiu laiku kainos rinkoje negali skirtis 70 procentų. Ekspertas pažymėjo, jog 2020 metai buvo kainų kilimo pradžia, o 2021 metų antroje pusėje kainos kilo ženkliai. Nagrinėjamu laikotarpiu buvo sąlyginai stabilu, kainų svyravimas buvo lengvas. Kadangi dviejų sandorių kainos buvo žymiai didesnės, tai ekspertas pasirinko vertinimui jam žinomus du sandorius. Ekspertas ne kartą akcentavo, kad, jeigu lyginamųjų objektų vieno kvadratinio metro pardavimo kaina skiriasi 70 procentų, tai kyla pagrįstų abejonių dėl lygiavertiškumo, nebent skirtumą sudaro tai, kad tai buvo parduota su papildomu turtu, įranga, ypatingai gerais baldais ar vaizdu. Todėl ekspertas lyginimui pasirinko technines ir kokybines charakteristikas atitinkančius ekspertizės objektus.

Iš VĮ Registrų centro ataskaitoje (23 pav. grafiko) ir teismo ekspertizės akte (2.6.3.2. lentelės) esančių grafikų matyti, jog aiškus butų pasiūlos kainų kilimas Neringos mieste prasidėjo nuo 2021 m. Pažymėtina, kad butų pardavimo sandorių kainos 28.1 verčių zonoje 2020 metais svyravo nuo 113000 Eur (1964 Eur/m²) iki 197678 Eur (3013 Eur/m²). 2021 m. sausio mėnesį buvo sudaryti du butų pardavimo sandoriai, kurių vertė 455500 (4286 Eur/m²) ir 295000 Eur (4587 Eur/m²). Laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio Neringos mieste, minėtoje verčių zonoje buto sandorių sudaryta nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio pasiūlos kainų amplitudė svyravo apie 5 proc., nuo 2021 m. sausio mėnesio iki gegužės mėnesio aiškus kainų pasiūlos kilimas įvyko tik balandžio mėnesį, nuo 2021 metų vasario iki gegužės mėnesio butų sandorių iš viso nebuvo sudaryta, o du sandoriai, kurie įvyko 2021 m. pirmą mėnesį, yra apie 75-85 proc. didesnės nei sandorių, įvykusių 2020 m. sausio mėn. – 2021 m. gegužės mėn. laikotarpiu atrinktų įvykusių sandorių kainų vidurkis (eliminavus du 2021 m. sausio mėn. sandorius), teismo vertinimu, teismo ekspertas visiškai pagrįstai iš lyginamųjų objektų eliminavo 2021 m. sausio mėnesį sudarytą buto sandorį ir vietoje jo į lyginamųjų objektų sąrašą įtraukė jam žinomus, 2020 m. birželio ir liepos mėnesiais sudarytus sandorius. Teismas sutinka su teismo eksperto pozicija, jog nėra žinomos priežastys, dėl kurių 2021 m. sausio mėnesį sudaryto buto kaina ženkliai skiriasi nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. sudarytų butų sandorių kainos. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centras taip pat negalėjo nurodyti 2021 m. sausio mėnesį sudarytų buto sandorio aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėn. iki gegužės mėnesio nebuvo sudaryta nei vieno buto sandorio, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog butų kainos kilo.

Atsakovas VĮ Registrų centras tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ekspertas netaiko laiko pataisos ir nepagrindė kitų koeficientų netaikymo. Ekspertas teismo posėdžio metu patikslino, kodėl netaikė laiko, ploto, rekonstrukcijos, konstrukcijos ir kt. koeficientų. Pastebėtina, kad minėtų koeficientų netaikė (arba taikė, lygius 1) ir VĮ Registrų centras atliktoje ataskaitoje.

Įvertinęs pateiktą teismo ekspertizės aktą, teismo posėdžio metu duotus eksperto paaiškinimus, teismas sprendžia, kad turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismo ekspertizės akto išvada yra nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino ir pagrindė, kodėl taikant lyginamąjį metodą, buvo eliminuotas VĮ Registrų centro įtrauktas lyginamasis objektas, o vietoje jo pasirinkti du ekspertui žinomi lyginamieji objektai, be to, ekspertas paaiškino koeficientų netaikymo priežastis. Pažymėtina, kad ekspertizės objektą apžiūrėjo, įvertino bei paruošė ekspertizės aktą teismo ekspertas, atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas Giedrius Tamašauskas, 2014-03-07 įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas išduotas 2000-02-25, darbo stažas turto vertinimo srityje – 25 metai. Taigi, vertinant eksperto darbo patirtį, teismui nėra pagrindo abejoti atliktos ekspertizės patikimumu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nustatant ginčo buto rinkos vertę, yra pagrindas remtis eksperto Giedriaus Tamašausko atlikta ekspertize ir pripažinti, kad pagal teismo ekspertizės aktą Nr. ET22/04GT (ekspertizė objekto tyrimas buvo atliekamas 2022-05-30, ekspertizės aktas surašytas 2022-06-21, ekspertizę atliko ekspertas Giedrius Tamašauskas) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021-05-19 dienai buvo 196 000,00 Eur.

Teismas pažymi, kad teismo ekspertizės aktas neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Ieškovas, įrodinėdamas buto rinkos vertę, pateikė UAB „Domus Optima“ vertinimo atskaitą, iš kurios matyti, kad ginčo buto rinkos vertė yra 169 000 Eur, ataskaitoje nurodyta, jog turto apžiūros ir nustatymo data – 2021-11-08. Taigi, minėtoje vertinimo ataskaitoje buto rinkos vertės nustatymo data yra ženkliai vėlesnė, nei VĮ Registrų centro ir teismo eksperto buto rinkos vertės nustatymo data (rinkos vertė buvo nustatyta 2021-05-19 dienai). Kaip matyti iš UAB „Domus Optima“ vertinimo atskaitos, pasirinkto lyginamojo objekto Nr. 1 sandorio sudarymo laikas yra 2021 m. birželio mėn., t. y. sudarytas po 2021-05-19, todėl šis lyginamasis objektas negalėjo būti pasirenkamas.

Ieškovas ginčo buto vertę grindžia ir UAB „Inreal“ 2020-12-04 atliktu turto vertinimu. Teismas sutinka su atsakovo VĮ Registrų centras atsiliepime išdėstyta pozicija, jog nėra pagrindo remtis UAB „Inreal“ atliktu turto vertinimu nustatinėjant ginčo buto rinkos vertę, nes į bylą nėra pateikta UAB „Inreal“ vertinimo ataskaita. Be to, UAB „Inreal“ atliko ne ginčo buto, o kitų butų vertinimą bei vertinimas atliktas 2020-12-04, t. y. ženkliai anksčiau nei buvo atsakovo VĮ Registrų centras atliktas vertinimas (2021-05-19).

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas 2021-03-25 pateikė prašymą dėl buto įsigijimo iš savivaldybės. Tuo metu savivaldybė neturėjo galiojančios sutarties su nekilnojamojo turto vertintoju, todėl ją sudarė tik po mėnesio. VĮ Registrų centras buto vertę nustatė tik po 2021-05-19 dienos, todėl ieškovui tai turėjo neigiamos įtakos. Teismas atmeta tokią ieškovo atstovo poziciją. Pažymėtina, jog 2021-01-09 pasibaigus sutarčiai su ankstesniu turto vertintoju UAB „Inreal“, remiantis teisės aktų reikalavimais, savivaldybė turėjo pareigą viešojo pirkimo būdu pasirinkti turto vertintoją. Šiuo atveju viešo pirkimo būdu turto vertintoju buvo pasirinktas VĮ Registrų centras, su juo 2021-04-29 sudaryta sutartis, kurios pagrindu ir buvo atlikta šioje byloje ginčijama turto vertinimo ataskaita. Vertinant šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas procedūrinius veiksmus atliko neprotingai ilgai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų numatytus procedūrinius terminus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškinio dalį dėl pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą dėl buto rinkos kainos nustatymo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) ir nustatyti, kad remiantis teismo ekspertizės aktu Nr. ET22/04GT (ekspertizė objekto tyrimas buvo atliekamas 2022-05-30, ekspertizės aktas surašytas 2022-06-21, ekspertizę atliko ekspertas Giedrius Tamašauskas), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021-05-19 dienai buvo 196 000,00 Eur.

Dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-08-03 įsakymą Nr. V13-432 dalyje dėl parduodamo buto rinkos kainos patvirtinimo.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021-08-03 įsakymu Nr. V13-432 „Dėl parduodamo savivaldybės būsto įkainojimo akto patvirtinimo“ patvirtino įkainojimo aktą ir nustatė, kad buto pardavimo kaina lygi 248 287,98 Eur, iš jų 287,98 Eur - už būsto vertės nustatymą. Iš skundžiamu Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021-08-03 įsakymu patvirtinto įkainojimo akto matyti, kad akte parduodamo savivaldybės būsto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė apskaičiavimo pagrindas – VĮ Registrų centro turto vertinimo atskaita Nr. TVA-1248(9.2 E), būsto rinkos vertė – 248 000 Eur, su būsto vertinimu susijusios išlaidos – 287,98 Eur, parduodamo savivaldybės būsto kaina – 248 287,98 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu teismas nustatė, jog remiantis teismo ekspertizės aktu Nr. ET22/04GT, ginčo buto rinkos vertė 2021-05-19 dienai buvo 196 000 Eur, o skundžiamu Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021-08-03 įsakymu Nr. V13-432 patvirtintas įkainojimo aktas, kuriuo ginčo buto būsto rinkos vertė apskaičiuota VĮ Registrų centras vertinimo atskaitos Nr. TVA-1248(9.2 E) pagrindu, teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021-08-03 įsakymą Nr. V13-432 „Dėl parduodamo savivaldybės būsto įkainojimo akto patvirtinimo“.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Neringos savivaldybę sudaryti su ieškovu nuomojamo savivaldybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant, kad parduodamo turto kaina yra 196 000,00 Eur

Kaip jau teismas minėjo, savivaldybė, vykdydama savivaldybei priklausančio būsto pardavimą, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Neringos savivaldybės taryba 2017-03-23 sprendimu Nr. T1-50 „Dėl Neringos savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Neringos savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašą, kuriame detaliai numatyta savivaldybei priklausančio būsto pardavimo vykdymo tvarka (organizavimas, kainos nustatymas, sandorių sudarymas, atsiskaitymas, lėšų panaudojimas). Taigi, atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos miesto savivaldybė vykdo savivaldybei priklausančio būsto pardavimą griežtai laikydamiesi teisės aktuose numatytų procedūrų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nėra teisinio pagrindo teismui įpareigoti atsakovą Neringos miesto savivaldybę sudaryti su ieškove nuomojamo savivaldybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant, kad parduodamo turto kaina yra 196 000,00 Eur. Teismas akcentuoja, jog šiuo sprendimu teismui nustačius kitą ginčo buto rinkos vertę, atsakovai Neringos miesto savivaldybės administracija ir Neringos miesto savivaldybė, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais, turės pareigą atlikti procedūras dėl ginčo buto pardavimo ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą sudaryti su ieškovu buto pirkimo-pardavimo sutartį atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Šioje byloje ieškovo pateikti įrodymai (mokėjimo nurodymai, advokato sąskaitos išrašas) patvirtina, kad ieškovė šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 225,00 Eur žyminis mokestis, 800,00 Eur už ekspertizės atlikimą ir 1100,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Atsakovas Neringos savivaldybės administracija pateikė rašytinius įrodymus (PVM sąskaitos-faktūros ir bankinių mokėjimų pavedimų išrašai), kurie patvirtina, kad atsakovas šioje byloje patyrė 1796,57 Eur išlaidų už advokačių Linos Šimės ir Sigitos Klimkienės teisinę pagalbą.

Teismo ekspertas pateikė prašymą atlyginti išlaidas už dalyvavimą teismo posėdyje. Prie prašymo pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, kad už 1 val. 50 min. dalyvavimą teismo posėdyje išlaidos sudaro 92,00 Eur.

Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje ginčas kilo dėl ginčo buto rinkos vertės nustatymo. Šiuo atveju ieškovo ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo patenkintas. Kaip jau minėta, atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos miesto savivaldybė vykdo savivaldybei priklausančio būsto pardavimą griežtai laikydamiesi teisės aktuose numatytų procedūrų. Neringos savivaldybės administracija ginčo buto vertės pati nenustatinėja, šią funkciją įstatymas delegavo turto vertintojui. Neringos savivaldybės administracija, gavusi turto vertintojo apskaičiuotą buto rinkos vertę, pagal teisės aktų reikalavimus parengė buto pardavimo įkainojimo aktą, kurį savivaldybės administracijos direktorius įsakymu patvirtino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, teismui nustačius ginčo buto rinkos vertę pagal teismo ekspertizę ir patenkinus ieškinio reikalavimą dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, nėra pagrindo iš atsakovo Neringos savivaldybės administracijos priteisti ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio dalis atsakovo VĮ Registrų centras atžvilgiu dėl turto vertinimo atskaitos pripažinimo negaliojančia nutrauktina. Šioje byloje atsakovo VĮ Registrų centras turto vertinimo atskaitą teismas vertino kaip įrodymą dėl ginčo buto rinkos vertės nustatymo. Teismas nenustatė aplinkybių, kad VĮ Registrų centro turto vertintoja, atlikdama ginčo buto vertinimą ir apskaičiuodama jo rinkos vertę, būtų nesilaikiusi teisės aktų reikalavimų. Ieškovas, įrodinėdamas ginčo buto rinkos vertę, teikė savo įrodymus, kuriais remiantis teismas nustatė galutinę buto rinkos vertę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui nustačius galutinę ginčo buto vertę, nėra pagrindo iš atsakovo VĮ Registrų centras priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad ieškovo prašymu byloje buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė ir į posėdį iškviestas ekspertas ekspertizės akto patikslinimui, iš ieškovo teismo ekspertui priteistina 92,00 Eur išlaidos už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.

Įvertinus tai, jog atsakovas Neringos savivaldybės administracija vykdo savivaldybei priklausančio būsto pardavimą griežtai laikydamasi teisės aktuose numatytų procedūrų, atsižvelgiant į tai, kad Neringos savivaldybės administracija ginčo buto rinkos vertės nenustatinėjo, o savivaldybės administracijos direktoriaus ginčo įsakymas priimtas remiantis turto vertintojo nustatyta rinkos verte, nepaisant to, jog šiuo sprendimu teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, teismas sprendžia, kad atsakovo Neringos savivaldybės administracijos veiksmai tiesiogiai nesudarė pagrindo ieškinio padavimui, todėl atsakovo Neringos savivaldybės administracijos turėtos 1796,57 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškinio dalį dėl pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančia VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainos nustatymo nutraukti.

Nustatyti, kad remiantis teismo ekspertizės aktu Nr. ET22/04GT (ekspertizė objekto tyrimas buvo atliekamas 2022-05-30, ekspertizės aktas surašytas 2022-06-21, ekspertizę atliko ekspertas Giedrius Tamašauskas), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. gegužės 19 dienai buvo 196 000,00 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt šeši tūkstančiai Eur).

Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos direktorius 2021-08-03 įsakymą Nr. V13-432 „Dėl parduodamo savivaldybės būsto įkainojimo akto patvirtinimo“.

Atmesti ieškinio dalį dėl pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovą Neringos savivaldybę sudaryti su ieškove nuomojamo savivaldybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant, kad parduodamo turto kaina yra 196 000,00 Eur.

Priteisti iš ieškovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 92,00 Eur (devyniasdešimt du Eur) išlaidų už dalyvavimą teismo posėdyje teismo ekspertui Giedriui Tamašauskui, Topolių g. 32, Klaipėda, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš ieškovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1796,57 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt šešis Eur 57 ct) išlaidų už advokačių teisinę pagalbą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai, įmonės kodas 188754378, Taikos g. 2, Neringa.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Aušra Diržienė