Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-01-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-70-1053/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
II-70-1053/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03015-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-70-1053/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03015-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-7216-2018.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-7216-2018 (toliau – nutarimas) pripažino R. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, jog jis 2018 m. liepos 17 d., 21.38 val., Vilniuje, Perkūnkiemio g. 19, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – ant užbrūkšniuoto ploto. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 150.13 punktą. Jam paskirta 60 Eur bauda.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. A. prašo panaikinti nutarimą. Nurodo, kad 2018 m. liepos 17 d. apie 21.20 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Perkūnkiemio g. 19 namą pas privatų gydytoją konsultacijai dėl mamos onkologinės ligos. Vietos pasistatyti nebuvo, pasinaudojo Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele, kuri suteikia teisę statyti automobilį nepaisant ištisinės geltonos juostos, automobilį pastatė ištisinės geltonos juostos zonoje (KET 184.2), kortelę padėjo prie vairo ant panelės. Grįžęs pamatė, kad kortelė nukritusi. Nenusižengė KET, reikia vadovautis geltona linija (KET 3 priedo 1.4 p.) Prie Perkūnkiemio g. 19 nėra nukreipimo salelių, kurios pagal KET turi būti pažymėtos smailėjančio trikampio užbrūkšniuotu plotu (KET 3 priedo 1.15 p.), ženklinimas neatitinka KET reikalavimų.

Atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti. Pažeidimas užfiksuotas mobiliąja programėle „tvarkau Vilnių“, programėlė leidžia asmenims pranešti apie pažeidimus, identifikuoja pranešėjo lokaciją, leidžia pridėti nuotraukas. Pranešėjas identifikavo save, nurodė nusižengimo užfiksavimo laiką, vietą, pridėjo nuotraukas. Vadovaudamasi pranešimu institucijos specialistė ištyrė pateiktus įrodymus, surašė protokolą. R. A. bylos nagrinėjimo metu 2018 m. lapkričio 5 d. teigė, kad toje vietoje visada stato automobilį. Šio posėdžio metu R. A. neminėjo, kad vežė savo motiną pas gydytoją. Nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad automobilis stovi ant užbrūkšniuoto ploto, žymėjimas atitinka reikalavimus, suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe ir Kelių policijos valdyba. Teisės aktuose nėra reikalavimo saleles žymėti „smailėjančio trikampio“ forma. Automobilis buvo pastatytas ne ties geltonąja kelio linija, o už jos.

Teismo posėdyje R. A. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad vežė motiną pas žolininką, jo pavardės nurodyti negali, dokumentais pagrįsti apsilankymo negali. Automobilį pasistatė toje vietoje. Užtruko apie pora valandų, kada grįžo, tiksliai nepasakys. Toje vietoje nėra jokio salelės, salelė tai pėsčiųjų apėjimas viduryje kelio, išbetonuotas. Toje vietoje niekas nekliudo eismui, nėra pagrindo užbrūkšniuoti tą plotą. Yra teismų praktika, kurioje nurodoma, kad negalima remtis tik asmens padaryta nuotrauka įrodant pažeidimą.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

R. A. skunde bei teismo posėdyje neneigė, kad 2018 m. liepos 17 d., 21.38 val., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ties Perkūnkiemio g. 19, Vilniuje, kaip užfiksuota byloje esančiose nuotraukose (b. l. 16-19). Teigė vežęs neįgalią mamą, neįgaliojo statymo kortelė suteikia teisę jam toje vietoje stovėti, kortelė buvo padėta, tik nukrito.

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad R. A. automobilį pastatė už geltonosios ištisinės linijos (t. y. ją kirtęs) ant užbrūkšniuoto ploto. Nuotraukose (b. l. 16, 18) matyti, kad jo automobilio galinis ratas yra ties brūkšniu, t. y. didžioji dalis automobilio stovi užbrūkšniuotoje zonoje.

KET 184.2 punktas leidžia vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, sustoti ir stovėti ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto geltonosiomis ištisinėmis arba brūkšninėmis linijomis. Tačiau šiuo atveju iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad R, A. automobilį pastatė ne ties geltonąja linija, o už jos, t. y. kirto geltonąją liniją. Pažymėtina, kad KET 3 priedo 1.4 punktas draudžia kirsti ištisinę geltonąją liniją.

Iš nuotraukų matyti, kad R. A., kirtęs geltonąją liniją, automobilį pastatė ant užbrūkšniuoto ploto. KET 150.13 punktas draudžia sustoti ir stovėti ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles. Neįgaliojo statymo kortelė nesuteikia teisės statyti automobilį ant užbrūkšniuotos zonos. Šį draudimą R. A. pažeidė.

R. A. teigimu, reikia vadovautis geltona linija, o ne baltomis ženklinimo linijomis. Tačiau KET 3 priedo 1.4 punktas nustato, kad jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija. Šiuo atveju baltos spalvos ženklinimas buvo naudojamas užbrūkšniuotam plotui, o ne eismo juostoms žymėti, t. y. ši KET nuostata reglamentuoja visai kitą atvejį ir šioje byloje netaikytina.

R. A. teigimu, zona, kurioje jis pastatė automobilį, pažymėta neteisingai. Teismas pažymi, kad pirma, teisės aktai nenustato reikalavimo užbrūkšniuotą zoną žymėti „smailėjančių trikampiu“, priešingai, iš Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. Įsakymu Nr. 3-82, II skirsnio matyti, kad užbrūkšniuoti plotai gali būti žymimi įvairiai, ne tik smailėjančių trikampiu. Antra, R. A. neteisingai traktuoja, kad salelės yra tik iškilios zonos viduryje važiuojamosios kelio dalies, skirtos pėstiesiems. KET nurodomi du salelių tipai: iškili saugumo salelė (KET 45, 46 punktai, 1 priedo 557 ženklas) ir nukreipimo salelė (KET 150.13 punktas, 3 priedo 1.15 punktas). Iš nuotraukų matyti, kad R. A. automobilį pastatė nukreipimo salelėje. Trečia, R. A. nuomone, toje vietoje pastatytas automobilis eismui nekliudo, nėra pagrindo tą vietą brūkšniuoti ir drausti joje stovėti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje esantis patvirtintas eismo organizavimo planas (B. l. 31-32), patvirtina, kad šis ženklinimas suderintas su kompetentingomis už eismo saugumą atsakingomis institucijomis (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi, Kelių policijos valdyba). Teismui taip pat nekelia abejonių tokio pasirinkto ženklinimo pagrįstumas, nes iš nuotraukų ir eismo organizavimo plano matyti, kad paženklinta vieta yra sankryžoje ir iš karto už jos. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad KET 150.8 punktas sustoti ir stovėti taip pat draudžia sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Įvertinus tai, konstatuotina, kad neįgaliojo statymo kortelė nesuteikė teisės R. A. statyti automobilio taip, kaip užfiksuota administracinio nusižengimo protokole, už ką jis buvo nubaustas skundžiamu nutarimu.

Be to, teismas pažymi, kad R. A. turi teisę naudotis neįgaliojo statymo kortele tik tada, kai veža neįgalų keleivį. Nors R. A. teigė vežęs neįgalią mamą, jis pirmo bylos nagrinėjimo metu, kaip nurodoma institucijos atsiliepime, to neminėjo, o teismui negalėjo pateikti jokių duomenų, pagrindžiančių tokį jo teiginį, netgi negalėjo nurodyti gydytojo, pas kurį jo teigimu lankėsi, pavardės, be to, painiojosi teigdamas, ar tai vyras ar moteris.

R. A. taip pat teigė, kad teismų praktikoje nesivadovaujama privačių asmenų padarytomis nuotraukomis. ANK 569 straipsnis nustato, kad įrodymais administracinio nusižengimo byloje yra ir dokumentai, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais. Teismų praktikoje privačių asmenų nuotraukomis nesivadovaujama tada, kai nėra kitų administracinio nusižengimo padarymą pagrindžiančių įrodymų, tada, kai iš nuotraukų negalima nustatyti tikslaus laiko, datos, kada jos buvo padarytos, kada tiksliai buvo užfiksuotas pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis Nr. ATP-50-562/2015, 2015 m. spalio 14 d. nutartis Nr. ATP-1030-387/2015). Kaip nurodyta Institucijos atsiliepime, šioje byloje nuotraukos buvo pateiktos mobiliąja programėle „tvarkau Vilnių“, kuri fiksuoja pranešėjo buvimo vietą, jo duomenis, pranešimo pateikimo laiką. Byloje esančiame programėlės išraše (b. l. 15) pateikta pranešimo nuoroda https://tvarkaumiesta.lt/problem/66888, kurią atsidarius matyti pranešimo tekstas, jo registracijos numeris, data ir konkretus laikas, vieta, fotonuotraukos. Visi duomenys atitinka administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytus administracinio nusižengimo vietą ir laiką.

Be to, nuotraukos nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis, kad R. A. padarė administracinį nusižengime nutarime nurodytomis aplinkybėmis. Pats R. A. neneigė, kad nurodytu laiku jis buvo pastatęs automobilį nurodytoje vietoje, kad nuotraukose yra užfiksuotas jo vairuotas automobilis.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sprendžia, jog R. A. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo. Bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas. Nenustačius nei jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, kitų jo padėtį gerinančių ar bloginančių aplinkybių, jam pagrįstai paskirta įstatymo sankcijoje numatyto vidurkio dydžio bauda. Todėl naikinti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. A. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7216-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė