Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 nutarties, kuria atmestas Ž. K. skundas dėl 2015-06-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio (toliau – Institucijos) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-32836824-15, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2015-06-23 nutarimu Nr. 13N-32836824 Ž. K. buvo nubaustas už tai, kad 2015-06-11, apie 21.41 val., Vilniuje, Vaikų g., šalia 13 namo, žaidimų aikštelėje, pastatė automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjimui ant žalios vejos. Tokia savo veika jis pažeidė KET 155.5 p. ir padarė LR ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą. Ž. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 57 EUR bauda.

2015-08-21 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė Ž. K. skundą dėl aukščiau nurodyto nutarimo panaikinimo, nurodydamas, jog Ž. K. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, ir administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.

Apelianto nuomone, neteisinga bausti vairuotoją vien tik pagal gyventojo pateiktą nuotrauką, kurioje tariamai užfiksuotas KET pažeidimas. Apeliantas taip pat nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi jo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, kadangi jis kategoriškai savo kaltės nepripažino, o tik išsakė nuomonę, jog nuotraukoje yra užfiksuotas jo automobilis. Ž. K. pažymi, jog asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai dėl jo kaltės nelieka jokių abejonių. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad Ž. K. kaltės padaręs ATPK 124¹ str. 4 d., nurodytą pažeidimą, nepripažįsta. Apelianto teigimu, vadovaujantis vien galimai suinteresuotų asmenų pateiktomis nuotraukomis, jam negalėjo būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kadangi tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jei jie būtų užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka.

Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 str. 1 d.). Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011).

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų dėl eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.). Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-6/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2204/2011, N63-413/2010, N575-881/2009).

Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimų protokolas Ž. K. ir jo pagrindu priimtas 2015-06-23 nutarimas buvo surašyti iš esmės vadovaujantis vien tik policijai pateiktomis nuotraukomis bei jas padariusių asmenų policijos pareigūnams duotais paaiškinimais. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apelianto nurodomu argumentu, jog atmesdamas jo skundą, pirmos instancijos teismas neatsakė į skundo argumentus dėl byloje esančios nuotraukos padarymo laiko ir vietos, šių aplinkybių iš viso neakcentavo ir dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad galimo pažeidimo padarymo laikas yra viena iš esminių aplinkybių, kurios tinkamas nustatymas yra būtinas traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn. Būtent nuo jos priklauso ATPK 35 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminų skaičiavimas, kurie laikytini trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N62-3503/2011 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėdamas Ž. K. skundą, apylinkės teismas šios aplinkybės iš viso nesiaiškino, o priimdamas skundžiamą nutartį, pasivadovavo liudytojų, padariusių nuotraukas, parodymais, duotais policijos pareigūnams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, kadangi jis buvo priimtas tinkamai nenustačius visų asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn būtinų aplinkybių. Apeliaciniame skunde yra pagrįstai nurodoma, jog vien iš byloje esančių nuotraukų neįmanoma nustatyti jų padarymo laiko ir vietos. Manytina, kad siekiant atsakyti į šį skundo argumentą bei pašalinti visas galimas abejones dėl Ž. K. kaltės, teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais turėjo būti apklausti nuotraukas padarę asmenys, o esant reikalui, ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas, kuris galėtų patvirtinti arba paneigti liudytojų apklausų metu pats matęs įrenginį, kuriuo minėtos nuotraukos buvo padarytos; nurodyti, ar iš tikrųjų galimo pažeidimo padarymo laikotarpiu policijos įstaigoje buvo sulaukta skambučių dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje galimai daromų teisės pažeidimų (automobilių stovėjimo ant žalios vejos); atsakyti į kitus teismo klausimus, galinčius padėti nustatyti tikslią galimo teisės pažeidimo padarymo laiką. Nors teismo posėdžio metu pats Ž. K. teismui buvo nurodęs nepageidaujantis, kad į bylos nagrinėjimą būtų iškviesti liudytojai, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturėjo nulemti teismo sprendimo. Kaip jau buvo minėta, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje aukščiau nurodytų liudytojų parodymai yra esminiai bylos baigčiai, kadangi tik jais galima patikrinti pareiškime nurodytas aplinkybes ir byloje esančias nuotraukas.

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas taip pat buvo nurodęs, jog bylos nagrinėjimo metu Ž. K. neneigė palikęs savo automobilį stovėti ant žalios vejos, tačiau reikėtų pažymėti, jog tuo pačiu apeliantas buvo nurodęs nepripažįstantis savo kaltės dėl pažeidimo padarymo ir neprisimenantis kada jo automobilis galėjo būti paliktas stovėti ant žalios vejos (b. l. 30-31.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar Ž. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 4 d., sudėtis.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.