- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2KT-49-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00766-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- Europos akcinės bendrovės „City Service SE“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovės Europos akcinės bendrovės „City Service SE“ pareikštu nušalinimu Vilniaus apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2-1755-855/2019 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1755-855/2019 pagal ieškovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Europos akcinei bendrovei „City Service SE“ dėl žalos atlyginimo.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašo bylą perduoti nagrinėti kitam teismui.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad bylą nagrinėti paskirta teisėja A. R. bylą išnagrinėjo iš esmės 2017 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje, tačiau 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną, teismas nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir savo iniciatyva skyrė byloje ekonominę ekspertizę, taip pat įpareigojo ieškovę ir atsakovę įmokėti po 1 000 Eur dydžio avansą už paskirtą ekspertizę. Atsakovės vertinimu, tai rodo, kad teismas ėmėsi rinkti įrodymus ieškinio reikalavimams pagrįsti. Atsakovė taip pat pažymi, kad nutartimi, kuria ekspertui buvo užduoti klausimai, buvo pavesta atsakyti ne tik į klausimus, kuriems reikalingos specialios žinios, tačiau teismas pareikalavo, kad ekspertas įvertintų ir ginčo teisinius santykius.
Nušalinimo pareiškime teigiama, kad atnaujinęs bylos nagrinėjimą teismas netenkino atsakovės procesinių prašymų (dėl klausimų ekspertui pateikimo, įrodymų iš Generalinės prokuratūros išreikalavimo ir kt.). Atsakovės teigimu, teismas suteikė pranašumą tik vienai bylos šaliai, t. y. ieškovams, kurie vieninteliai disponavo visa informacija, kuri sudaro ieškinio pagrindą šioje byloje, tačiau ši informacija nebuvo teikta atsakovei, dėl šios priežasties atsakovė negalėjo tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui ir teismui pateikti siūlomų klausimų ekspertui.
Šalies argumentai
Nurodo, jog teismas netenkino pirmojo atsakovės prašymo iškviesti į teismo posėdį ekspertą, parengusį ekspertizės aktą. Pakartotinai pateikus prašymą dėl eksperto iškvietimo į teismo posėdį, teisėja padarė pertrauką byloje ir tik po jos išnagrinėjo pateiktus prašymus. Šios aplinkybės, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad teisėja byloje kilusius klausimus sprendė pasitarusi su kitais asmenimis ir laikydamasi jų nurodymų.
Teisėją A. R. paskyrus Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai R. P.. Bylą paskyrus nagrinėti teisėjai R. P., ji nustatė teismo posėdžio datą neatsižvelgusi į atsakovės atstovo užimtumą kitame teismo posėdyje. Su šia aplinkybe atsakovė taip pat sieja galimą teismo nešališkumo stoką.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, tik teisėją A. R. paskyrus į Lietuvos apeliacinį teismą, atsakovė gavo informacijos, jog šią bylą nagrinėjusiai teisėjai, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L. B. yra nurodžiusi, kad byloje turi būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas. Atsakovė teigia turinti žinių, kurios patvirtina, kad aptariamą bylą nagrinėjantys teisėjai yra įtakojami Vilniaus apygardos teismo pirmininkės. Nuo jos betarpiškai priklauso Vilniaus apygardos teisme dirbančių teisėjų karjera, todėl pirmininkės neigiamas nusistatymas atsakovo atžvilgiu, sudaro prielaidas manyti, kad kiti teisėjai (kurie galėtų nagrinėti šią bylą), gali būti jos veikiami, suformuojant taip pat neigiamą nuomonę apie atsakovą ir užkertant kelią teisingam bylos nagrinėjimui.
Nurodo, jog atsakovas tiksliai negali atskleisti priežasčių dėl ko Vilniaus apygardos teismo pirmininkė galėjo duoti nurodymus šią bylą nagrinėjantiems teisėjams, tačiau, atsakovės nuomone, iš Vilniaus apygardos teismo išėjus teisėjai A. R. nagrinėjama byla buvo paskirta nagrinėti teisėjams, kurie anksčiau yra ėję pareigas L. B. vadovautame Vilniaus miesto apylinkės teisme (teisėjai R. P., o jai nusišalinus - teisėjai R. V.) ir su kuriais pirmininkė turi bendro darbo patirties, juos pažįsta ir gali daryti jiems atitinkamą poveikį. Atsakovo teigimu, tokių aplinkybių nustatyta anksčiau (pažymėta viešame 2019 m. vasario 23 d. straipsnyje dienraštyje, tai iliustruojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).
Atsakovo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu ir sudaro pagrindą nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išskiriami du teismo nešališkumo aspektai, kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą. 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42095/98) EŽTT nurodė, kad: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (sprendimo 30 punktas). Teismas pažymi, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl jų (teisėjų) nešališkumo (sprendimo 32 punktas).
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą, tačiau asmuo, reikšdamas nušalinimą ar teikdamas argumentą, kad bylą nagrinėjęs teismas ar teisėjas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimus, motyvuotas nušalinimas teisėjui turi būti pateikiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Įstatymas vėliau pareikšti nušalinimą leidžia tik tuo atveju, kada pareiškiantis nušalinimą dalyvaujantis byloje asmuo apie teisėjo nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau.
Nagrinėjamu atveju atsakovė konkrečių argumentų, kuriais reiškiamas nušalinimas šiuo metu bylą nagrinėjančiai teisėjai nenurodo, tačiau visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams reiškiamą nušalinimą grindžia galimu anksčiau bylą nagrinėjusių teisėjų (A. R. ir R. P.) šališkumu. Atsakovė nušalinimo pareiškime pažymi, kad tik bylą nagrinėjusią teisėją A. R. paskyrus Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, jam tapo žinoma apie galimą Vilniaus apygardos teismo pirmininkės įtaką teisėjai nagrinėjant bylą. Nesant konkrečių šiuos atsakovo teiginius patvirtinančių įrodymų ir atkreipiant dėmesį į tai, jog po bylą nagrinėjusios teisėjos paskyrimo į aukštesnės instancijos teismą, kitai bylą nagrinėti paskirtai teisėjai atsakovas nušalinimo pareiškimų nereiškė, manytina, kad atsakovė pati nevertino, jog buvo pagrindas abejoti bylą nagrinėti paskirtos teisėjos nešališkumo stoka.
Atsiliepimas
Atsakovo nušalinimas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams grindžiamas ir teiginiais, jog šio teismo teisėjai yra priklausomi nuo pirmininkės L. B., jos formuojamos neigiamos nuomonės apie atsakovę ir tai užkerta kelią teisingam ir nešališkam bylos nagrinėjimui šiame teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nepriklausomumas yra objektyviojo pobūdžio teisinė kategorija, kurią galima identifikuoti išoriškai. Asmens nepriklausomumas yra susijęs su organizacinių, asmeninių, struktūrinių, socialinių, ekonominių, verslo, pavaldumo ir kt. ryšių tarp kelių subjektų nebuvimu. Subjekto nepriklausomumas vertinamas ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių individualių aplinkybių visumą. Vertinami ne tik subjekto santykiai su bylos šalimis, subjektas taip pat turi būti nepriklausomas ir nuo kitų asmenų, kurie galėtų daryti arba galėtų siekti daryti jam įtaką, todėl turi būti įvertinamos ir sąsajos su trečiaisiais asmenimis, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas. Vertinamos gali būti ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės sąsajos (ryšiai per kitus asmenis). Atliekant nurodytą vertinimą, atsižvelgiama į nustatytų ryšių, inter alia (be kita ko), esmę, pobūdį, intensyvumą, istoriją, subordinacijos, galimybės kontroliuoti arba daryti lemiamą įtaką egzistavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant subjekto, kuris gali priimti sprendimą, nepriklausomumą, atsižvelgiama į jo skyrimo vykdyti pareigas būdą, įgaliojimų trukmę, apsaugos nuo išorinės įtakos garantijų egzistavimą ar neegzistavimą, į tai, ar subjektas, taikant objektyvaus stebėtojo standartą, atrodo nepriklausomas, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018, 50 punktas).
Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą. Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjos argumentai dėl galimo visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų priklausomumo nuo teismo pirmininkės formuojamos neigiamos nuomonės apie atsakovę, paremti tik pačios pareiškėjos subjektyvia nuomone bei įsitikinimais, o objektyvių duomenų, pagrindžiančius tokius teiginius, byloje nėra. Tuo labiau pati atsakovė nušalinimo pareiškime nurodo, kad ji negali atskleisti priežasčių, kodėl, jos nuomone, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė galėjo duoti nurodymus bylą nagrinėjantiems teisėjams.
Atsakovės argumentai dėl Vilniaus apygardos teisme nesilaikant nustatytos tvarkos skiriamų nagrinėti bylų nelaikytini pagrįstais, kadangi viešai skelbiami bylos, kurioje pareikštas nušalinimas, paskyrimo teisėjams protokolai (http://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx) patvirtina, kad byla buvo skiriama nagrinėti teisėjams automatizuotu teisėjų atrankos būdu, pirmiems pagal sąrašą teisėjams, o ne, atsakovės nuomone, teismo pirmininkei parankiems teisėjams, kartu su ja dirbusiems Vilniaus apylinkės teisme. Atsakovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis šių atsakovo teiginių taip pat nepatvirtina, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019 konstatavo, kad civilinė byla, kurioje kilo ginčas, buvo skirta nagrinėti teisėjų kolegijai, sudarytai naudojantis kompiuterine sistema, laikantis Teismų įstatymo ir Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019 52 ir 54 punktai).
Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė įvertinusi pagrindus, kuriais remiantis reiškiamas nušalinimas, konstatuoja, kad jie yra paremti iš esmės vien tik atsakovės nesutikimu su teismo priimtais jai nepalankiais procesiniais sprendimais, o tai, kaip nurodyta teismų praktikoje, nepatvirtina teisėjų šališkumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Tokio pobūdžio argumentai gali būti įvertinti revizuojant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka.
Atsakovė, reikšdama nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti civilinę bylą, nenurodyta, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-1755-855/2019 gali būti išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjos Europos akcinės bendrovės „City Service SE“ pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1755-855/2019 nagrinėjimo.