- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-192-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35154-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- Ž. V.
- Nukentėjusysis
- J. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. V. ir nukentėjusiosios J. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeista Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, ir Ž. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. V. nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 10 d., apie 04.50 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,93 promilių girtumas), asmeninio konflikto metu ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė savo šeimos nariui (sugyventinei) J. G. į nugaros sritį, sukeldamas nukentėjusiajai J. G. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. V. prašo atidėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą.
2.1. Teigia, kad jis, 2021 m. birželio 1 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, atliko likusią 4 mėnesių 10 dienų bausmę. Atsižvelgiant į tai, prašo nebendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su neatlikta 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį.
2.2. Pripažįsta, jog turi problemą dėl alkoholio vartojimo, tačiau ją sprendžia lankydamas anoniminių alkoholikų grupę ir prašo leisti spręsti šią problemą būnant neatskirtam nuo visuomenės.
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. G. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam Ž. V. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
3.1. Nurodo, jog įvykio dieną jie kartu vartojo alkoholį, susipyko, bet iš karto susitaikė. Ji gailisi iškvietusi policijos pareigūnus.
3.2. Apeliantė prašo neardyti jų šeimos, nes jie bando atkurti tai, kas buvo sugriauta. Jie abu labai nori būti kartu, vienas kitu rūpintis, kurti bendrą ateitį bei įrodyti visuomenei, kad gali pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, kuriuos šiuo metu augina močiutė – jos motina.
3.3. Ji kartu su Ž. V. buvo beveik visą lygtinio paleidimo laiką ir matė visas jo dedamas pastangas, kad jai ir jų šeimai būtų geriau. Prašo nuteistojo poelgį laikyti žmogiška klaida. Nuteistosios teigimu, Ž. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kartu yra baudžiama ir ji.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Ž. V., jo gynėja ir nukentėjusioji J. G. prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, Ž. V. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir nustatyta jos realizavimo forma yra aiškiai per griežta. Todėl teismas, remdamasis apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
7. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
8. Nagrinėjamoje byloje Ž. V. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vidurkio neviršijančią bausmę.
9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl Ž. V. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino esmines bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), stadiją – nusikaltimas baigtas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę - Ž. V. anksčiau ne kartą teistas, taip pat teistas ir už analogiško nusikaltimo padarymą, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos laikotarpiu, ne kartą baustas administracine tvarka, nevedęs, dirba. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), taip pat į sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
10. Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus, kadangi teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirties. Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, jog Ž. V. padarytas nusikaltimas, sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą, atitinka rūšinį šio nusikaltimo pavojingumą, o vertinant nuteistojo asmenybę nustatyta tai, jog nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, būdamas teistas, taip pat baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 61-94). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį asmenybės pavojingumą.
11. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis ne kartą atliko realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat Ž. V. anksčiau ne kartą buvo skirta ir alternatyvi baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nepateisino jam suteikto valstybės pasitikėjimo, toliau darė nusikalstamas veikas. Aptartos aplinkybės rodo tai, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, o alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, neizoliuojant nuteistojo, jo elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau darys nusikalstamas veikas, dėl ko švelnesnė bausmė ar jos realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) nėra pakankamos apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti, o pastarojo resocializacija, mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, galima tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis, nepaisant neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nesiekia bausmės vidurkio. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo teigti, jog paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Aptartos aplinkybės rodo tai, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebus pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę ar atidedant jos vykdymą. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).
13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ž. V. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta, o padaryto nusikaltimo pobūdis bei nuteistojo asmenybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Dėl bausmių subendrinimo
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su nuteistojo Ž. V. apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, kadangi jis atliko likusią 4 mėnesių ir 10 dienų bausmę. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies jas sudėdamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, BK 64 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės ta faktinė aplinkybė, jog Ž. V. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo atlikęs Kauno apygardos teismo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, tai yra buvo suėjęs taikyto lygtinio paleidimo terminas.
15. Pažymėtina, kad nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jam nustatomos BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytos pareigos, laikas, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, ir (ar) intensyvią priežiūrą. Tačiau šių priemonių taikymas nėra bausmės tąsa. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra. Nuteistasis, kuris probacijos, t. y. neatliktos laisvės atėmimo bausmės, laikotarpiu įvykdė jam paskirtas auklėjamojo, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadarė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui, laikomas atlikusiu bausmę. Taigi, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo privalo laikytis teismo nutartimi, kuria taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių, vykdyti nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 3 dalys) probacijos metu. BVK 157 straipsnyje numatytas sąlyginis atleidimas nuo bausmės gali baigtis nuteistojo gražinimu į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui, jei jis pažeidžia jam nustatytas sąlygas. Vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014).
16. Ž. V. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas galutine 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021-05-27 įsakymu Nr. 7/07-324, likus neatliktai 4 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmei, Ž. V. taikytas lygtinis iš pataisos įstaigos. Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios apeliantas buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2021 m. spalio 10 d., t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Taigi, nagrinėjamu atveju nelaikoma, kad Ž. V. yra visiškai atlikęs Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl likusi neatlikta bausmės dalis – 4 mėnesiai ir 10 dienų pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
17. Vilniaus apygardos teisme, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam Ž. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 76,67 Eur.
18. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo (taip pat nukentėjusiosios) apeliacinį skundą, tačiau apeliacinį skundą surašė pats nuteistasis Ž. V.. Advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo skundą tik palaikė. Be to, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo Ž. V. ir nukentėjusiosios J. G. apeliacinius skundus atmesti.
Nepriteisti iš nuteistojo Ž. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl jo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.