- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- 1S-365-1121/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65950-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus
- Nuteistasis
- A. K.
Skundas Nr. 1S-365-1121/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65950-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)
2019 m. lapkričio 8 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakų) prokuroro Gedimino Vilučio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2019 m. rugsėjo 16 d. teikimas dėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės nuteistajam A. K. vykdymo atidėjimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir paskirta laisvės atėmimo 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis ir A. K. paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 (dviem) metams bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu A. K. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam dvi auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu kasdien būti namuose nuo 20.30 val. iki 6.00 val., jeigu nurodytas laikas nėra susijęs su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą, dalyvauti probacijos tarnybos parinktose valstybinės ar nevalstybinės organizacijos rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d.
2. Nuteistasis A. K. į probuojamųjų asmenų registrą buvo įtrauktas nuo 2018 m. lapkričio 9 d., 2018 m. lapkričio 16 d. supažindintas su probacijos vykdymo tvarka, teisinėmis pasekmėmis nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu A. K. paskyrė vienerių metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir ją subendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme ir A. K. paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo dvejiems metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. 2019 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-657-312/2019 nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį paliko nepakeistu.
4. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2019 m. rugsėjo 16 d. teikimu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
5. Vilniaus Regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. spalio 2 d. nutartimi teikimą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakų) prokuroras Gediminas Vilutis 2019 m. spalio 8 d. skundu (toliau – skundas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartį ir priimi naują sprendimą: Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. teikimą tenkinti, panaikinti nuteistajam A. K. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
7. Skunde atkartojamas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto turinys, žemesniojo teismo nurodytos aplinkybės, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis darė administracinius nusižengimus, nesimoko, jo atžvilgiu yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai, 2019 m. rugsėjo 18 d. jam vėl surašytas administracinio nusižengimo protokolas, yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas.
8. Pasak pareiškėjo, su žemesniojo teismo sprendimu negalima sutikti, kadangi, nors teismas ir nurodo, kad 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendis negali būti vykdomas, nes juo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė jau yra iš dalies subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 21 nuosprendžiu ir nuteistajam paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas nuosprendis turi būti vykdomas, nes jis yra įsiteisėjęs ir šiuo metu jau pradėtas vykdyti, o bausmės nėra subendrintos, kadangi 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.
9. Skunde akcentuojama, kad padarytos nusikalstamos veikos teisiniai padariniai atsiranda įsiteisėjus priimtam nuosprendžiui, todėl nors 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu bausmės yra subendrintos, tačiau jis yra neįsiteisėjęs ir A. K. nesukelia jokių teisinių padarinių. Kai Vilniaus apygardos teismas išnagrinės nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio ir priims sprendimą, minėtas sprendimas nepanaikins 2019 m. balandžio 15 d. priimto nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės, todėl A. K. privalo atlikti bausmę, kuri buvo paskirta 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu.
10. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Pareiškėjo skundas atmestinas
11. PĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad probacijos vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį. PĮ 31 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad probacijos vykdymo nutraukimo pagrindas yra teismo nuosprendis (nutartis), kuriuo paskirta bausmė subendrinta su kita bausme probuojamajam padarius naują nusikalstamą veiką. Akcentuotina, kad pirmu atveju įstatymas numato, jog nuosprendis turi būti įsiteisėjęs, antru atveju – nenumato.
12. Teismų praktikoje yra išaiškinta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-976/2015), kad pagal PĮ 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą naujų nusikaltimų, kurie įvertinti apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų. Toks asmuo pagal PĮ 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, todėl, paskyręs nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą prieš priimant nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, teismas subendrina bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Tai reiškia, kad probuojamajam padarius naują nusikalstamą veiką, probacijos vykdymas nutraukiamas (nagrinėjamu atveju ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikinamas), kai teismas priima nuosprendį dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. BPK 335 straipsnyje numatyta, kad pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Šių Konstitucijos ir BPK nuostatų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad teismas BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles gali taikyti tik subendrindamas bausmę su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-365/2011).
13. Vertinamame kontekste akivaizdu, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. gavus Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2019 m. rugsėjo 16 d. teikimą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka.
14. Šiame kontekste pastebėtina, kad 2019 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-657-312/2019, kuria atmetė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir A. K. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną.
15. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo metu neabejotinai yra PĮ 31 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas probacijos vykdymo nutraukimo pagrindas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. teikimą tenkinti, panaikinti nuteistajam A. K. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
16. Pažymėtina, kad teikimo nagrinėjimo žemesnės instancijos teisme metu buvo susidariusi situacija, kai gali būti priimti du vienas kitam prieštaraujantys, skirtingų motyvų teismų sprendimai. Tokia kolizinė situacija nepriimtina ir, teismo vertinimu, neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo, kurio elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas ir kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą (pvz. Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Kasacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės nebendrinti nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios vykdymo atidėjimo vykdymas yra perduotas Lietuvos Respublikos probacijos tarnybai, yra išaiškinęs, kad BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja teismą subendrinti visas nuteistajam paskirtas bausmes, todėl pirmosios instancijos teismas, o jam to nepadarius, – apeliacinės instancijos teismas, ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę turi bendrinti su priimamu nuosprendžiu paskirta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-976/2015).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai netenkino Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakų) prokuroro Gedimino Vilučio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.