Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir A. K. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendį įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. ir laikinojo sulaikymo laikas šioje baudžiamojoje byloje nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. kovo 22 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsniu, baudžiamasis procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas. Civilinės ieškovės G. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies - solidariai iš A. K. ir E. B. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam M. M.. Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą pripažintas E. B., tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. A. K. padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nors yra jauno amžiaus, nuteistasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas tris kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nagrinėjamą nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, per paskutinius trejus metus (iki nusikaltimo padarymo) administracine tvarka buvo baustas dešimt kartų, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, byloja apie smurtinio elgesio protrūkius, esant apsvaigus nuo alkoholio. Apeliaciniame skunde A. K. nurodo, kad jis savo kaltę pripažino ir gailisi. Pirmosios instancijos teisme jis teigė tiksliai įvykio neprisimenantis, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau su jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybėmis sutiko, vis dėlto, savo veiksmų kritiško vertinimo neišreiškė, nurodė, kad, jo manymu, nukentėjusysis buvo sumuštas todėl, kad kažką pasakė, kitos priežasties mušti nebuvo. Taigi, savo veiksmus A. K. bandė pateisinti apsvaigimu nuo alkoholio ir paties nukentėjusiojo netinkamu elgesiu. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, nebuvo nustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantas nukentėjusiojo atsiprašė, dalį žalos atlygino. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, kurį savo nuosprendyje vertino ir pirmosios instancijos teismas, nuteistajam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytas vidurkis.

8. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Kaip matyti iš to, kas jau išdėstyta, nors nusikaltimo padarymo metu A. K. buvo jauno amžiaus, tačiau yra teisiamas jau penktą kartą – iki aptariamo nusikaltimo padarymo buvo teistas tris kartus. Vėliau buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis - 2019 m. balandžio 15 d. Paskutiniai du teistumai už analogiškas nusikalstamas veikas – nesunkius sveikatos sutrikdymus, keturis kartus teistas už nusikaltimus, padarytus jam dar esant nepilnamečiui. Apeliantui praeityje du kartus buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, vieną kartą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Vis dėlto, šios priemonės nebuvo veiksmingos ir nuteistasis teisingų savo elgesio korekcijų neatliko. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis padarė aptariamą nusikaltimą, taip pat eilę administracinių nusižengimų, vienas administracinis nusižengimas padarytas, praėjus vos valandai po aptariamo nusikaltimo padarymo, dar trys administraciniai nusižengimai padaryti iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo. Kaip matyti iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 14 d. rašto, A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – 70 balų, nepaisant jam siūlomų resocializacijos ir taikomų griežtos kontrolės priemonių, nuteistasis ir toliau sistemingai pažeidinėja bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taip pat po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo jau yra padaręs du administracinius nusižengimus, 2019 m. rugsėjo 20 d. jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Nors A. K. gyvena su mama, teigia palaikantis santykius su seserimi, tačiau akivaizdu, kad šie asmenys teigiamos įtakos jo elgesiui padaryti nėra pajėgūs. Taigi, įvertinus nuteistojo asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis). Išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą bausmę ar nuteistojo teisinę padėtį (taikyti bausmės vykdymo atidėjimą), nenustatyta. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Laikytina, kad kitos rūšies bausmių A. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, nepavyks sulaikyti asmens nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Juo labiau, kad praeityje nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų reikalavimų ne tik laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kaip jau minėta, bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.