Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui M. G., kaltinamojo atstovei pagal įstatymą L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Elektrėnai, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybė, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) 2 kurso moksleivis, teistas:

1. 2016 05 05 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., BK 180 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 4 mėn., LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., tęsti mokslą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

2. 2017 12 11 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn. , įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

3. 2018 10 11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., LR BK 187 str. 1 d., LR BK 284 str., BK 284 str. - 1 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. - bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. Auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 1 m. 6 mėn., būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

4. 2019 04 15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 metams. LR BK 92 str. - bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn. Paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 2 m. 6 mėn.

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Elektrėnai, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) 1 kurso moksleivis, neteistas,

kaltinami pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. ir E. B. 2019 m. kovo 20 d. apie 20.30 val. veikdami bendrai, atėjo į krepšinio aikštelę, esančią Sodų g., Elektrėnuose, iš chuliganiškų paskatų, matant nepilnametėms D. S. ir D. B., demonstruodami aiškų žmogaus negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdami visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, kojomis sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį M. M. į veidą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, nosies sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais, patinimu ir nosies kaulų lūžiu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui Tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis A. K. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną jis priėjo prie suoliuko, ant kuriuo sėdėjo nukentėjusysis nepilnametis M. M., D. B. ir D. S.. Tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena dėl girtumo įvykio dieną, tačiau sutinka su liudytojų parodymais, jog spyrė M. M.. Mano, jog M. M. kažką pasakė, todėl buvo sumuštas, kitos priežasties jį mušti nebuvo. Nepamena, kokius veiksmus atliko kitas kaltinamasis E. B., M. M. nuo jo negynė.

Kaltinamasis E. B. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iš dalies. Parodė, kad tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. 2019-03-20 vakare atėjo į aikštelę su A. K. ir pamatė ant suoliukų sėdinčius M. M., D. S. ir D. B.. Jis prisėdo prie M. M., o A. K. - prie merginų. Atsimena, kaip pats spyrė M. M. į veidą ir kartą trenkė ranka į veidą arba į petį. Ar M. M. sudavė A. K., nematė. Matė kad A. K. konflikto metu buvo prie M. M.. Nukentėjusiajam trenkė todėl, jog šis kažką pasakė įžeidžiančio. A. K. nebandė jam sutrukdyti suduoti M. M.. Kai pamatė pas M. M. kraują, jis A. K. atitraukė nuo nukentėjusiojo. Po konflikto bandė susitikti su M. M., tačiau jis nenorėjo, sakė, kad kalbėtų su jo mama.

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusysis M. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad D. S. ir D. B. buvo su juo įvykio metu. Buvo trečiadienis, kovo mėnuo, apie puse 9 val. vakaro. Krepšinio aikštelė nebuvo apšviesta, tik šalia esantis takelis buvo apšviestas. Jis sėdėjo su minėtomis draugėmis ant suoliuko ir nuo parduotuvės „Maxima“ atėjo A. K. ir E. B.. E. paklausė A., ar tai jis parašė pareiškimą policijai prieš porą metų, jis patvirtino ir tuo metu E. B. smogė jam koja į kaklą. Jis pradėjo dusti, nusisuko ir tada matė, kad dar smogė į nosį, vėl į kaklą. Matė abiejų kojas. A. su E. jį apspardė, antras smūgis buvo į nosį ir pradėjo bėgti kraujas. Smūgių buvo mažiausiai 6. Sudavė į kaklą, į nosį ir į veidą. Smūgiavimas vyko su pertraukomis, pertraukų metu jie grasino. Jis su D. ir D. mėgino pabėgti, E. B. toliau grasino, kad jei parašys skundą, bus blogai. Jie mėgino eiti į Maximą, norėjo apsiprausti, nes jis buvo kruvinas. Kaltinamieji taip pat atėjo į parduotuvės tualetą ir vėl grasino. Išėjus jie siūlė eiti gerti, bet sutiko draugus ir atstojo. Parduotuvėje sutiko D. mamą ir nuėjo į automobilį. Jie vėl pasivijo ir E. B. vėl grasino. Dėl sulaužytos nosies buvo paguldytas 1 nakčiai stebėjimui į ligoninę. Papildomai paaiškino, kad 2017 metų spalio mėnesį, jis su draugais ant Vievio tilto fotografavosi, tuo metu A. buvo išgėręs ir trenkė jam per veidą, todėl parašė pareiškimą (tomas 1, b. l. 31,32).

Iš 2019 m. kovo 25 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad M. M. nustatytas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais, patinimu ir nosies kaulų lūžiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, būdingi smūgio sudavimui. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (tomas 1, b.l.42).

Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusiajam M. M. nustatytas nosies kaulų lūžis, nosies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas (t 1., b. l. 40).

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą G. M. parodė, kad 2019-03-20 vakare apie 21:00 val. rado praleistą sūnaus M. skambutį. Greitai jam perskambino, paklausti kas nutiko. Jis pasakė, kad yra sumuštas. Ji susitiko su juo ir pamatė, kad jis visas kruvinas, išsigandęs. Su juo buvo D. ir D. Mergaitės papasakojo, kad prie M atėjo jaunuoliai t. y. kaltinamieji ir jį suspardė. Kaip suprato, kaltinamieji norėjo, kad kažkas juos kažkur pavežtų. Iš sūnaus suprato ir tai, kad jis buvo sumuštas už tai, jog pasakojo tyrėjui apie ankstesnius A. K. nusikaltimus. Mano, kad sūnaus sumušimo priežastimi buvo kitas A. K. nusikaltimas, kai jis sumušė D. S.. Tada jos sūnus tai matė matė ir patvirtino. Kaltinamieji buvo neblaivūs, sumušė sūnų ir dar apstumdė Maximos parduotuvėje. Sūnus prašė, kad ji nerašytų pareiškimo policijai, nes jei tai padarys kaltinamieji jį užmuš. Ji sūnui pasakė, kad tai privalo padaryti. Po to su sūnumi nuvyko į ligoninę, kur sūnui buvo nustatytas nosies lūžis. Parodė, kad A. K. bandė atsiprašyti sūnaus, sakė, kad nieko neatsimena. Po įvykio sūnus ilgą laiką bijojo eiti į lauką. Ėjo į lauką tik su draugais, vienas nevaikščiojo. Jis jautė fizinį skausmą ilgiau nei dvi savaites. Specialus gydymas taikytas nebuvo. Palaiko ieškinį 1 000 Eur sūnaus neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamieji sumokėjo po 100 Eur. žalai atlyginti, todėl iš jų priteistina likusi 800 Eur suma.

Nepilnametė liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu, apklausta dalyvaujant psichologui parodė, kad įvykio dienos vakare, apie 21 val., kai jau buvo tamsu, ji, M. M. ir D. S. sėdėjo prie krepšinio aikštelės ant suoliukų. Aplinkui žmonių nebuvo. Pamatė, kad atėjo E. B. ir A. K.. Abu kaltinamieji buvo išgėrę. Kartu su savimi nešėsi alkoholio butelį. Iš pradžių ji ir D. kalbėjosi su A. K.. Konflikto tarp kaltinamųjų ir M. M. ji negirdėjo. Tada E. B. spyrė M. M. į veidą. Po E. smūgių M. pasislinko toliau, pasirodė kraujas. Tai pamatęs A. K. taip pat priėjo prie M. M. ir jie abu pradėjo spardyti M. M.. Nuo smūgių M. sėdėjo, nebuvo nugriuvęs. Matas nesigynė, rankomis nesidengė. Mano, kad abu nelabai suprato kas vyksta, nes buvo akivaizdžiai neblaivūs, abu svyravo, vos ėjo. E. B. M. M. spyrė į galvą, nosį iki 5 kartų. Paskui A. K. taip pat iki 5 kartų spyrė į galvą M. M.. Tada ji su D. S. atsistojo ir atitraukė E. ir A. nuo M. M.. Ji, D. ir M. nuėjo į Maximos parduotuvę nusiprausti, nes M. buvo kruvinas. M. M. nuėjo į tualetą, o kaltinamieji atsekė iš paskos ir nuėjo paskui M. M.. Maximos parduotuvėje dirba D. S. mama. Kas vyko parduotuvės tualete nežino. Ji su D. buvo šalia tualeto ir laukė M.. Parodė, kad M. M. pasakė jai, kad jam parduotuvės tualete dar trankė A. K.. Išėjus iš parduotuvės, kaltinamieji vėl pradėjo juos sekti iki D. mamos mašinos. Jos kartu su M. M. nuėjo į mašiną. Į mašiną lipo ir E. B.. Jis atsisėdo ant galinės sėdynės ir apsikabino M. M. lyg tai norėdamas atsiprašyti, tačiau jam vėl trenkė. Tada A. K. E. B. atitraukė nuo M.. Tuo metu atėjo D. S. su mama ir kaltinamieji pasišalino.

Nepilnametė liudytoja D. S. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2019-03-20 vakare prie meno mokyklos sėdėjo ji, M. M. ir D. B.. Atėjo E. B. ir A. K.. Krepšinio aikštelėje, kai atėjo A. ir E., jau buvo tamsu. Pati aikštelė nėra apšviesta, tolėliau yra žibintai. Jie kalbėjosi su M. apie mašinas. Siūlė alaus atsigerti, tačiau jos su M. M. atsisakė. E. M. M. pasakė, kad „ką apsirašei policijai" ir pradėjo jį spardyti. Po to spardyti pradėjo ir A. K.. Tuo metu M. M. sėdėjo. A. K. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 3-4 kartų. Ji bijojo A. K., kad jos nesužeistų, pradėjo skambinti savo vaikinui paklausti ką jai daryti. Tuo metu D. B. juos bandė išskirti. Matė M. M. nosį ir akis, akys buvo pamėlynavusios, o nosis ištinusi. Jo plaukai buvo apipilti alumi. M. nuėjo į Maximos tualetą apsiprausti, nes jo nosis buvo kruvina. M. M. jai taip pat sakė, kad prie jo buvo kabinėjamasi ir tualete, kad buvo įspirta. Tuo metu ji su D. B. laukė prie tualeto. Kai M. išėjo, jie nuėjo pas jos mamą į Maximą. Mama davė raktelius nuo mašinos, jie ėjo trise link mamos mašinos, o A. ir E. ėjo iš paskos. M. mašinoje atsisėdo už vairo, ji šalia, o D. gale. Jie priėjo ir vėl pradėjo kabinėtis, sakyti, kad nepraneštų policijai. Ji bandė juos varyti, A. atsisėdo į mašinos galą, išsitraukė cigaretę ir rūkė, ji bandė jį ištempti, sakė, kad mašinoje nerūkoma, kad išeitų, kad greitai ateis mama. Jis sakė, kad parūkys ir išeis. Parūkė, ji vėl sakė, kad išliptų. A. ir E. išlipo iš mašinos, ir vėl pradėjo kabinėtis. A. pasakė, kad nori ją išprievartauti ant šios mašinos kapoto. Ji stovėjo prie mašinos, jis pradėjo griūti ant jos, apsikabinti, dėjo rankas ant klubų. Ji sakė, kad atstotų, o E. jį patraukė (tomas 1, b. l. 77,78).

Kaltinamojo E. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė L. B. parodė, kad E. B. jos vidurinis vaikas, iš viso turi tris vaikus. E. B. vertina kaip gerą, paklusnų ir paslaugų sūnų. Jo girto nėra mačiusi. Apie įvykį sūnus jai nieko nepasakojo. Apie tai sužinojo po to, kai buvo iškviesta į policiją apklausai. Sūnus jai papasakojo, kad M. M. jį vadino necenzūriniais žodžiais dėl to ir kilo muštynės. Sūnaus elgesį vertina labai blogai. Su pareikštu ieškiniu sutinka, prašo priteistą sumą išdėstyti dalimis, kadangi su vyru augina tris vaikus, abiejų pajamos po 600-700 Eur.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra krepšinio aikštelė, esanti Elektrėnų m., Sodų g., prie namo pažymėto Nr. 12. Krepšinio aikštelės kraštuose iš abiejų pusių yra po 2 suoliukus. Prie suoliuko, kuris yra dešiniame aikštelės kampe, kryptimi link Rungos g., Elektrėnų m. esančio PC „Maxima” ant krepšinio aikštės rausvos spalvos dangos matoma raudonos spalvos 5 cm x 4 cm dėmė panaši į kraują (tomas 1, b. l. 7-15).

Iš vaizdo medžiagų, gautų iš UAB „Maxima“ prekybos centro stebėjimo kamerų nustatyta, kad nusikaltimo dieną, t. y. 2019 m. kovo 20 d. nuo 20 val. 33 min. užfiksuota kaip į prekybos centro patalpas užeina A. K. ir E. B. ir eina link viešo naudojimo tualetų bei artėja prie stovinčių liudytojų D. B. ir D. S.. Vaizdo įrašo 00:04:34 min. užfiksuota, kaip iš koridoriaus vedančio į tualetus išeina nukentėjusysis M. M.. M. M. veidu atsisuka į kamerą ir matosi, kai jis ranką laiko prie nosies. Ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „21“ (20-03-19 20 val. 36 min. 04 sek.). darytas 2019-03-20 20:36:04 val. Vaizdo kamera fiksuoja koridorių vedantį į viešo naudojimo tualetus. Įrašo pradžioje kameros užfiksuoja M. M. ir D. S. užeinančius į tualetus. 00:00:06 min. į kamerų filmavimo lauką patenka D. B., kuri stoviniuoja koridoriuje. 00:00:20 min. iš tualeto išeina D. S.. 00:00:23 min. kameros užfiksuoja kaip A. K. ir E. B. užeina į tualeto patalpą, kurioje yra M. M.. 00:00:40 min. kameros užfiksuoja kaip iš tualeto atbulas išeina M. M., o iš paskos jo išeina besijuokdami A. K. ir E. B.. M. M. išeidamas laikosi už nosies. 00:00:46 min. A. K. pasiramsčiuodamas į sienas pamato, kad M. M. apsisuko ir grįžta atgal į tualetą, bando prieiti prie M. M., bet E. B. sulaiko A. K. ir abudu susikimba vienas kitam už kaklo ir dingsta iš vaizdo kameros fiksuojamo lauko. 00:00:59 min. iš tualeto išeina M. M. ir valosi nosį (tomas 1, b. l. 63-65).

Vaizdo medžiagos, gautos iš miesto vaizdo stebėjimų kamerų apžiūros metu nustatyta, kaip nuo Draugystės gatvės pusės link prekybos centro „Maxima" ateina E. B. ir A. K.. Vaizdo įrašo 00:08:30 min. užfiksuota kaip iš prekybos centro „Maxima" išeina A. K. ir E. B.. Abu jaunuoliai eina link nepilnamečių liudytojų. Visi stoviniuoja, E. B. ir A. K. šlitinėja į šalis. 00:10:20 min. E. B. ir A. K. dingsta iš vaizdo kamerų fiksavimo lauko. Netrukus vėl papuola į vaizdo kamerų fiksavimo lauką ir pamatę gatve einantį jaunuolį prie jo ima priekabiauti. Iki 00:16.00 min. tiek E. B., tiek A. K. priekabiauja prie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų merginų, prie pašalinių jaunuolių. E. B. nuolatos kelia koją, imituodamas spyrimą (tomas 1, b. l. 66-67).

Nors kaltinamieji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau savo kaltę iš esmės prisipažino. Tiek nukentėjusiojo M. M. parodymai, tiek liudytojų D. B., D. S., kurios 2019 m. kovo 20 d. apie 20 val. 30 min. buvo nusikaltimo vietoje ir pačios matė kaip kaltinamieji E. B. ir A. K. be jokios priežasties, būdami neblaivūs ir priėję prie ant suoliuko sėdinčio A. M. pradėjo jį mušti, t. y. pirmas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį spardant M. M. kojomis į veidą panaudojo E. B., po to ir A. K.. Kuris iš kaltinamųjų sudavė nukentėjusiajam smūgį, sukėlusį nekentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nenustatyta, tačiau kaltinamiesiems veikiant bendra tyčia ir bendrais jų abiejų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskatų ir taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė būdami neblaivūs ir veikdami bendrai, kas BK 60 str. 1 d.1 p. ir 9 p. prasme vertintinos kaip atsakomybė sunkinančios aplinkybės, teismas negali savo iniciatyva bloginti kaltinamųjų teisinės padėties ir pripažinti atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurios nėra inkriminuotos kaltinamajame akte, tačiau į jas atsižvelgiama skiriant bausmes.

Skiriant bausmė E. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra nepilnametis, praeityje neteistas, jo padaryta nusikalstama veika - tyčinis apysunkis nusikaltimas, todėl skirdamas bausmę, taiko bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 90 str., 91 str.). Tai pat teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę - 3 kartus baustas administracine tvarka, turi 2 galiojančias administracines nuobaudas, mokosi, VšĮ „Elektrėnų profesinio rengimo centras“ charakterizuojamas teigiamai, savo kaltės neneigia, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir visiškai patenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 91 str. 3 d., teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmę, trumpesniam terminui, negu BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės vidurkis.

Kadangi E. B. nusikalto pirmą kartą, yra nepilnametis, savo noru atlygino dalį padarytos žalos, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl teismas konstatuoja pagrindą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 92 str.)

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, atidedant bausmės vykdymą E. B. skirtina auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 mėnesių: įpareigojimas būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokymusi.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, praeityje teistas 4 kartus, teistumai neišnykę, šį nusikaltimą padarė probacijos laikotarpiu pagal ankstesnį nuosprendį, 14 kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam ir visiškai patenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį, mokosi profesinio rengimo centre, yra jauno amžiaus, savo kaltės neneigia, taip pat į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais kaltinamojo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamojo elgesio iš esmės nepakeitė ir kaltinamasis toliau daro naujus nusikaltimus, kas rodo, kad bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu ir teismo suteikta galimybė keisti savo nusikalstamą elgesį be realaus laisvės atėmimo A. K. poveikio nedaro, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydi nustatant mažesnį, negu BK 138 str. 2 d. nustatytos bausmės vidurkis.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-03-21 iki 2019-03-22 (t. 1, b. l. 98, 108). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam pagal ankstesnius nuosprendžius taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir kaltinamasis nėra atlikęs paskirtų realių laisvės atėmimo bausmių, todėl šiuo nuosprendžiui kaltinamajam į galutinės paskirtos bausmės laiką įskaitytinas ankstesniais nuosprendžiais įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 140,47 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo M. M. gydymą (t 1, b. l. 54). Dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji atlygino visą žalą Vilniaus teritorinė ligonių kasai (t 1., b. l. 62), tačiau teismui byla perduota nepriėmus procesinio sprendimo dėl šio civilinio ieškinio, todėl procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutrauktinas priimant nuosprendį (BPK 107 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamųjų E. B. ir A. K. tyčiniais nusikalstamais veiksmais prieš nukentėjusįjį nepilnametį M. M. buvo panaudotas smurtas, jam padaryta muštinės žaizdos veido srityje, pasireiškusiais nosies kaulų lūžiu, šie sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nusikaltimas padarytas iš chuliganiškų paskatų be priežasties ar menkavertės priežasties, kitų asmenų akivaizdoje. Akivaizdu, kad M. M. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Tačiau prašoma priteisti 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl, teismo manymu, 500 Eur yra pakankama suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamieji atlygino nukentėjusiojo M. M. atstovei pagal įstatymą (motinai) G. M. sumokėjo 200 Eur žalai atlyginti. Tai teisiamajame posėdyje pripažino ir G. M.. Todėl iš kaltinamųjų solidariai priteisiama likusi neatlyginta 300 Eur neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti jį 1(vienerių) metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p. E. B. paskirti 12 mėnesių elgesio apribojimą: įpareigoti E. B. būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokymusi.

E. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti 1 vienerių metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos A. K. bausmės pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. 12 (dvylika) mėnesių ir galutinę bausmę A. K. paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį atliktą pagal 2019-04-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį , t.y. – laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-12-19 iki 2017-12-21.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-03-21 iki 2019-03-22.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo dienos.

A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu baudžiamąjį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Civilinės ieškovės G. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti solidariai iš A. K. ir E. B. 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą nepilnamečiam nukentėjusiajam M. M..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.