- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- e2YT-4348-367/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01439-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Tauragės, Pagėgių
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius, Pagėgių savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotus pastatus – gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A1/p su priestatu 1a1p, unikalus (duomenys neskelbtini), garažą, pažymėtą indeksu 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, pažymėtą indeksu 3I1/ž su rūsiu „R“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) J. Š. ir A. Š. šeimoje. Be jo, šeimoje (duomenys neskelbtini). gimė ir užaugo brolis E. Š. Nuo vaikystės kartu tėvais gyveno nuosavame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 1988 m. šiame gyvenamajame name kilo gaisras ir išdegė namo vidus, apdegė ūkinis pastatas. Tuo metu pareiškėjo tėvas J. Š. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir pradėti atstatyti gyvenamąjį namą jam buvo per sunku. Tuometinė (duomenys neskelbtini) tėvams suteikė valdišką butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tėvai kartu su jaunesniu pareiškėjo broliu E. Š. apsigyveno bute. Tėvas J. Š. sudegusį gyvenamąjį namą su ūkio paskirties pastatais atidavė pareiškėjui, kad juos susiremontuotų ir toliau juose gyventų. Tuo metu pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) metai, buvo jaunas ir darbingas, vedęs, turėjo du vaikus, ryšium su tuo reikėjo būsto, todėl užsiėmė gyvenamojo namo rekonstrukcija. Pažymėta, kad senojo gyvenamojo namo sienos buvo likusios, todėl naujai perstatyti jo nereikėjo, pakako jį iš esmės rekonstruoti. Kadangi gyvenamasis namas buvo rekonstruotas ir liko lygiai toks pat, kaip iki gaisro, nerengė jokio projekto ir jokių statybos leidimų neturėjo, taip pat jų iš jo niekas nereikalavo. Kadangi tėvams priklausę gyvenamasis namas ir ūkinės paskirties pastatai nebuvo įteisinti ir įregistruoti viešajame registre, todėl po pastatų rekonstrukcijos, jų teisinė registracija taip pat nebuvo atlikta. Po gyvenamojo namo rekonstrukcijos, pareiškėjo tėvai į gyvenamąjį namą gyventi nebegrįžo, jie su broliu liko gyventi bute ir gyveno iki jų mirties. Tėvas J. Š. mirė (duomenys neskelbtini)., o mama A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo J. Š. mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, kadangi nekilnojamasis turtas nebuvo registruotas tėvo vardu. Siekdamas įsiteisinti pastatus, pareiškėjas pradėjo ieškoti dokumentų. 2013 m. vasario 1 d. buvo atlikti pastatų kadastriniai matavimai – gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu lAl/p su priestatu lalp, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, pažymėtas indeksu 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir viralinė, pažymėta indeksu 3I1/ž su rūsiu, pažymėtu „R“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš tėvų pasakojimų žinojo, kad gyvenamąjį namą su ūkinės paskirties pastatais jie buvo nusipirkę, tačiau dokumentų neišsaugojo, nes juos sunaikino gaisras. Taip pat žinojo, kad su kitu bendraturčiu tėvai atsiskaitė ir, kad kitas bendraturtis šiame name niekuomet negyveno. Ryšium su tuo kreipėsi į Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialą, iš kurio gavo sutarties kopiją. Pažymėjo, kad iš sutarties matyti, kad pareiškėjo tėvas kartu su A. B. nusipirko gyvenamąjį namą su ūkinės paskirties pastatais, kurio adresas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad ją būtina užregistruoti viešajame registre, o neužregistruota sutartis negalioja. Ryšium su tuo ėmė ieškoti teismo dokumentų apie gyvenamojo namo atsidalinimą tarp jo tėvo J. Š. ir bendraturčio A. B.. Teismo nutarties negavo, tačiau gavo 1963 m. Tauragės rajono Liaudies teismo civilinės bylos tarp ieškovo J. Š. ir atsakovo A. B. kortelę, kurioje nurodyta, kad bylą teismas išnagrinėjo 1963 m. vasario 27 d. ir šalys sudarė taikos sutartį. Taip pat iš tėvų pasakojimų pamena, kad tėvas J. Š. atsiskaitė su A. B. ir jis liko vienintelis pastatų savininkas, kuriuos nepertraukiamai ir netrukdomi valdė iki 1988 m. kilusio gaisro, o po gaisro visus pastatus perdavė pareiškėjui ir jis nuo 1988 m. nepertraukiamai ir sąžiningai juos valdo. Siekdamas įregistruoti pastatus viešajame registre, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, tačiau jo prašymas buvo atmestas, kad nebuvo pateikta pakankamai nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas užtikrino, jog nuo 1988m. iki šiol nepertraukiamai, sąžiningai valdo ir prižiūri gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatus, jo atžvilgiu jokių pretenzijų niekas neturėjo ir neturi šiuo metu. Per tą laiką sutvarkė gyvenamojo namo gerbūvį. Šiuos pastatus visą minėtą laikotarpį valdė pagal paskirtį – gyvenamajame name gyveno, o ūkinės paskirties pastatuose laikė gyvulius ir pašarus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo Pagėgių savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
6. Gimimo liudijimo duomenimis pareiškėjas V. Š. (duomenys neskelbtini) gimė J. Š. ir A. Š. šeimoje.
7. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. balandžio 21 d. duomenimis, pareiškėjo tėvas J. Š. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturi.
8. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo išduotos Tauragės valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo dokumentuose pastatų perleidimo sutarčių 1957 m. byloje esančios 1957 m. gegužės 13 d. registro Nr. 1015 pirkimo-pardavimo sutarties kopijos duomenimis nustatyta, kad 1957 m. gegužės 13 d. E. Č., A. B. ir J. Š. sudarė gyvenamojo namo valdos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu E. Č. pardavė, o A. B. ir J. Š. nupirko lygiomis dalimis gyvenamojo namo valdą, susidedančią iš vieno aukšto medinio gyvenamojo namo, 43,8 m2 ploto, vieno medinio ūkinio pastato prie gyvenamojo namo, 42,3 m2 ploto, ir kiemo įrenginių bei kitų tos valdos priklausinių, stovinčių 600 kv. m. žemės sklype, esančią (duomenys neskelbtini).
9. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2022 m. balandžio 27 d. Nr. 6RTA-157 informacinės pažymos duomenimis nustatyta, kad peržiūrėjus Tauragės rajono apylinkės teismo archyvinio fondo dokumentus, teismo nagrinėtų civilinių bylų dokumentus, nutarties ar sprendimo dėl namų pasidalijimo tarp J. Š. ir A. B. nebuvo rasta. Tačiau, to paties archyvinio fondo dokumentuose, civilinių bylų apskaitos statistikos kortelių 1963 m. byloje buvo rasta Tauragės rajono Liaudies teismo civilinės bylos tarp ieškovo J. Š. ir atsakovo A. B. kortelė ir duomenys apie bylos nagrinėjimą. Minėtos bylos kortelės duomenimis nustatyta, kad ieškinys dėl namų valdos padalinimo teisme gautas 1962 m. lapkričio 30 d., byla išnagrinėta 1963 m. vasario 27 d., bylos rezultatas – byla nutraukta, kadangi bylos šalys sudarė taikos sutartį.
10. Pareiškėjas nurodė, kad nuo vaikystės kartu su tėvais gyveno name, kurį jo tėvas įsigijo 1957m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 1015, pagrindu. Nors gyvenamasis namas buvo įgytas per pusę su A. B., tačiau pareiškėjo teigimu, jo tėvai su A. B. buvo atsiskaitę už likusią namo dalį, o ir pastarasis minėtame name niekuomet negyveno. 1988 m. pareiškėjo tėvų gyvenamajame name kilo gaisras, po ko (duomenys neskelbtini)pareiškėjo tėvams suteikė būstą adresu (duomenys neskelbtini), o sudegusį namą pareiškėjo tėvas perleido pareiškėjui, su tikslu jį atsistatyti ir jame gyventi. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Kadangi tėvams priklausęs gyvenamasis namas ir ūkio paskirties pastatai nebuvo įteisinti ir įregistruoti viešajame registre, po namo rekonstrukcijos, teisinė registracija pareiškėjo iniciatyva taip pat nebuvo atlikta.
11. Mirties liudijimu Nr. 38 nustatyta, kad J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro 2013 m. sausio 8 d. liudijimu, notarinio registro Nr. 101, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. Š., užvesta jo turto paveldėjimo byla. Mirusiojo turto įpėdinis – V. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini).
12. Pareiškėjas nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, kadangi minėtas nekilnojamas turtas nebuvo įregistruotas tėvo J. Š. vardu. Ryšium su tuo 2013 m. atliko pastatų kadastrinius matavimus. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus kadastrinius matavimus gyvenamajam namui su priestatu, statinių išdėstymo plane pažymėtam indeksu 1A1/p (priestato indeksas – 1a1p), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, statinių išdėstymo plane pažymėtam indeksu 2I1/ž, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinei, statinių išdėstymo plane pažymėtam indeksu 3I1/ž su rūsiu „R“, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatų adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Šis adresas minėtiems pastatams suteiktas nuo 2013 m. vasario 26 d., (duomenys neskelbtini) administracijos 2013 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. A1-153 pagrindu (Lietuvos Respublikos adresų registro duomenys).
13. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 31 d. informacinėje pažymoje Nr. 3-148 nurodė, kad pareiškėjas V. Š. su šeima daug metų gyvena ir veda ūkį name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
14. VĮ „Registrų centras“ 2023 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. SPR5-6142 (14.4 e) nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 3 d. prašymu Nr. 34636090 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ prašydamas įrašyti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamo turto kadastrą, tačiau jo prašymas buvo atmestas nurodant, kad VĮ „Registrų centras“ kartu su prašymu pateikti dokumentai nėra pakankamas juridinis pagrindas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018; 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Nustačius visas aukščiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai).
17. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog gyvenamasis namas ir jo priklausiniai buvo pastatyti, po to rekonstruoti teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektais ir pripažinti įgyti pareiškėjo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį.
18. Teismas taip pat sprendžia, jog pareiškėjas byloje leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė ir visas kitas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, t. y. pareiškėjas praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijęs iki galo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A1/p su priestatu 1a1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, pažymėtą indeksu 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, pažymėtą indeksu 3I1/ž su rūsiu „R“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; pareiškėjas minėtus pastatus įgijo sąžiningai ir iki šiol juos valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (duomenų, kad pastatai būtų užvaldyti per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra; pareiškėjas buvo ir yra įsitikinęs, kad pastatus įgijo teisėtai ir niekas kitas į juos nepretenduoja; nuo pat įsigijimo momento pareiškėjas pradėjo atvirai, nesislapstydamas valdyti pastatus, jais naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol; faktas, jog pastatai nėra įregistruoti pareiškėjo vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011); daiktinės teisės į minėtus pastatus nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėjas pastatus valdė ir valdo kaip savo, elgiasi kaip šių daiktų savininkas (naudoja, prižiūri, saugo); pareiškėjas pastatus teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.
19. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A1/p su priestatu 1a1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, pažymėtą indeksu 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, pažymėtą indeksu 3I1/ž su rūsiu „R“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
20. Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtus nekilnojamuosius daiktus įregistravimo viešajame registre.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A1/p su priestatu 1a1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, pažymėtą indeksu 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir viralinę, pažymėtą indeksu 3I1/ž su rūsiu „R“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtus nekilnojamuosius daiktus įregistravimo viešajame registre.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.