- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- e2-98-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10527-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 2.6.39pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.39.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 1 320,43 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr., L. M. vairuojamas automobilis “ . (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, kurioje buvo betono luitas. Betono luitas užvažiavus ant jo automobiliui pakilo ir apgadino automobilio priekinį sparną. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties nenustatė, todėl administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko) ir įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad reikalinga keisti dešinės pusės priekinę padangą ir ratlankį, reikalinga remontuoti priekinį slenkstį ir priekinį dešinės pusės sparną. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (toliau – Taisyklės). Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 1 320,43 Eur žala ir ją kompensavo išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Automobilio remonto kaina buvo apskaičiuota pagal remonto sąmatą, įvertinus ratlankių įsigijimo kaštus bei dalių nusidėvėjimą. Atsakovė yra kelio (K. D. g., K.) savininkė ir valdytoja, o transporto priemonei minėtame kelyje įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, ieškovės draudėjui atsirado žala, kuri yra tiesioginis kelio trūkumo sukeltas rezultatas. Dublike nurodė, kad nutarime, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, yra nedviprasmiškai nurodyta, kad L. M. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais ženklais. Buvo nustatyta, kad vairuotojas negalėjo to iš anksto numatyti ir vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Atsakovės argumentai apie tai, kad vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, galėjo nesilaikyti Kelių eismo taisyklių yra paneigti minėtu nutarimu (e. b. l. 1–4, 75).
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Nurodė, kad techninės apžiūros akte buvo fiksuoti visi automobilio sugadinimai bei padarytos nuotraukos. Nuotraukos darytos ne iškarto po eismo įvykio, o vairuotojui nuvykus į servisą, su kuriuo ieškovė bendradarbiauja, nes kaip matyti iš draudimo poliso, remontas organizuojamos draudiko pasirinkimu. Techninės apžiūros aktas ir nuotraukos buvo atsiųstos ieškovei ir ieškovė vertino, ar tokie padaryti sugadinimai būdingi tokio pobūdžio eismo įvykiui. Ieškovė padarė išvadą ir priėmė sprendimą, kad visa pateikta informacija yra teisinga ir pažeidimai galėjo atsirasti vairuotojui įvažiavus į duobę, todėl išmokėjo draudimo išmoką. Tuo labiau, kad ir policijos pareigūnai savo dokumentuose fiksavo priekinį automobilio sparno apgadinimą. Ne visi pažeidimai buvo akivaizdūs policijos pareigūnams, nes eismo įvykis įvyko vakare, todėl policijos pareigūnai negalėjo visko užfiksuoti. Tik apžiūrėjus automobilį servise buvo pamatyti visi automobilio pažeidimai. Techninės apžiūros akte buvo fiksuota automobilio rato ir ratlankio pažeidimai, todėl buvo būtina juos keisti. Ieškovė atsižvelgdama į rinkoje galiojančias ratlankių kainas, išmokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Hautica“, kuri buvo automobilio draudėja, 590,00 Eur žalą už sugadintą ratlankį. Išmokėta draudimo suma nesutampa su pateikta PVM sąskaita faktūra dėl to, kad joje nebuvo fiksuota ratų ir ratlankio keitimas, be to ieškovė apskaičiavo naujų detalių nusidėvėjimą, t. y. iš bendros sumos išskaičiavo 187,56 Eur už detalių nusidėvėjimą (2020 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 11 sek. – 19 min. 57 sek.).
II. Atsakovės argumentai
4. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, ieškovė nėra pateikusi vienareikšmiškų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės kaltės, t. y. ieškovė neįrodė visų apgadinimų tiesioginio priežastinio ryšio su įvykusiu eismo įvykiu. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent įvažiavus į tariamą duobę, esančią K. D. g. ties pastatu . (duomenys neskelbtini). Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje nėra. Šiuo atveju, visiškai neaišku, kodėl vairuotojas kaip atsakingas ir atidus eismo dalyvis galėjo nepamatyti ir įvažiuoti į kelyje esą buvusią duobę bei patirti tokio masto automobilio apgadinimus. Manytina, kad toks vairavimas negali būti laikomas atidžiu ir rūpestingu elgesiu kelyje, vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir turi prisiimti eismo įvykio pasekmes. Iš Kauno apskrities VPK nutarimo matyti, kad eismo įvykio metu automobilio padangos nebuvo apgadintos. Atsižvelgiant į nurodomą tariamą automobilio apgadinimų mastą laikytina, kad vairuotojas nesilaikė bendrųjų atsargumo pareigų, todėl dėl eismo įvykio yra ir jo kaltės. Kelių eismo taisyklių nuostatos įpareigoja vairuotoją elgtis atsargiai kelyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas automobilį ir kokių atsargumo priemonių ėmėsi, kad išvengtų duobės, nėra duomenų, ar buvo tirta, kokiu iš tikrųjų greičiu važiavo ir pan. Taigi, vairuotojas kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse pasirinkęs saugų greitį, o ne maksimalų leistiną, kad prireikus, galėtų sustoti, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turėjo visas sąlygas išvengti tariamų įvykių, o to nepadaręs konstatuotina, kad kelyje elgėsi neatsargiai. Iš esmės nesant įrodymų ir objektyvių duomenų, kokiu greičiu buvo važiuota ir kokių atsargumo priemonių vairuotojas ėmėsi, kad išvengtų kliūties, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bei į tai, kokio pobūdžio apgadinimus automobilis patyrė, konstatuotina, jog, jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, laikytina, kad ieškovė nepateikė duomenų įrodančių, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį arba atsakovė turėtų būti visiškai atleista nuo civilinės atsakomybės (e. b. l. 57–61, 77–80).
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad nesutinka su ieškovės išmokėta žalos suma, nes ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1 320,43 Eur, o pagal PVM sąskaitą faktūra matyti, kad žalos suma yra 1 110,77 Eur. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo ir policijos nutarimo, eismo įvykio metu buvo apgadintas tiktai priekinis automobilio sparnas, todėl nėra aišku, kodėl buvo keičiamos 2 padangos ir ratlankis. Ieškovė ieškinyje ir dublike nenurodė, kad buvo apgadinti ratai ir ratlankis, todėl ieškovės prašoma priteisti žala neatitinka padarytos žalos ir priežastinio ryšio. Automobilio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nes duobė buvo pakankamai didelė ir matoma. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 32 sek. – 21 min. 55 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas visiškai.
6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 31 d. Kaune, K. D. g. 67, apie 19.51 val. L. M. vairuodamas automobilį . (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, kurioje buvo betono luitas, ant kurio užvažiavus automobiliui, luitas pakilo ir apgadino automobilio priekinį sparną. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis. L. M. tą pačią dieną kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių, parašė paaiškinimą ir išdėstė automobilio apgadinimo aplinkybės, t. y. kad kelio ruožas jokiais kelio įspėjamaisiais ženklais nebuvo paženklintas, to iš anksto vairuotojas numatyti negalėjo, dėl to neturėjo galimybės manevruoti, bei apvažiuoti kelio duobės. Kauno apskrities VPK 2018 m. sausio 31 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius administracinio nusižengimo požymių (e. b. l. 13–14, 104–110). Eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu (Kasko). 2018 m. gegužės 25 d. uždaroji akcinė bendrovė „JMA Centras“ sudarė automobilio remonto sąmatas, apskaičiavo turtinę žalą padarytą automobiliui 1 110,77 Eur (e. b. l. 15, 23–27). Ieškovė už automobilio remontą kompensavo išmokėdama 730,43 Eur uždarajai akcinei bendrovei „JMA Centras“ (e. b. l. 18) ir 590,00 Eur už automobilio remontą uždarajai akcinei bendrovei „Hautica“ (e. b. l. 19), t. y. iš viso išmokėjo 1 320,43 Eur.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina ieškovės teisę reikalauti, kad eismo įvykio metu ieškovės apdraustai transporto priemonei padarytą žalą atlygintų už įvykį atsakingas asmuo.
8. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis). Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio 2018 m. sausio 31 d. tarnybinis pranešimas (toliau – tarnybinis pranešimas) bei eismo įvykio schemoje užfiksuota . (duomenys neskelbtini)važiuojamoje kelio dalyje esanti duobė, kurios ilgis 1,20 m., plotis 70 cm, gylis 10 cm ir betono luitas, kurio ilgis 60 cm., plotis 50 cm., storis 15 cm. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta. Todėl ši aplinkybė leidžia konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą (CK 6.246 straipsnis).
9. Atsakovė ginčydama priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (tinkamos kelio dangos neužtikrinimo) ir automobilio apgadinimo egzistavimą (CK 6.247 straipsnis), akcentuoja, kad eismo įvykio metu nebuvo apgadinta automobilio ratas ir ratlankis, nes to nebuvo fiksuota policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime ir nutarime, o nuotraukos buvo padarytos ne iškarto po eismo įvykio. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo bei Kauno apskrities VPK nutarimo nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis sparnas. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, t. y. apie 19.51 val. 2018 m. sausio 31 d., todėl tikėtina, kad policijos pareigūnams surašant tarnybinį pranešimą nebuvo matomi rato ir ratlankio apgadinimai. Pažymėtina, kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Todėl draudiko pasitelkto turto vertintojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone nustatant žalos dydį draudimo išmokai. Pagal Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punktą, žalos dydžio nustatymo tvarka yra draudimo taisyklių būtinoji dalis, o tai reiškia, kad žalos dydžio nustatymas reglamentuojamas būtent draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-955-555/2017). Ieškovė pasitelkdama servisą, uždarąją akcinę bendrovę „JMA Centras“, eismo įvykio metu padarytai automobilio žalai nustatyti, užfiksavo transporto priemonės apžiūros akte bei pateiktose nuotraukose priekinio sparno, padangos ir ratlankio sugadinimus (e. b. l. 31–37). Tai, kad nuotraukos darytis ne iškarto po eismo įvykio, nesudaro pagrindo teigti, kad ratas ir ratlankis nebuvo apgadinti ar jie buvo apgadinti kito eismo įvykio metu. Nei remonto darbus atlikusiai bendrovei, nei ieškovei nekilo abejonių, kad apgadinimų pobūdis atitinka įvažiavimo į kelio duobę pasekmes. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie eismo įvykio metu padarytus automobilio priekinio sparno pažeidimus, tikėtina, kad jo metu buvo apgadintas automobilio ratas ir ratlankis. Remiantis bylose dėl turtinės žalos atlyginimo taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, atsakovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 177 straipsnis). Atsakovei tokių įrodymų nepateikus, teismas sprendžia, kad galioja didesnės tikimybės įrodinėjimo standartui civiliniame procese, kaip labiausiai tikėtina vertinama būtent ieškovės nurodyta įvykių seka. Priešinga išvada lemtų tik teoriškai įmanomą, bet praktiškai sunkiai įsivaizduojamą situaciją, kad vairuotojas, neaiškiomis aplinkybėmis sugadinęs transporto priemonės padangą ir ratlankį (sugadinimų pobūdis, užfiksuotas nuotraukose, aiškiai atskleidžia, kad buvo įvažiuota į kelio duobę), neturėdamas jokio suinteresuotumo (transporto priemonė buvo apdrausta, t. y. vairuotojui nebuvo kilusi jokia finansinė grėsmė, susijusi su apgadinimų šalinimu), turėjo teikti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus vien tam, kad draudikas, kuris bet kuriuo atveju būtų turėjęs pareigą išmokėti draudimo išmoką, įgytų teisę reikalauti išmokėtos juridiniam asmeniui nereikšminga pripažintinos sumos grąžinimo iš už kelių priežiūrą atsakingo subjekto.
10. Sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio už automobilio padangą ir ratlankį, vadovautinasi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ (toliau - Techniniai reikalavimai) 5.2 punktu, kad tos pačios ašies ratai turi būti vienodi. Remiantis šio teisės akto nuostatomis, uždarosios akcinės bendrovės „JMA Centras“ atliktos techninės automobilio apžiūros aktu, fotonuotraukomis, ir nesant tai paneigiančių priešingų įrodymų bei atsižvelgiant į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, laiko, kad automobiliui turėjo būti uždėtos vienodo rašto, protektoriaus gylio ir kitus saugumo standartus atitinkančios padangos. Ieškovė išmokėdama žalą už ratlankio sugadinimą rėmėsi rinkoje galiojančiomis ratlankių kainomis (e. b. l. 5) ir automobilio draudėjai uždarajai akcinei bendrovei „Hautica“ išmokėjo 590,00 Eur (e. b. l. 17, 19). Transporto priemonės apgadinimai, keistinos detalės ir būtini darbai nurodyti transporto priemonės techninės apžiūros akte, remonto sąmatose, už automobilio priekinio sparno sugadinimą patvirtina eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl 730,43 Eur žalos suma laikytina pagrįsta ir įrodyta, atsakovė šios sumos neginčijo (e. b. l. 15, 17–18, 20–37).
11. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog L. M. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkte numatytą vairuotojo pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Atsakovės atsiliepime nurodyti deklaratyvūs teiginiai, spėjimai, kad galbūt L. M. viršijo greitį ar nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas nėra pagrįsti jokias leistinais rašytiniais įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad buvo tamsus paros metas ir gatvė nebuvo apšviesta, patvirtina, kad vairuotojas niekaip negalėjo matyti duobės bei jos išvengti. Be to, byloje pateiktas Kauno apskrities VPK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną tik patvirtina, kad vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių (e. b. l. 13–14). Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl L. M. kaltės dėl žalos atsiradimo atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (CPK 178 straipsnis).
12. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje pateikti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų
13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Ieškinį tenkinus iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 30,00 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 51) ir 70,08 Eur už ieškinio parengimą, ką patvirtina išrašas iš PVM sąskaitos-faktūros ir 2019 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymas (e. b. l. 8, 44). Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį. Teismui ieškinį patenkinus pilnai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
15. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834, buveinė Vilnius, J. B. g. 12) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96) 1 320,43 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt eurų 43 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 320,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30,00 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį ir 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų 08 ct) teisinių išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.