Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Asistus“ ir M. U. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2013 m. balandžio 9 d. automobilis BMW 530 XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais aitvarais. Kelių policija vairuotojo kaltės dėl paminėto autoįvykio nenustatė, užfiksavo, kad autoįvykio metu buvo apgadinti automobilio priekinis ir galinis dešinės pusės ratai su padangomis. Minėtas automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu. Automobilio apžiūros metu 2013 m. balandžio 10 d. buvo nustatyta jog yra apgadinta (reikalinga remontuoti): priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai (juos reikalinga remontuoti ir dažyti), priekinė ir galinė pakaba (ją reikia remontuoti). Transporto priemonė papildomai buvo apžiūrėta 2013 m. balandžio 11 d. UAB „Autofortas“ ir nustatyta, kad autoįvykio metu taip pat buvo apgadinta: priekinė ir galinė dešinės pusės padangos (reikia remontuoti), įsitikinus, kad jų negalima suremontuoti – jas keisti, priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai (juos remontuoti), važiuoklė taip pat pažeista. Ieškovė už automobilio remontą sumokėjo 1 887,55 Eur, o atskaičiuos automobilio nusidėvėjimą, buvo nustatyta 1 470,53 Eur žala. Atsakovė gera valia žalos neatlygino.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Neatsižvelgta į aplinkybes, kad pati ieškovė, 2013 m. balandžio 9 d. surašydama transporto priemonės techninį apžiūros aktą, papildomų apgadinimų, išskyrus kas buvo užfiksuota policijos nutarime, nenustatė, taip pat, kad papildomi gedimai išaiškėjo praėjus 17 dienų po autoįvykio. Be to, nepateikta ir įrodymų, jog rinkoje nebuvo analogiškų padangų ir dėl privalėjo būti pakeistos visos keturios padangos ir, kad ginčijamų detalių keitimas yra susijęs su autoįvykiu, kad automobilis iki remonto sąmatos nebuvo eksploatuojamas.

Nenustatytas priežastinis ryšys, t. y. vien duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Byloje nėra jokių duomenų, kad reikėjo keisti būtent remonto sąmatoje nuodytas ginčo dalis.

Draudikas, nenustatęs, kad reikia keisti detales, nurodytas UAB „Autofortas“ remonto sąmatoje, t. y. ar jos yra susijusios su autoįvykiu, nesurašęs papildomo transporto priemonės apžiūros akto, nepagrįstai atlygino remonto išlaidas pagal UAB „Autofortas“ PVM sąskaitą faktūrą, todėl neturi regreso teisės į atsakovę ginčijamoje dalyje. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1311-324/2015 nurodė, kad papildomas transporto priemonės apžiūros aktas yra būtinas tokiais atvejais,

Byloje nėra įrodyta, kad prašoma atlyginta žala atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę ir, kad automobilis buvo nepriekaištingos būklės dar iki tariamo autoįvykio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos dydžio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymą ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo ir aiškinimo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog M. U., vairuodamas transporto priemonę BMW 530 XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. balandžio 9 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu įvažiavo į jokiais ženklais nepažymėtą ir vandens apsemtą kelio važiuojamoje dalyje buvusią duobę, dėl ko automobilis buvo apgadintas, todėl tarp ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ir UAB „Asistus“ esant sudarytai šios transporto priemonės draudimo sutarčiai, ieškovė už automobilio remontą išmokėjo 1 470,53 Eur (1 887,55 Eur automobilio remontas minus nusidėvėjimas). Ieškovė atsakovei, kuri yra atsakinga už kelių priežiūrą 2013 m. gegužės 25 d. pateikė pretenziją dėl išmokėtos sumos atlyginimo, tačiau atsakovei jos neatlyginus, ieškovė remdamasi CK 6.266 straipsniu, 6.1015 straipsniu, kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, kad buvo būtinybė keisti ir nesugadintas padangas. Atitinkamai teismas vertino, jog atsakovė nepaneigė ieškovės argumentų dėl žalos apskaičiavimo teisingumo ir objektyvumo. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tik dėl 2013 m. balandžio 9 d. įvykusio eismo įvykio metu atsiradusios žalos, dėl automobilio remonto išlaidų, atlyginimo.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2013 m. balandžio 9 d. įvykusio eismo įvykio nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo sugadinti automobilio priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2013 m. balandžio 9 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes M. U. veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties ir šiame nutarime nurodė automobilio sugadinimus – dešinės pusės abiejų ratų pažeidimas. Taigi, pirminė minėto eismo įvykio medžiaga patvirtina abiejų tiek priekinio, tiek galinio dešinės pusės ratų pažeidimą.

Iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Asistus“ į draudimo bendrovę su prašymu atlyginti automobiliui padarytą žalą kreipėsi 2013 m. balandžio 26 d., kuriame nurodė, jog prašo išmokėti draudimo išmoką pagal automobilį remontavusios įmonės UAB „Autofortas“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. UAB „Autofortas“ pateiktoje remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvardinti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai, automobilio atstatymo darbai bei medžiagos. AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonės techninės apžiūros akte (žalos byla Nr. 1353111), apžiūrėjus automobilį, nurodyta, kad turi būti atlikta automobilio važiuoklės patikra bei galimai keičiamos/remontuojamos dalys yra dešinės pusės ratlankiai ir padangos.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Todėl draudiko pasitelkto turto vertintojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone nustatant žalos dydį draudimo išmokai. Pagal Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punktą, žalos dydžio nustatymo tvarka yra draudimo taisyklių būtinoji dalis, o tai reiškia, kad žalos dydžio nustatymas reglamentuojamas būtent draudimo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog ieškovas apžiūrėjęs automobilį jokių detalių apgadinimų, kokie nurodyti remonto sąmatoje, nenustatė yra nepagrįsti.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, visuose pirminiuose dokumentuose yra užfiksuoti dešinės pusės ratų (tiek ratlankių, tiek padangų) apgadinimai. Siekiant atstatyti automobilį, detalesnės automobilio apžiūros metu, draudikas numatė, kad galimi automobilio važiuoklės apgadinimai, kurių apimtį nustatė remontą atlikusi įmonė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudėjas, apgadinęs jam priklausančią transporto priemonę, turi teisę suremontuoti automobilį taip, kad juo galėtų naudotis saugiai. Ieškovei pateikus įrodymus apie automobilio apgadinimus, duomenis apie žalos dydį, remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, atsakovei teko pareiga juos paneigti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, numatytomis CPK 177 straipsnyje (CPK 178 straipsnis). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad nesutikdama su ieškovės nurodytu žalos atlyginimo būdu ir dydžiu, atsakovė savo nesutikimą grindė vien tik teiginiais, anot atsakovės – automobilio eksploatavimo metu gali būti naudojamos ir nesugadintos padangos. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 3 lentelės „Padangų naudojimas“ (Kodas 503) techninių reikalavimų 2-ajame punkte nurodyta, jog transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos, t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto. Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 4 lentelės „Ratai (ratlankiai)“ (kodas 504) techninių reikalavimų 1 punkte nurodyta, jog vienos ašies ratai turi būti vienodi. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad naudojant nesugadintas padangas automobilis atitiktų Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ nustatytus reikalavimais. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindą abejonėms dėl transporto priemonės sugadinimų kilmės arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmos instancijos įrodymų vertinimu nagrinėjamu atveju.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas pagal kasacinio teismo praktikoje išplėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs ginčo santykį reglamentuojančių materialiosios teisės normų, tinkamai taikė ir įrodinėjamą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą (CPK 185 straipsnis). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 35,04 Eur, šią sumą prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio, todėl apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,80 Eur sumą, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, j. a. k. 188764867, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 35,04 Eur (trisdešimt penkis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir valstybės naudai 3,80 (tris eurus 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma sumokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.