- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- e2S-419-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05326-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą; fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos paskirti 620,00 Eur / mėn. sumą; nustatyti lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti – 880,09 Eur; nemokumo administratoriumi skirti uždarąją akcinę bendrovę „Vorulis“.
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos skolos sudaro ne mažiau kaip 39 937,50 Eur, be to, ši suma dėl skaičiuojamų palūkanų, delspinigių, išieškojimo išlaidų nuolatos auga. Net jei suma nedidėtų, skirdama skolų padengimui apie 77,00 Eur/mėn. (10 proc. nuo MMA), pareiškėja skolas turėtų mokėti daugiau kaip 43 metus. Šis terminas neprotingai ilgas, be to, skolos nenustos augti - vykdymo proceso metu skaičiuojami delspinigiai, palūkanos, žymi išieškomų lėšų dalis skiriama atsiskaitymui su antstoliais. Skolų grąžinimas per protingą terminą yra objektyviai neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
4. Teismas nurodė, kad iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėja turi kreditorę UAB „Legal Balance“ (anksčiau buvo AB „Swedbank“), kuriai ji yra skolinga solidariai kartu su sutuoktiniu A. S.. Teismas sprendė, kad pareiškėja turi solidarų bendraskolį A. S., kurio nėra nurodžiusi suinteresuotu asmeniu, nors šio asmens atžvilgiu ji pati yra kreditorė ir skolininkė (priklausomai nuo to, kuris iš jų (ne)įvykdo kreditorinį įsipareigojimą bendrai kreditorei UAB „Legal Balance“), tačiau šio asmens duomenų pareiškėja nenurodė ir nepateikė duomenų bei įrodymų, kad A. S. buvo siųstas pranešimas apie pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pranešimas įteiktas.
5. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog laikėsi įstatyme nustatyto imperatyvaus reikalavimo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams, taip pat ir bendraskoliui A. S., tai jos pareiškimą iškelti jos fizinio asmens bankroto bylą atsisakė priimti (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka FABĮ 4 straipsnio ir CPK 111 straipsnio reikalavimų, nes: 1) pareiškėjos pateiktos pažymos iš atitinkamų institucijų apie pareiškėjos priklausomybes bei įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenys bei kitos pažymos pateiktos iš Sodros, valstybės įmonės Registrų centro bei AB „Regitra“, taip pat raštai iš prašomos skirti bankroto administratoriumi įmonės yra pusės metų ir daugiau senumo, o teismui turi būti pateikti dabartiniai duomenys, leidžiantys tinkamai įvertinti pareiškėjos finansinę ir turtinę padėtį; 2) pareiškėja nepateikė duomenų apie visas kredito įstaigose turimas sąskaitas ir lėšas jose, taip pat nepateikė sąskaitų išrašų apie pastarųjų metų gautas / gaunamas ir panaudotas lėšas; 3) nepateikė duomenų apie pastarųjų keleto metų gautus dividendus pagal turimas AB „Audimas“ akcijas bei nepateikė duomenų apie turimų akcijų vertę; 3) pareiškėja nenurodė visų duomenų bei įrodymų apie sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo, o teismas turi patikrinti, ar tokie sandoriai nepažeidė kreditorių teisių ar jie neturėjo įtakos pareiškėjos nemokumui bei negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas); 4) nepateikti duomenys, kokia skolos suma yra pagal solidarią prievolę ir kokią sumą sudaro asmeninė skola; 5) per 2024 metus pareiškėjos draudžiamųjų pajamų suma per mėnesį vidutiniškai sudarė 518,97 Eur, todėl nėra aišku, iš kokių sumų pareiškėja ketina dengti įsipareigojimus kreditoriams, taip pat mokėti bankroto administratoriui, nes jos gaunamų pajamų neužtenka net būtinosioms išlaidoms ir nieko nelieka net apmokėti už bankroto procedūros vykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja S. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO sistemą turėjo matyti, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo priimtos dvi nutartys, kuriomis buvo nustatyti skirtingo pobūdžio trūkumai ir atsisakyta priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nenustatant termino trūkumams pašalinti, kaip tai numato CPK 115 straipsnio 2 dalis. Skundžiama nutartimi aptariama situacija pasikartojo trečią kartą.
7.2. Po Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. ir 2024 m. lapkričio 29 d. nutarčių priėmimo pareiškėja ištaisė teismų nurodytus trūkumus ir 2025 m. kovo 26 d. pakartotinai kreipėsi į teismą, tačiau naujos sudėties teismas vėl nustatė naujus, ankstesnėse nutartyse nenurodytus trūkumus ir atsisakė priimti pareiškimą. 2024 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartis daugiausia motyvuota tuo, kad kreditoriai informuoti seniau nei prieš 1 mėn. (po ko kreditoriai informuoti pakartotinai, viso net 3 kartus), 2024 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartis kaip esminį trūkumą akcentavo kreditorės UAB „Transit Card International“ neinformavimą (nors šio kreditoriaus informuoti objektyviai neįmanoma), o šioje byloje skundžiamoje nutartyje išvardyta eilė naujų trūkumų, kurie nei 2024 m. lapkričio 8 d., nei 2024 m. lapkričio 29 d. nutartyse net nebuvo minimi. De facto susidarė tokia situacija, kad pareiškėja nuo 2024 m. lapkričio mėn. negali įgyvendinti savo teisės į teismą, nes jai teikiant pareiškimą 3 kartus nustatyti nauji trūkumai ir nei karto nenustatytas terminas jiems pašalinti.
7.3. Apeliantė taip pat nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teismas vertina, jog pareiškėja turi solidarų bendraskolį A. S., kurio nėra nurodžiusi suinteresuotu asmeniu, nors šio asmens atžvilgiu ji pati yra kreditorė ir skolininkė ir kad ji nepateikė duomenų, kad A. S. buvo siųstas pranešimas apie pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pranešimas įteiktas. Pareiškėjos vertinimu, vienoje nutarties vietoje A. S. vertinamas kaip suinteresuotas asmuo, o kitoje jau kaip bendraskolis (nors byloje nėra jokių įrodymų, kad A. S. yra įvykdęs kokią nors prievolės dalį už pareiškėją).
7.4. Apeliantė pažymėjo, jog vien tai, kad A. S. nebuvo įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms pareiškėjos bankrotas gali turėti įtakos, neužkerta kelio toliau nagrinėti bylą, nes tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau.
7.5. Apeliantė nurodė, kad prie pareiškimo buvo pridėti kreditorių informavimą patvirtinantys dokumentai, darbo sutarties kopija, nurodyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 6 AB „Audimas“ akcijas ir pateiktas tai patvirtinantis dokumentas, pridėtas kreditorių sąrašas, nurodyta, kad šiuo metu pareiškėjai jokių bylų iškelta nėra, taip pat kad pareiškėja individualios ar ūkininko veiklos nevykdo, išlaikytinių ar skolininkų neturi. Susitarimas su hipotekos ar įkaito turėtoju nepateiktas, nes pareiškėja neturi įkeisto ir (ar) hipoteka suvaržyto turto. Visgi, Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartyje nurodyta, kad pareiškėjos pareiškimas neatitinka FABĮ 4 straipsnio ir CPK 111 straipsnio reikalavimų dėl eilės priežasčių.
7.6. Pareiškėjos vertinimu, nei CPK 111 straipsnyje, nei FABĮ 4 straipsnyje nėra nurodyta, kokios pažymos ir kokio senumo turi būti pridedamos prie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ar kad turi būti pateikiami banko sąskaitų išrašai už 3 m., įrodymai apie dividendus (kurių pareiškėja negauna) ir pan. Juo labiau pažymos išdavimo data nereiškia, kad joje užfiksuoti duomenys yra pasikeitę. Teismo išvada, kad pažymose nurodyti duomenys nebėra aktualūs, turėtų būti pagrįsta kokiais nors įrodymais ar aplinkybėmis. Taip pat nei CPK 111 straipsnis, nei FABĮ 4 straipsnis nereikalauja pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikti duomenis bei įrodymus apie sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo, išskirti, kokia skola solidarioji ir kokia asmeninė ir pan. Ypač įvertinant, kad solidarusis skolininkas bankroto bylos iškelti neprašo ir jo prievolės šioje byloje neturi būti vertinamos. Pareiškėja atsako kreditoriams taip kai numato CK 6.6 straipsnio 4 dalis - visa prievolės apimtimi.
7.7. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepateikė duomenų apie visas kredito įstaigose turimas sąskaitas prieštarauja bylos medžiagai. Pareiškėja pateikė savo banko sąskaitos likučio nuotrauką, kurioje matoma ir sąskaitos numeris, ir sąskaitos savininkas, ir likutis sąskaitoje. Jei teismas vertina, kad pareiškėja turi kitų sąskaitų, turėjo tą nurodyti ir pagrįsti, kokie duomenys leidžia daryti tokią išvadą, tačiau nutartyje tokių duomenų nėra.
7.8. Pirmosios instancijos teismas kaip trūkumą įvardijo įrodymus, kuriuos pageidautų įvertinti, tačiau kurių pateikimas nėra numatytas kaip būtina sąlyga inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą ir kurie galėjo būti pateikti vėlesniuose bylos etapuose (pvz. parengiamojo teismo posėdžio metu). Be to, daugelį išvardytų įrodymų teismas galėjo surinkti pats, nes šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus. Jei teismui kilo abejonių, kad pareiškėja buvo nuteista jau po pažymos, patvirtinančios ją nesant teista, išdavimo, teismas galėjo patikrinti LITEKO sistemoje, ar pareiškėja buvo teisiama po pažymos išdavimo. Taip pat teismas galėjo patikrinti ir kitus viešus registrus (AB „Regitros“, VĮ Registrų centro, SODROS ir pan.), jei turėjo įtarimą, kad pareiškėjos pateikti duomenys yra pasikeitę (pvz. ji po atitinkamų pažymų išdavimo įgijo nekilnojamojo turto, automobilių, gauna daugiau pajamų ir pan.).
7.9. Apeliantė pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus sutikimui galiojimo terminas nustatytas taip pat nėra, tad neprotinga kaskart teismui nepriėmus pareiškimo prašyti administratoriaus naujo sutikimo. Apeliantės teigimu, jei bankroto administratorius pakeis savo nuomonę dėl administravimo, tai atitinkamai apie tai informuos tiek pareiškėją, tiek ir teismą. Be to, prieš kreipiantis į teismą trečią kartą, pareiškėjai teko prašyti administratoriaus, kad pateiktų naują draudimo polisą ir jis jį pateikė. Teismo abejonės administratoriaus pateiktu sutikimu nėra teisiškai pagrįstos.
7.10. Apeliantės vertinimu, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiesiogiai įtvirtina teismo teisę įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo nei vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu instrumentu, kurie būtų leidę pašalinti trūkumus bei tęsti bylos nagrinėjimą.
7.11. Skundžiamoje nutartyje konstatuojama, kad per 2024 metus pareiškėjos draudžiamųjų pajamų suma per mėnesį vidutiniškai sudarė 518,97 Eur, todėl nėra aišku, iš kokių sumų pareiškėja ketina dengti įsipareigojimus kreditoriams, taip pat mokėti bankroto administratoriui, nes jos gaunamų pajamų neužtenka net būtinosioms išlaidoms ir nieko nelieka net apmokėti už bankroto procedūros vykdymą. Tokiu būdu teismas, pareiškimo priėmimo stadijoje, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir nusprendė, kad pareiškėjos gaunamų pajamų nepakanka mokėti bankroto administratoriui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliantės buvusio sutuoktinio (ne)informavimo
10. Apeliantė S. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji turi solidarų bendraskolį A. S., kurio nėra nurodžiusi suinteresuotu asmeniu, nors šio asmens atžvilgiu ji pati yra kreditorė ir skolininkė, ir kad ji nepateikė duomenų, kad A. S. buvo siųstas pranešimas apie pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pranešimas įteiktas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliantės argumentu, pažymi, kad pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta ne ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, o įpareigojimas pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, taip suteikiant jiems galimybę suformuluoti savo poziciją šiuo klausimu. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, yra nustatyta siekiant užtikrinti pareiškėjo kreditorių teisę dalyvauti bankroto procese, išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu, kadangi teismas apie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir bankroto bylos iškėlimą pareiškėjo kreditorių individualiai neinformuoja.
12. Pareiškėja S. S. pareiškime nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-9884-584/2022, kuriuo tenkino AB Swedbank ieškinį ir iš pareiškėjos solidariai su jos buvusiu sutuoktiniu A. S. priteisė 12 977,81 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, taip pat po 146 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skola perleista naujajai kreditorei UAB „Legal Balance”. Bylos duomenimis, antstolis R. S., vykdantis minėtos skolos išieškojimą pateikė informaciją, patvirtinančią, kad 2025 m. vasario 24 d. duomenimis, liko išieškoti 12 977,81 Eur skolos, 1 091,27 Eur palūkanų ir 1 358,02 Eur vykdymo išlaidų. Taigi, pagal pateiktą informaciją galima spręsti, kad nuo 2022 m. gegužės 4 d., kai buvo priimtas sprendimas už akių iki 2025 m. vasario 24 d. skola nesumažėjo ir sudaro 12 977,81 Eur, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis taip pat nedengė jokios skolos dalies bei atitinkamai nepareiškė reikalavimo S. S. ir netapo pareiškėjos kreditoriumi, todėl pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjos buvusio sutuoktinio kaip pareiškėjos kreditoriaus netinkamą informavimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylas teismas privalo būti aktyvus, todėl teismas gali nustatyti, jog A. S. turi teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje, o priimami teismo procesiniai sprendimai gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog tretieji/suinteresuoti asmenys į bylą gali būti įtraukti ir teismo iniciatyva, jeigu tai, teismo vertinimu, padės teisingam ir objektyviam civilinės bylos išnagrinėjimui.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja S. S. neinformavo buvusio sutuoktinio, vertinant A. S. informavimą apie bylos procesą išimtinai jo kaip kreditoriaus prasme ir nenuneigiant pirmosios instancijos teismo teisės įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu.
Dėl kitų teismo nustatytų pareiškimo trūkumų
15. Apeliantė nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos pareiškimas neatitinka FABĮ 4 straipsnio ir CPK 111 straipsnio reikalavimų, nes: 1) pareiškėjos pateiktos pažymos iš atitinkamų institucijų apie pareiškėjos priklausomybes bei įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenys bei kitos pažymos pateiktos iš Sodros, valstybės įmonės Registrų centro bei AB „Regitra“, taip pat raštai iš prašomos skirti bankroto administratoriumi įmonės yra pusės metų ir daugiau senumo, o teismui turi būti pateikti dabartiniai duomenys, leidžiantys tinkamai įvertinti pareiškėjos finansinę ir turtinę padėtį; 2) pareiškėja nepateikė duomenų apie visas kredito įstaigose turimas sąskaitas ir lėšas jose, taip pat nepateikė sąskaitų išrašų apie pastarųjų metų gautas / gaunamas ir panaudotas lėšas; 3) nepateikė duomenų apie pastarųjų keleto metų gautus dividendus pagal turimas AB „Audimas“ akcijas bei nepateikė duomenų apie turimų akcijų vertę; 3) pareiškėja nenurodė visų duomenų bei įrodymų apie sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo, o teismas turi patikrinti ar tokie sandoriai nepažeidė kreditorių teisių ar jie neturėjo įtakos pareiškėjos nemokumui bei negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas); 4) nepateikti duomenys kokia skolos suma yra pagal solidarią prievolę ir kokią sumą sudaro asmeninė skola; 5) per 2024 metus pareiškėjos draudžiamųjų pajamų suma per mėnesį vidutiniškai sudarė 518,97 Eur, todėl nėra aišku iš kokių sumų pareiškėja ketina dengti įsipareigojimus kreditoriams, taip pat mokėti bankroto administratoriui, nes jos gaunamų pajamų neužtenka net būtinosioms išlaidoms ir nieko nelieka net apmokėti už bankroto procedūros vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas toliau nurodomų motyvų pagrindu plačiau pasisako apie pirmosios instancijos teismo nustatytų pareiškėjos pareiškimo trūkumų pagrįstumą.
16. Vertinant teismo nustatytą trūkumą dėl (ne)aktualių duomenų pateikimo, atkreiptinas dėmesys, kad S. S. savo teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bando įgyvendinti nuo 2024 m. lapkričio 4 d., kuomet su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kurie 2024 m. lapkričio 8 d. pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti. Pareiškėja S. S. 2024 m. lapkričio 25 d. pakartotinai teismui pateikė pareiškimą, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo grąžintas pareiškėjai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja su pareiškimu kreipėsi 2025 m. kovo 26 d., kurį skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti.
17. Minėtos informacijos analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, rinko ir teismui pateikė duomenis, kaip tai numato FABĮ 4 straipsnio 4 dalis. Teismui du kartus nepriėmus pareiškėjos pareiškimo, S. S. kreipėsi trečią kartą ir ištaisė tuos trūkumus, kuriuos anksčiau buvo nustatęs teismas, bei pateikė dokumentus, kuriuos ji jau buvo surinkusi pirmojo pareiškimo teikimo teismui dieną. Taigi, apeliantė, įvertinusi, jog minėti duomenys nėra pasikeitę, pateikė jau turimus duomenis, kurių aktualumu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja į teismą su pareiškimu kreipėsi dar 2024 m. lapkričio 4 d., nėra pagrindo abejoti.
18. Visgi, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad jam kyla abejonių dėl tam tikrų pareiškėjos pateiktų duomenų, turi teisę naudoti viešųjų registrų bazes, savo iniciatyva juos surinkti.
19. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie visas kredito įstaigose turimas sąskaitas ir lėšas jose, taip pat nepateikė sąskaitų išrašų apie pastarųjų metų gautas/gaunamas ir panaudotas lėšas. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie pastarųjų keleto metų gautus dividendus pagal turimas AB „Audimas“ akcijas bei nepateikė duomenų apie turimų akcijų vertę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus pareiškėjos S. S. pareiškimą, matyti, kad ji pateikė savo turimos banko sąskaitos likučio fotonuotrauką, kurioje matomas sąskaitos numeris, sąskaitos savininkas bei pinigų likutis sąskaitoje, todėl nėra aišku, kuo remiantis teismas darė išvadą apie galimai kituose bankuose turimas pareiškėjos sąskaitas. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė sąskaitų išrašų apie pastarųjų metų gautas / gaunamas ir panaudotas lėšas bei gaunamus dividendus pagal turimas AB „Audimas“ akcijas, be to, nurodė, jog neaiški akcijų vertė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtų duomenų nepateikimas kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali tapti kliūtimi, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai dėl banko sąskaitų išrašų ar su AB „Audimas“ akcijomis susijusios papildomos informacijos nepateikimo nėra laikomi esminiais ir nelaikytini būtinais pateikti pagal FABĮ 4 straipsnį. Pažymėtina, jog išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, o sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pažymėtina, jog bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškės, kad pareiškėja pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė visų duomenų bei įrodymų apie sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo, nes teismas turi patikrinti ar tokie sandoriai nepažeidė kreditorių teisių ar jie neturėjo įtakos pareiškėjos nemokumui bei negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, turi teisę įpareigoti pareiškėją pateikti bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus, o to paties straipsnio 8 dalies 2 punktas numato vieną iš sąlygų atsisakyti iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas darytina išvada, kad nors teismui suteikta teisė pareiškimo priėmimo stadijoje įpareigoti pareiškėją pateikti bylai papildomus įrodymus, tačiau iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygų buvimo/nebuvimo faktą, teismas vertina ir nustatinėja bylos iškėlimo stadijos metu, t. y. jau išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nepateikti duomenys, kokia skolos suma yra pagal solidarią prievolę ir kokią sumą sudaro asmeninė skola, pažymi, kad pareiškėja S. S. pareiškime nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-9884- 584/2022, kuriuo buvo tenkintas Swedbank, AB ieškinys ir iš pareiškėjos solidariai su jos buvusiu sutuoktiniu priteista 12 977,81 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanos, taip pat po 146 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja pateikė antstolio R. S. 2025 m. vasario 24 d. pranešimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad skolininkės S. S. atžvilgiu antstolio R. S. vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymo rengimo dienai liko išieškoti 12 977,81 Eur skolos, 1 091,27 Eur palūkanų ir 1 358,02 Eur vykdymo išlaidų. Svarbu pažymėti, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Taigi, teismui buvo pateikta visa informacija, susijusi su nurodytos skolos dydžiu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prievolė yra solidari, teismas nepagrįstai reikalavo išskirti asmeninės skolos dalį.
22. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos S. S. pareiškimą, be kita ko, konstatavo, kad per 2024 metus pareiškėjos draudžiamųjų pajamų suma per mėnesį vidutiniškai sudarė 518,97 Eur, todėl nėra aišku, iš kokių sumų pareiškėja ketina dengti įsipareigojimus kreditoriams, taip pat mokėti bankroto administratoriui, nes jos gaunamų pajamų neužtenka net būtinosioms išlaidoms ir nieko nelieka apmokėti už bankroto procedūros vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. S. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą ir nurodydamas minėtas aplinkybes, pareiškimo priėmimo stadijoje jau sprendė įrodymų pakankamumo klausimą bankroto bylai iškelti, tačiau tai turi būti nagrinėjama ir vertinama ne pareiškėjos pareiškimo trūkumų (neatitikties formaliems įstatymo reikalavimams) požiūriu, bet iš esmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis). Ruošiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės pirmosios instancijos teismui manant, kad byloje trūksta papildomos informacijos ar papildomų rašytinių įrodymų teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti arba nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus, pats rinkti įrodymus (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus, pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, tai yra teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
24. FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kokią informaciją pareiškėjas privalo pridėti ir pateikti prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą – fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Taigi pareiškimas negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradėtas. Tuo tarpu kartu su pareiškimu pateiktos informacijos teisingumas ar išsamumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo etape, taip pat jau iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Vadinasi, pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
25. Rengdamasis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, reikalingus bylai teisingai išspręsti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tačiau nepakankamas papildomų įrodymų pateikimas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka ir, tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, spręsdamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.