Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. V., būdamas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) vadovu ir žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y., kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. spalio 11 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors Bendrija buvo skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

4. ANK 630 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Kadangi 2025 m. gruodžio 18 d. į teismo posėdį neatvyko nei vienas asmuo, apie posėdį buvo tinkamai pranešta, tiek Institucijos atstovas, tiek V. V. prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla V. V. atžvilgiu išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, jog atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (kasacinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).

Motyvuojamoji dalis

6. Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas (fizinis arba juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

7. Minėta teisės norma yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta nuostata yra imperatyvi. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrija su Institucija 2024 m. liepos 31 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–20) dėl 11 483,99 Eur mokestinės nepriemokos, taip pat buvo sudarytas įmokų mokėjimo grafikas nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. iki 2025 m. liepos 25 d., kuriame numatyti kiekvieno mėnesio įmokų mokėjimo terminai (b. l. 21). Kadangi Bendrija pagal mokestinės paskolos sutartį padarė tik vieną įmoką, t. y. 2024 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo 994,10 Eur (b. l. 22), o likusių įmokų nemokėjo, todėl (duomenys neskelbtini) mokestinės paskolos sutartis nutraukta.

9. Įvertinus byloje esantį „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą (b. l. 30–38) matyti, kad po pirmosios mokestinės paskolos įmokos 2024 m. rugpjūčio 27 d., Bendrija pagal sudarytą mokėjimų grafiką turėdama ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 25 d. Institucijai atlikti antrąją įmoką, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais:

9.1. 2024 m. rugsėjo 26 d. pervesta 320 Eur „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos likutis (duomenys neskelbtini);

9.2. 2024 m. rugsėjo 27 d. atlikti du mokėjimai (po 250 Eur) „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos likutis (duomenys neskelbtini);

9.3. 2024 m. rugsėjo 30 d. pervesta 480,07 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos likutis (duomenys neskelbtini);

9.4. 2024 m. spalio 10 d. pervesta 6 660 Eur „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos likutis (duomenys neskelbtini);

9.5. 2024 m. spalio 11 d. pervesta 158,17 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos likutis (duomenys neskelbtini).

10. Kaip matyti, atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo vykdomi mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. spalio 11 d.), o pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį Bendrija po 2024 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo Institucijai neatliko nei vienos įmokos. (duomenys neskelbtini) Bendrijos sąskaitoje lėšų nebeliko, tų pačių metų pabaigoje VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (informacinės sistemos LITEKO duomenys). Minėtame banko sąskaitos išraše esančios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad V. V., žinodamas apie skolą valstybei ir jos nelikvidavęs, privalėdamas atsiskaityti su Institucija, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje laukiančiais kreditoriais, t. y. pažeidė Bendrijos kreditoriaus (VMI) teises, nes Bendrija, atsiskaitydama su kreditoriais negrynaisiais pinigais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje.

11. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Išdėstytų aplinkybių visuma pagrindžia V. V. tyčinius veiksmus, kadangi jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams atliko savo rizika, žinodamas apie įsiskolinimą valstybei, kaip aukštesnės eilės kreditoriui. Aplinkybė, jog Bendrija buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, šiuo atveju nešalina V. V. atsakomybės, kadangi atsiskaitymus pagal mokestinės paskolos sutartį su pirmesnės eilės kreditoriumi (tai yra, VMI), Bendrija bet kokiu atveju privalėjo vykdyti. Taigi, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl V. V. veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

12. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur. V. V. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, žinodamas apie įmonės finansinę būklę ir galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais trūkumą, vykdė mokėjimus kitos eilės kreditoriams. Atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino (elektroniniame laiške teismui nurodė sutinkantis su VMI ieškiniu), ką teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus asmuo nebaustas (informacinės sistemos LITEKO duomenys). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, jog jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-2-1254/2026.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.