Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-06-25 · Civilinė byla Nr. 2A-821-259/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-19Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2015-06-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
2A-821-259/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04126-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
viešajai įstaigai Marijampolės vairuotojų mokyklai
Advokatai
Rita Petručionytė
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-821-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04126-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8;11.10;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei E. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4793-802/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės vairuotojų mokyklai dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė pripažinti neteisėtu jo 2014-06-17 atleidimą iš darbo, pripažinti negaliojančiu 2014-06-17 įsakymą dėl atleidimo iš darbo, grąžinti jį į darbą VšĮ Marijampolės vairuotojų mokykloje, priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, priteisti nesumokėtą ir su atsakove sulygtą papildomą darbo užmokestį 720 Lt, priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove darbo sutartį pasirašė 2014-05-05. Po keleto dienų ieškovas tapo nedarbingu. Gydėsi nuo 2014-05-12 iki 2014-06-13. Tik susirgęs telefonu informavo darbdavį, kad susirgo. Vėliau gulėjo ligoninėje ir tik 2014-06-30 išleidžiant į namus, gydanti gydytoja negalėjo pratęsti nedarbingumo pažymėjimo bei paaiškėjo, kad jis nebedirba. Tą pačią dieną ieškovas kreipėsi į VSDFV Vilkaviškio skyrių, norėdamas išsiaiškinti kas nutiko. Ten sužinojo, kad yra atleistas iš darbo už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių, tačiau atsakovė nesiėmė jokių priemonių tam, kad išsiaiškinti, kodėl ieškovas neatėjo į darbą. Ieškovas atleistas iš darbo ligos metu, o tai draudžia įstatymas. Iš jo nepareikalauta pasiaiškinti, kaip nustatyta įstatyme, taigi, pažeista atleidimo tvarka, todėl atleidimas yra neteisėtas. Neturtinės žalos atsiradimo pagrindas – atleidimas iš darbo ligos metu, kada žmogus ir taip turi problemų su sveikata, patirtos neigiamos emocijos, nesiskaitymas su buvusiu darbuotoju jam atvykus į darbą netgi neišduodant dokumentų, susijusių su jo atleidimu, kopijų, konfliktas, dėl ko ieškovo atžvilgiu pradėta administracinė teisena. Darbą susirasti šiuo sunkmečio metu yra neįmanoma, todėl ieškovo valia, jis nori būti gražintas atgal į darbą. Mano, jog senaties terminas nėra praleistas, nes darbdavio įsakymas dėl atleidimo jam nėra įteiktas iki dabar. Jei teismas manytų, kad toks terminas yra praleistas, jį gali atnaujinti savo iniciatyva.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti nesumokėtą ir su atsakove sulygtą papildomą darbo užmokestį 720 Lt (t. 1, b. l. 105).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti nesumokėtą ir su atsakovu sulygtą papildomą darbo užmokestį 720 Lt ir šioje dalyje bylą nutraukė, likusią ieškinio dalį netenkino.

Teismas nustatė, kad 2014-05-05 šalys pasirašė neterminuotą darbo sutartį (t.1, b. l. 6), pagal kurią ieškovas įsidarbino atsakovės įmonėje dirbti vairavimo instruktoriumi. Darbo pradžia 2014-05-05. 2014-05-12 ieškovas susirgo ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris gydančios šeimos gydytojos tęstas iki 06-13 (t.1, b. l. 96). 2014-06-13 ieškovas pas gydytoją nenuvyko, nes tos pačios dienos pradžioje (tiksliau naktį iš 06-12 į 06-13) buvo hospitalizuotas Vilkaviškio ligoninės chirurgijos skyriuje ir jame gydomas iki 2014-06-20 (T.1, b.l.8). Vėliau, t. y. nuo 2014-06-20 iki 2014-06-30, gydytas tos pačios ligoninės Neurologijos skyriuje. Ieškovo teigimu išleidžiant 06-30 iš ligoninės jis sužinojo, kad yra atleistas iš darbo ir kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyriaus Vilkaviškio būstinę, siekdamas tai išsiaiškinti. Atsakovo pirminiais teiginiais ir pateiktais įrodymais ieškovas iš darbo atleistas 2014-06-17 (T.1,b.l.45-47). Tuo tarpu teismo išreikalautais VSDFV duomenimis, ieškovas atsakovo įmonės darbuotoju buvo iki 2014-06-25 (t.1, b. l. 81). VSDFV pateikė duomenis, kad atleidimo iš darbo atsakovo įmonėje data buvo patikslinta paties atsakovo prašymu, iš pirminės 06-17 į vėlesnę 06-25. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei atleidus ieškovą iš darbo ir sužinojus, jog biuletenis jam visgi dar buvo tęstas nuo 06-14 iki 06-20, darbdavys priėmė sprendimą patikslinti atleidimo datą VSDFV duomenyse, atleidimo iš darbo įsakymo netikslino. Byloje esančiais duomenimis teismas taip pat nustatė, kad 2014-07-09 ieškovas kreipėsi į LR VDI (t.1, b. l. 17). 2014-08-08 ieškovui paskirta nemokama antrinė teisinė pagalba, kuri 2014-08-26 ir 2014-09-29 sprendimais keista (t.1, b. l. 20-21). Teismas nurodė, kad atsakovė teigė, jog dokumentus apie ieškovo atleidimą iš darbo neregistruotą korespondencija jam išsiuntė 2014-06-17 (t.1, b. l. 114). Ieškovas neigia šiuos dokumentus gavęs. Siunčiamų dokumentų registre nurodyta, jog ieškovui buvo išsiųstas pranešimas ir tik pastabose nurodyta, jog jis išsiųstas kartu su įsakymu Nr. 12. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti šiais ieškovo pateiktais įrodymais, kad dokumentai, pranešantys ieškovui apie jo atleidimą iš darbo ir nurodantys atleidimo pagrindą (nes toks buvo nurodytas ir pranešime, t.1, b. l. 47), buvo išsiųsti paštu 2014-06-17. Teismui reikalaujant duomenų iš VSDFV duomenų bazės jokių duomenų apie ieškovo ligas laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-11-30 nenustatyta (t.1, b. l. 81-83). Teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovės atstovo argumentu, jog abi šalys turi bendradarbiauti ir ne tik todėl, kad tai numato vidaus tvarkos taisyklės, kuriomis ieškovas įsipareigojo vadovautis patvirtindamas, jog susipažino su pareiginiais nuostatais (t.1, b.l. 115-123), tačiau tai išplaukia iš vidutinių sąžiningo, lojalaus darbuotojo standartų, visgi sprendė, jog atsakovė aplinkybės, kad ne tik tikrino duomenis VSDFV apie ieškovo ligą, bet dar ir ėmėsi kitų veiksmų išsiaiškinti ieškovo neatvykimo į darbą priežastis, neįrodė. Teismas taip pat sprendė, jog darbdavio kaip stipresnės darbo santykių šalies, turinčios didesnes galimybes, pareiga, darbuotojui neatvykus į darbą - imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti jo neatvykimo į darbo priežastis ir, tik nustačius, jog į darbą darbuotojas neatvyko dėl nesvarbios priežasties, spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės tokiam darbuotojui pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. taikymo. Nurodė, kad šiuo atveju darbdavys pripažino, kad apie ligos pradžią 05-12 jam buvo pranešta, darbuotojas sirgo ilgą laiką, todėl pačios faktinės aplinkybės, teismo nuomone, suponavo pagrindą darbdaviui imtis visų įmanomų priemonių, siekiant išsiaiškinti darbuotojo neatvykimo į darbą priežastis. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendė, kad atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir formaliai būtų pagrindas jį tenkinti iš dalies, pripažįstant atleidimą iš darbo ir jo pagrindu esantį direktorės įsakymą neteisėtais, tačiau negražinant darbuotojo į pirmesnį darbą, nes, teismo nuomone, ten jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (LR DK 300 str. 4 d.). Teismas taip pat nustatė, kad neturtinės žalos fakto bei dydžio ieškovas neįrodė, todėl toks reikalavimas būtų netenkintinas (LR CPK 178 str.). Tačiau, nors ir teismas nustatė, kad ieškovo teisė buvo pažeista, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti teisminę gynybą, nes savo teisių neįgyvendino įstatymo nustatytu laiku ir tvarka. Nurodė, kad įstatymu yra nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas, per kurį asmuo turi apsispręsti ar jo teisės buvo pažeistos ir ar jis nori savo pažeistą teisę ginti teisme (DK 300 str. 1 d.). Apie atleidimą iš darbo ir atleidimo pagrindą ieškovas sužinojo, kaip nurodo pats, 2014-06-30 ir pasirinko savo teisių gynimo būdą. Netgi įvertinus tą aplinkybę, jog ieškovas galimai teisiškai nėra išprusęs, apie tai, kad tokiam reikalavimui pareikšti yra nustatytas senaties terminas jam buvo išaiškinta 2014-07-24 LR VDI rašte. Ieškovas pats patvirtino, kad pirminės nemokamos teisinės pagalbos jis kreipėsi dvi/trys savaitės iki paskiriant advokatą. Teismo vertinimu, tai reiškia, jog jau tuomet (maždaug apie 2014 m. liepos vidurį) ieškovas turėjo galimybę pasikonsultuoti su profesionaliu teisininku (pirminę teisinę pagalbą teikiančiu juristu savivaldybėje), tačiau į teismą ieškovas kreipėsi tik 2014-10-09, t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo atleidimo iš darbo dienos, trim su puse mėnesio nuo pirmojo sužinojimo momento ir dviem su puse mėnesio nuo to laiko, kai ieškovui buvo išaiškintas senaties dėl teisės reikšti šį reikalavimą teisme ir galimybė jį atnaujinti egzistavimas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog ieškovas savo pažeistų teisių neketino ginti teisme arba jas įgyvendino aplaidžiai. Nustatęs, jog ieškovas senaties terminą praleido, jis praleistas žymiai, nenustatęs, kad ieškinio senatis būtų sustabdyta ar nutraukta, taip pat nenustatęs jokių svarbių ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­čių, teismas konstatavo, jog yra pagrindas byloje atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį ir nėra jokių pagrindų tokį terminą atnaujinti (LR CK 1.131 str. 2 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (jeigu teismas laikys jį praleistu) ir priimti naują sprendimą – ieškinį (be reikalavimo priteisti nesumokėtą ir su atsakove sulygtą papildomą darbo užmokestį 720 Lt) patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neatitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl naikintinas. Apeliantas nesutinka su tuo, kad jis praleido LR DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Nurodo, kad jokio dokumento (įsakymo) iš darbdavio apie atleidimą iš darbo jis nėra gavęs iki šiol, nors kaip matyti iš byloje esančių dokumentų (b. l. 12), jis pats savo iniciatyva kreipėsi (2014-08-19) į darbdavį, kad jam būtų išduotas įsakymas apie atleidimą iš darbo. Tačiau toks dokumentas jam išduotas nebuvo. Su įsakymo kopija jis susipažino tik teisme. Nors atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad įsakymą apie atleidimą iš darbo ieškovui išsiuntė 2014-06-17, t.y. atleidimo iš darbo dieną, tačiau tokia atsakovės pozicija pagal byloje esančius dokumentus ir joje liudijusių asmenų parodymus vertintina kritiškai. Ieškovui tariamai išsiųstame pranešime (2014-06-17 Nr. 34) jokios nuorodos apie pridedamą įsakymą dėl atleidimo iš darbo nėra. Tuo tarpu teismui pateiktoje Siunčiamų dokumentų registro kopijoje yra padarytas prierašas, kad kartu išsiųstas įsakymas Nr. 12. Apelianto nuomone, šis prierašas atsirado tik tuomet, kai byla buvo pradėta nagrinėti teisme. Beje, kaip ir prierašai apie adresus, kuriais jam buvo siunčiami dokumentai, kadangi nei prie vieno kito siunčiamų dokumentų adresato tokių prierašų nėra. Apeliantas neginčija tos aplinkybės, jog apie tai, jog jis atleistas iš darbo jis sužinojo 2014-06-30, kai kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių Vilkaviškyje dėl to, jog išrašant iš ligoninės, gydantis gydytojas negalėjo pratęsti jam nedarbingumo pažymėjimo. Tačiau mano, kad toks sužinojimas (žodinis) apie atleidimą iš darbo negali prilyginamas LR DK 300 str. 1 d. reikalavimui apie atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimą, todėl, apelianto nuomone, jis ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo nėra praleidęs.

Apelianto nuomone, jeigu ir laikyti, jog ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą yra praleistas, tai iš bylos dokumentų akivaizdu, jog jis praleistas dėl svarbių ir ne nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl teismas turėjo pagrindą jį atnaujinti ir apginti jo pažeistas teises. Apeliantas nurodo, kad jis, 2014-06-30 sužinojęs apie tai, kad yra atleistas iš darbo, po šešių darbo dienų, t. y. 2014-07-09, kreipėsi su prašymu į LR valstybinę darbo inspekciją prie LR SAD ministerijos dėl galimų darbo teisių pažeidimų. Atsakymą iš Valstybinės darbo inspekcijos prie LR SAD ministerijos Kauno teritorinio skyriaus, kuris datuotas 2014-07-24, jis gavo liepos 29 d. arba 30 d. Šiame atsakyme buvo paaiškinta, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo jis turi kreiptis su ieškiniu į teismą, todėl pats, neturėdamas teisinių žinių ir finansinių galimybių sumokėti už advokato teisinę pagalbą, jis 2014-08-05, t.y. po 3-4 darbo dienų nuo atsakymo gavimo, kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Sprendimas buvo priimtas 2014-08-08. Po kelių dienų jis susisiekė su paskirtu advokatu V.Šilingu, kuris suteikė pirminę konsultaciją dėl bylos (kokius dokumentus aš turėčiau pateikti ir kt.), tačiau jis pasakė, jog artimiausiu metu jokių veiksmų atlikti negalės (nesiims), nes yra iš anksto suplanavęs atostogas ir jo keletą savaičių nebus. Gavęs šią informaciją apeliantas nedelsiant apie tai informavo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir pateikė prašymą paskirti jam kitą advokatą. Tuo pačiu jis kreipėsi ir į darbdavį (atsakovę) dėl įsakymo apie atleidimą iš darbo kopijos gavimo, tačiau, šio dokumento kopija jam išduota nebuvo. 2014-08-26 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jam buvo paskirta advokatė R. Petručionytė. 2014 m. rugsėjo mėn. pirmąją savaitę jis susitiko su advokate R.Petručionyte, manydamas, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo jam turėtų būti priteistas ne tik vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, bet ir neturtinė žala, apeliantas savo šiuos pageidavimus išsakė ir advokatei. Jam buvo paaiškino, jog pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą (2014-08-08) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo advokatė gali teikti pagalbą tik civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o norint, jog byla būtų vedama ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikia papildomai kreiptis į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apimties papildymo. Tai jis padarė 2014-09-26 prašymu ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-09-29 sprendimu buvo papildytas 2014-08-08 tarnybos sprendimas. Savaitės bėgyje po šio tarnybos sprendimo gavimo (2014-10-07) jis pateikė ieškinį teismui dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau dėl teisinių žinių stokos jį išsiuntė ne tiesiogiai teismui, o per LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SAD ministerijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri ieškinį persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Marijampolės rajono apylinkės teisme ieškinys buvo gautas 2014-10-09, priimtas 2014-10-10.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, apeliantas nurodo, kad kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant teisme, pagal VSDFV duomenų bazę iš darbo jis laikomas atleistu ne nuo 2014-06-17, o nuo 2014-06-25, tačiau joks atsakovės įsakymas (dėl atleidimo iš darbo datos perkėlimo, pakeitimo ar pan.) priimtas nebuvo, todėl akivaizdu, kad apie atleidimą iš darbo 2014-06-25 jis sužinojo tik bylos nagrinėjimo teisme metu ir ieškinio senaties termino dėl atleidimo iš darbo 2014-06-25 jis nepraleido. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu, jis buvo įsitikinęs, kad yra atleistas iš darbo nuo 2014-06-17, ir bylos nagrinėjimo metu nustatyta bei teismo sprendime nurodoma apelianto sužinojimo apie atleidimą iš darbo data – 2014-06-30, nebetenka reikšmės, nes atleidimo iš darbo data VSDFV duomenų bazėje buvo patikslinta tik 2014-08-19, t.y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo įsakymo apie atleidimą iš darbo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas apie tai sprendime nėra pasisakęs (tik konstatavo faktą), šios situacijos netyrė ir dėl jos savo išvadų nepateikė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog senaties termino pradžia turi būti siejama su įsakymo apie atleidimą įteikimo darbuotojui momentu. Apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad apie atleidimą iš darbo jis sužinojo 2014-06-30, kai gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, kurioje buvo nurodyta atleidimo data ir pagrindas. Tai nebuvo vien abstraktus sužinojimas apie įvykusį darbo santykių pasibaigimą. VSDFV duomenų pakako tam, kad ieškovas galėtų ginti savo teises ar teisėtus interesus teisme. Tokių duomenų gavimas atitinka LR DK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą objektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijų. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, atsižvelgdamas į Darbo kodekse įtvirtintą būtent objektyvųjį šio termino pradžios kriterijų. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014-10-09. Taigi, akivaizdu, kad ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, ir tai sudarė pagrindą ieškinį atmesti.

Atsakovė taip pat nurodo, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-08-08 sprendimas nebuvo kliūtimi gauti teisinę pagalbą ginčijant darbdavio įsakymą dėl atleidimo iš darbo. Todėl apelianto nurodytos priežastys, dėl kurių jam neva tai reikėjo kreiptis į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos apimties tikslinimo tam, kad jis galėtų gauti teisinę pagalbą rengiant ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, apskritai yra nesusijusios su kreipimusi į teismą dėl atleidimo iš darbo ir negali būti traktuojamos kaip svarbios priežastys, nulėmusios ieškovo negalėjimą laiku paduoti ieškinį dėl atleidimo iš darbo. Tai, kad apeliantas, užuot su savo atstovu pagal pavedimą rengęs ieškinį, gaišo laiką siekdamas patikslinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-08-08 sprendimą, laikytina apelianto ir jo atstovo nerūpestingumu. Todėl darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl apelianto kaltės. Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-08-26 sprendimu apeliantui buvo skirta advokatė Rita Petručionytė ir tai reiškia, kad nuo 2014-08-26 apeliantas turėjo galimybę išsiaiškinti dėl poreikio tikslinti teisinės pagalbos tarnybos 2014-08-08 sprendimą. Tačiau apeliantas tik 2014-08-26 kreipėsi dėl to į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Tai, kad ieškinys buvo paduotas nesilaikant nustatytos tvarkos, taip pat laikytina apelianto ir jo atstovo pagal pavedimą nerūpestingumu, kuris nėra priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas ieškiniui paduoti.

Atsakovės nuomone, atmestinas ir apelianto reikalavimas pripažinti ieškinio padavimo termino praleidimą lėmusia priežastimi tai, kad atsakovė SODROS duomenų bazėje patikslino datą, nuo kurios ieškovas laikomas atleistu. Patikslinimas buvo padarytas nekeičiant paties įsakymo dėl atleidimo iš darbo. Pats apeliantas pripažįsta faktą, kad apie šį duomenų patikslinimą jis sužinojo tik bylą nagrinėjant teisme, o tai reiškia, kad minėtas patikslinimas negalėjo lemti apelianto teisės paduoti ieškinį įgyvendinimo. Minėtas duomenų patikslinimas ir jo teisėtumas turėtų būti vertinamas pagal teisės normas, reglamentuojančias administracinius teisinius santykius, ir šis darbdavio veiksmas neturėjo jokios reikšmės ieškovo darbo santykiams bei iš jų kylančių teisių įgyvendinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir procedūras, atleisto darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimo ir termino pažeistai teisei ginti eigos nustatymo, šio termino praleidimo pasekmių (LR DK 234 str.240 str., 300 str.),

Byloje nustatyta, kad 2014-05-05 bylos šalys pasirašė terminuotą darbo sutartį (t.1, b. l. 6, abi lapo pusės, 42), pagal kurią ieškovas įsidarbino atsakovės įmonėje dirbti vairavimo instruktoriumi, darbo santykių pradžia 2014-05-05, pabaiga 2015-05-04. Atsakovas įsipareigojo per darbo laikotarpį mokėti darbuotojui minimalų Vyriausybės nustatytą darbo užmokestį, priedą prie pagrindinio atlyginimo skaičiuoti pagal to mėnesio darbo rezultatus. Šalių paaiškinimais, į bylą pateiktais ir teismo išreikalautais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad 2014-05-12 ieškovas susirgo ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris nustatyta tvarka tęstas iki 2014-06-13 (t.1,b.l. 96). 2014-06-13 ieškovas buvo hospitalizuotas Vilkaviškio ligoninės chirurgijos skyriuje ir jame gydomas iki 2014-06-20 (t.1,b.l.8). Ieškovas nuo 2014-06-20 iki 2014-06-30 gydytas stacionariai tos pačios ligoninės Neurologijos skyriuje. Ieškovas už neatvykimą į darbą 2014-06-16 ir 06-17 dienomis buvo atleistas iš darbo atsakovo administracijos vadovės 2014 06 17 įsakymu (1 t. b. l. 46, 47). Ieškovas teigė, kad, išleidžiant jį 2014-06-30 iš ligoninės sužinojo, kad yra atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p ir kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyriaus Vilkaviškio būstinę, siekdamas tai išsiaiškinti. VSDFV pateiktais į bylą duomenimis, ieškovas atsakovo įmonės darbuotoju buvo iki 2014-06-25, nes atleidimo iš darbo atsakovo įmonėje data buvo patikslinta paties atsakovo prašymu, iš pirminės 2014-06-17 į vėlesnę 2014-06-25 (t. 1, b. l. 55, 56, 81, 82). Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas 2014 07 09 kreipėsi su pareiškimu į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinį skyrių su prašymu dėl galimų jo darbo teisių pažeidimų, 2014 07 24 raštu minėtos institucijos jam buvo pranešta, kad jis turi teisę kreiptis į teismą per 1 mėnesį nuo darbo santykių nutraukimo į teismą, o dėl kitų nesutarimų su darbdaviu ginčas gali būti sprendžiamas kreipiantis į darbo ginčų komisiją (1 t. b.l. 13). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2014-07-09 ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, t. y. į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo, neteisėto atleidimo iš darbo, prašė į darbą jo negrąžinti, taikyti kitus teisių gynimo būdus (1 t. b. l. 17, abi lapo pusės). LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SAM Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014 09 11 sprendimu jo prašymą išsprendė, prašymą tenkino dalinai, išieškojo iš atsakovo 75 lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 232,43 lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo, kitoje dalyje reikalavimus netenkino. Ieškovas 2014-10-09 kreipėsi su ieškiniu į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašė teismo pripažinti neteisėtu jo 2014-06-17 atleidimą iš darbo, pripažinti negaliojančiu 2014-06-17 įsakymą dėl atleidimo iš darbo, grąžinti jį į darbą VšĮ Marijampolės vairuotojų mokykloje, priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, priteisti nesumokėtą ir su atsakove sulygtą papildomą darbo užmokestį 720 Lt, priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas reikalavimo priteisti 720 lt sumą atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti nesumokėtą ir su atsakovu sulygtą papildomą darbo užmokestį 720 Lt ir šioje dalyje bylą nutraukė, likusią ieškinio dalį netenkino. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad įvertinus byloje surinktų aplinkybių visumą ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir formaliai būtų pagrindas jį tenkinti iš dalies, pripažįstant atleidimą iš darbo ir jo pagrindu esantį direktorės įsakymą neteisėtais, tačiau negražinant darbuotojo į pirmesnį darbą, nes, teismo nuomone, ten jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (LR DK 300 str. 4 d.). Tačiau teismas konstatavo, jog ieškovas į teismą dėl pažeistų teisių gynimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi tik 2014-10-09, t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo atleidimo iš darbo dienos. Todėl nustatęs, jog ieškovas senaties terminą praleido žymiai, jo neprašo atnaujinti, nenustatęs jokių svarbių ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­čių, teismas konstatavo, jog yra pagrindas byloje atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį, ieškinį šiuo pagrindu atmesti ir kad nėra jokių svarbių pagrindų tokį terminą atnaujinti (LR CK 1.131 str. 1 ir 2 d.).

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ieškovas A. K., esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog jis ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo nėra praleidęs, nes jam nebuvo įteiktas atleidimo iš darbo įsakymas, apie jį sužinojo tik teismo proceso metu. Apie tai, jog jis atleistas iš darbo sužinojo 2014-06-30, kai kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių Vilkaviškyje dėl to, jog išrašant iš ligoninės, gydantis gydytojas negalėjo pratęsti jam nedarbingumo pažymėjimo. Apelianto nuomone, jeigu ir laikyti, jog ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą yra praleistas, tai iš bylos dokumentų akivaizdu, jog jis praleistas dėl svarbių ir ne nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl teismas turėjo pagrindą jį atnaujinti ir apginti jo pažeistas teises. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu, jis buvo įsitikinęs, kad yra atleistas iš darbo nuo 2014-06-17, todėl bylos nagrinėjimo metu nustatyta bei teismo sprendime nurodoma apelianto sužinojimo apie atleidimą iš darbo data – 2014-06-30, nebetenka reikšmės, nes atleidimo iš darbo data VSDFV duomenų bazėje buvo patikslinta tik 2014-08-19, t.y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo įsakymo apie atleidimą iš darbo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas apie tai sprendime nėra pasisakęs (tik konstatavo faktą), šios situacijos netyrė ir dėl jos savo išvadų nepateikė.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo 2015 05 27 dienos posėdžio metu, apeliantas ir jo atstovė advokatė skundą palaikė, patikslino savo reikalavimus, neprašė ieškovo grąžinti į darbą pas atsakovą, nes jam nebus sudarytos tinkamos sąlygos dirbti, prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti darbo sutartimi sulygtą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 5000 Lt neteisėtu atleidimu padarytą neturtinę žalą, priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame teismo sprendime netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 185 str.), neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nustatančias drausminės nuobaudos skyrimo procedūras, darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimą, termino kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo eigos pradžios skaičiavimą, nepagrįstai sprendė, jog ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą drausminei nuobaudai ginčyti (LR DK 136 str. 3 d., 240 str., 300 str. 1 d., 3 d., 4 d., ), dėl ko neteisingai išsprendė šalių ginčą. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra nustatytos visos svarbios faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys yra tenkintinas dalinai (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl teisės kreiptis si ieškiniu į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo termino eigos skaičiavimo

Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime nepagrįstai sprendė, jog ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovui apie atleidimą iš darbo buvo pranešta tinkamai, atsakovas 2014-06-30 sužinojo apie atleidimą iš darbo ir pats pasirinko norimą savo teisių gynimo būdą 2014 07 09 pareiškimu kreipdamasis į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinį skyrių. Teismas vertino, kad 2014-07-24 LR VDI rašte ( 1 t. b. l. 13) jam buvo išaiškinta, jog reikalavimui dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisme ieškinį pareikšti yra nustatytas 1 mėnesio senaties terminas, kurį jis praleido žymiai, nes teisme ieškinį pareiškė tik 2014 10 09, teismas sprendė, kad prielaidų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra, todėl teismas ieškinį atmetė LR CK 131 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija su šiomis teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas iš darbo atleistas 2014-06-17 atsakovės direktorės įsakymu, LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 dalies pagrindu, darbdaviui konstatavus, kad ieškovas į darbą neatvyko 2014 06 16 ir 17 dienomis (b.l.46). Iš byloje surinktų įrodymų visumos, apelianto paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad apie atleidimą iš darbo V. K. sužinojo 2014-06-30. Iš byloje esančio LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus rašto turinio (1 t. b. l. 13) matyti, kad šiai institucijai ieškovas pranešė apie savo teisės dirbti ir gauti atlyginimą už darbą pažeidimą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinis skyrius nėra įgaliota įstatymo leidėjo institucija darbo ginčams nagrinėti (LR DK 286 str., 287 str.) ir minėtos darbo inspekcijos 2014 07 24 d. raštas, kuriuo ieškovui buvo atsakyta į jo paklausimą, negali būti pagrindu skaičiuoti A. K. ieškinio senaties termino eigos pradžią. Marijampolės rajono apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovas A. K. 2014 07 09 t. y. tą pačią dieną su pareiškimu kreipėsi į įgaliotą instituciją-į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo, neteisėto atleidimo iš darbo, prašė į darbą jo negrąžinti, taikyti kitus teisių gynimo būdus (1 t. b. l. 17, abi lapo pusės). Iš pareiškimo turinio matyti, kad ieškovas komisijai nurodė, kad jis yra atleistas iš darbo, atleistas nepagrįstai, pažeidžiant tvarką. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SAM Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014 09 11 sprendimu jo prašymą išsprendė iš esmės, prašymą tenkino dalinai, išieškojo iš atsakovo 75 lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 232,43 lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo, kitoje dalyje reikalavimus netenkino. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad atleistas iš darbo asmuo turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (LR DK 299 str. 2 d. 3 p.), tačiau ieškovui pasirinkus tokį teisių gynimo būdą, kreipiantis į darbo ginčų komisiją, o įgaliotai institucijai išsprendus atleisto darbuotojo prašymą, iš esmės darbo ginčo sprendimo procedūros nebuvo pažeistos (LR DK 289 str., 290 str.). Byloje yra nustatyta, kad ieškovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu per šią instituciją (1 t. b. l. 12) kreipėsi su ieškiniu atsakovui į teismą, ieškinys teisme gautas 2014 10 09 (1 t. b.l. 2). Šių faktinių aplinkybių visuma laidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog ieškovas A. K. nėra praleidęs ieškinio senaties termino kreiptis su ieškiniu į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo, kadangi jis per mėnesį laiko kreipėsi ir į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją ir per mėnesį nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikė ieškinį teisme atsakovui dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei neišmokėtų išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo.

Dėl drausminės nuobaudos pagrįstumo ir atleidimo iš darbo procedūros taikymo tinkamumo.

LR DK 236 str. nustatyta, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik konkretų darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. LR DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Vertinant darbo sutarties nutraukimo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu teisėtumą, privalo būti analizuojamas tiek materialinių pagrindų drausminei atsakomybei taikyti egzistavimas, tiek ir drausminės atsakomybės taikymo, t. y. procedūrų ir įstatymo leidėjo nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos laikymasis. Neatvykimo į darbą priežastims tinkamai įvertinti DK 240 str. įtvirtinta darbdavio pareiga raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pateiktų pasiaiškinimą. Tokiu būdu darbuotojui suteikiama teisė išdėstyti savo poziciją, kurios pagrįstumą darbdavys turi įvertinti priimdamas sprendimą. Drausminė nuobauda gali būti skiriama be pasiaiškinimo tik tuo atveju, jeigu darbuotojas jo be svarbių priežasčių per darbdavio nustatytą terminą nepateikia.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas nėra padaręs darbo drausmės pažeidimo 2014 06 16 ir 17 dienomis, kadangi šiomis dienomis jis buvo nedarbingas, nes gydėsi stacionariai gydymo įstaigoje. Ieškovas iš darbo buvo atleistas jo nedarbingumo laikotarpiu, darbdavys nevykdė pareigos pareikalauti iš ieškovo pasiaiškinimo dėl neatvykimo į darbą priežasčių (LR DK 240 str. 1 d.). Šios aplinkybės sudaro faktinį pagrindą spręsti, kad ieškovo atleidimas iš darbo atsakovo administracijos direktorės 2014 06 17 įsakymu pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra nepagrįstas, todėl neteisėtas. Dėl to ieškovo ieškinys dalyje dėl neteisėto atleidimo iš darbo tenkintinas visiškai, panaikintinas atsakovo administracijos vadovės 2014 06 17 įsakymas, kuriuo A. K. atleistas iš darbo už darbo drausmės pažeidimą (LR CPK 178 str.).

Dėl darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimo

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose suformuotoje praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog nagrinėdamas darbuotojo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs – DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Įstatymo leidėjo įtvirtinta įstatyme dispozicijos formuluotė „bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti“ yra išdėstyta prielaidos forma, tačiau, kaip žinoma, galutinis teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaida (CPK 260 str., 263 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė negrąžinti jo į darbą pas atsakovą, nurodė, kad jam bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, prašė pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti darbo sutartimi sulygtą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu šis ieškovo reikalavimas tenkintinas dalinai.

Atsižvelgiant į tas byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovas yra konfliktiniuose santykiuose su buvusio darbdavio administracija, ką įrodo darbdavio atsisakymas duoti ieškovui prašomus dokumentus (1 t. b. l. 12), atsakovo atsisakymas ginčą spręsti tarpusavio nuolaidų būdu, kad ieškovas pats neprašo jo grąžinti į darbą pas atsakovą, teisėjų kolegija vertina, kad taikytinas toks ieškovo pažeistos teisės dirbti ir gauti atlyginimą už darbą būdas, kai neteisėtai atleistam darbuotojui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už teismo nustatytą laikotarpį ir išeitinė išmoka, numatyta LR DK 140 straipsnio 1 dalyje (LR DK 300 str. 4 d.).

Dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis)

Taikant DK 300 straipsnio 4 dalį darbo sutartis turi būti laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir tai turi būti nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog teismui pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbuotojui priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šis teisinis reglamentavimas skirtas kompensuoti darbuotojo darbo užmokesčio praradimus nuo jo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo, pripažįstančio tokį atleidimą neteisėtu, įsiteisėjimo. Kompensacijos paskirtis yra saugoti darbuotojus nuo darbo pajamų netekimo ir kartu veikti prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Pareiškusio ieškinį dėl grąžinimo į darbą darbuotojo per visą teisminio proceso laikotarpį padėtis išlieka neapibrėžta, nes jis, siekdamas teismine tvarka grįžti į pradinį darbą ir laukdamas teismo sprendimo dėl ginčo baigties byloje įsiteisėjimo paprastai nepradeda dirbti kito darbo. Dėl šios priežasties vidutinio darbo užmokesčio priteisimas neteisėtai atleistam darbuotojui už laikotarpį, kuriuo byla nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atitinka tokiu kompensavimu siekiamus tikslus.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 300 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl šio kompensacijos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2012; kt.). Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-371/2012; kt.).

Ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė duomenis, kad jis nuo atleidimo iš darbo pas atsakovą dienos iki šiol nėra įsidarbinęs ir gavęs per šį laikotarpį kitoje darbovietėje su darbo santykiais susijusių išmokų. Taip pat teisėjų kolegija yra nustačiusi, kad ieškovui yra išmokėtas darbo užmokestis už jo dirbtą laikotarpį nuo 2014 05 05 iki atleidimo iš darbo dienos (1 t. b. l. 7, 51,52), taip pat su juo buvęs darbdavys atsiskaitė pagal LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SAM Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 09 11 sprendimą, sumokant A. K. 261, 32 lt sumą (1 t. b. l. 54) už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2014 06 17) iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2014 09 11). Priverstinės pravaikštos laikotarpiu Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2014 06 12 iki 2015 06 25 buvo 300 eurų (1035 litai). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas galėtų reikalauti priteisti jo sulygtą darbo užmokestį nuo 2014 09 12 dienos iki šio teisėjų kolegijos sprendimo priėmimo dienos t. y. iki 2015 06 25 dienos. Nurodomu pagrindu ieškovas iš atsakovo galėtų reikalauti priteisti 2814,39 eurų sumą (išmokama 2359,51 eurų suma). Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovas pas atsakovą dirbo realiai tik 4 dienas, atsižvelgia į tai, kad atsakovas įvykdė dalį prievolės sumokėti ieškovui išmokas, susijusias su darbo santykiais (1 t. b. l. 52, 53, 54), atsižvelgia į tai, kad terminuota darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo yra pasibaigusi 2015 05 04 dieną (Darbo sutarties 1.2 punktas (1 t. b. l. 6)), todėl, vadovaudamasi anksčiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kuri žemesnės instancijos teismams yra privaloma, sprendžia, kad ieškovui priteistina iš atsakovo neišmokėto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką kompensacijos suma mažintina ½ dalimi. Teisėjų kolegija todėl sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo yra priteistina 1407,19 eurų suma už priverstinės pravaikštos laiką (išmokama suma 1179,75 eurai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pas atsakovą buvo darbiniuose santykiuose nuo 2014 05 05 iki 2014 06 25, jam priteistina 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka-300 eurų suma (išmokama suma 252,51 eurai), (LR DK 140 str. 1 d. 1 p., 300 str. 4 d.).

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą

Ieškovo reikalavimas priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti atmestinas, kadangi ieškovas nepateikė būtinų įrodymų ir nenurodė faktinių aplinkybių, kurios leistų teisėjų kolegija daryti pagrįstą išvadą dėl neturtinės žalos ieškovui atsiradimo (LR CPK 178 str.). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas nepagrindė ieškinio šioje dalyje, todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas šioje ginčo dalyje paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Byloje nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 1500 litų (434,43 eurus) bylinėjimosi išlaidų (1 t. b. l. 108-110). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 420 eurų išlaidų (2 t, b. l. 32, 2015 05 27 teismo posėdžio metu pateiktas kvitas Nr. 807355). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ieškinys yra patenkintas 50 procentų apimtimi, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 427,21 eurų suma (LR CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 620 litų (179,56 eurus) bylinėjimosi išlaidų (1 t. b. l. 66-69,2 t. b.l. 11, 12). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas turėjo 72 eurus išlaidų (2 t, b. l. 40, 41). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų apimtį, atsakovui iš ieškovo yra priteistina 251,56 eurų suma (LR CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 175,65 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 98 str.)

Nustatyta, kad valstybė byloje buvo suteikusi garantuojamą teisinę pagalbą ieškovui, valstybė dėl to turėjo 240 lt (69,51 eurus) išlaidų (1 t. b. l. 72), kurias prašo priteisti. Atsižvelgiant į byloje patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų apimtį, prašymas tenkintinas dalinai, valstybei iš atsakovo priteistina 34,75 eurų suma (LR CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovas, pateikdamas ieškinį įstatymo leidėjo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio byloje sumokėjimo. Priteisus ieškovui iš atsakovo 1707,19 eurų sumą, susijusią su darbo santykiais, valstybei iš atsakovo priteistina 51,21 eurų žyminio mokesčio suma (LR CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti neteisėtu jo 2014 m. birželio 17 d. atleidimą iš darbo, pripažinti negaliojančiu VšĮ Marijampolės vairuotojų mokyklos direktorės 2014 m. birželio 17 d. įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, grąžinti jį į darbą VšĮ Marijampolės vairuotojų mokykloje, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti A. K. atleidimą iš darbo neteisėtu. Panaikinti VšĮ Marijampolės vairuotojų mokyklos direktorės 2014 m. birželio 17 d. įsakymą, kuriuo A. K. atleistas iš VšĮ Marijampolės vairuotojų mokyklos vairavimo instruktoriaus pareigų pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Laikyti, kad A. K. darbo sutartis su VšĮ Marijampolės vairuotojų mokykla nutraukta Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimu.

Priteisti A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) iš VšĮ Marijampolės vairuotojų mokykla (į.k. 151363912) 300 eurų išeitinės išmokos sumą (be privalomų atskaitymų) ir 1407,19 eurų sumą už priverstinės pravaikštos laiką (be privalomų atskaitymų).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 5000 Lt neturtinę žalą, palikti nepakeistą.

Priteisti A. K. (a.k(duomenys neskelbtini) iš VšĮ Marijampolės vairuotojų mokykla (į.k. 151363912) 175,65 eurus turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš VšĮ Marijampolės vairuotojų mokykla (į.k. 151363912) 34,75 eurų sumą už suteiktą teisinę pagalbą byloje (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 51,21 eurų sumą žyminio mokesčio (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėArvydas Žibas