- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 2-4793-802/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04126-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- VšĮ Marijampolės vairuotojų mokykla direktorei
- Advokatai
- Vytautas Šilingas
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovui A. K. jo atstovei adv. Editai Gaubienei, atsakovo VšĮ Marijampolės vairuotojų mokykla direktorei Raimondai Kudarei, atsakovo atstovui adv. padėjėjui Virginijui Ražukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo 2014-06-17 atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, 2014-06-17 įsakymą dėl atleidimo iš darbo pripažinti negaliojančiu; grąžinti jį į darbą VšĮ Marijampolės vairuotojų mokykloje ir priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, priteisti neturtinę žalą bei jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l.4). Prašęs taip pat priteisti nesumokėtą ir su atsakovu sulygtą papildomą darbo užmokestį 720 Lt (T.1,b.l.4), parengiamojo teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė (T.1, b.l.105). Procesinės atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos ir suprantamos.
Ieškovo atstovė adv. E.Gaubienė prašė ieškinį tenkinti visiškai, o dėl dalies reikalavimų priimti ieškovo atsisakymą nuo jų. Patvirtinto, kad procesines atsisakymo nuo reikalavimo teisines pasekmes ieškovui ji išaiškino, ieškovas jas suprato. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas darbo sutartį pasirašė 2014-05-05. Po keleto dienų nuo darbo atsakovo įstaigoje pradžios ieškovas tapo nedarbingu, tai patvirtina pažyma. Gydėsi nuo 05.12 iki 06.13. Tik susirgęs telefonu informavo darbdavį, kad susirgo. Vėliau gulėjo ligoninėje ir tik 06.30 išleidžiant į namus, gydanti gydytoja negalėjo pratęsti nedarbingumo pažymėjimo bei paaiškėjo, kad jis nebedirba. Tą pačią dieną ieškovas kreipėsi į VSDFV Vilkaviškio skyrių, norėdamas išsiaiškinti kas nutiko. Ten sužinojo, kad yra atleistas iš darbo už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių. Mano, kad atsakovai pamatę, jog ieškovui užbaigtas biuletenis ir šis neatėjo į darbą nusprendė, kad jis į darbą neatvyks, tačiau nesiėmė jokių priemonių tam, kad išsiaiškinti, kodėl ieškovas neatėjo į darbą. Ieškovas atleistas iš darbo ligos metu, o tai draudžia įstatymas. Iš jo nepareikalauta pasiaiškinti, kaip nustatyta įstatyme, taigi pažeista atleidimo tvarka, todėl atleidimas yra neteisėtas. Neturtinės žalos atsiradimo pagrindas – atleidimas iš darbo ligos metu, kada žmogus ir taip turi problemų su sveikata, patirtos neigiamos emocijos, nesiskaitymas su buvusiu darbuotoju jam atvykus į darbą netgi neišduodant dokumentų, susijusių su jo atleidimu, kopijų, konfliktas, kurio pasekoje ieškovo atžvilgiu pradėta administracinė teisena, todėl iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteistas 5000 Lt patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Darbą susirasti šiuo sunkmečio metu yra neįmanoma, todėl ieškovo valia, jis nori būti gražintas atgal į darbą. Mano, jog senaties terminas nėra praleistas, nes darbdavio įsakymas dėl atleidimo jam nėra įteiktas iki dabar. Jei teismas manytų, kad toks terminas yra praleistas, jį gali atnaujinti savo iniciatyva.
Ieškovas nurodė, kad iš kur sužinojo, kad reikia kreiptis į VDĮ ir savivaldybę dėl teisinės pagalbos teikimo jis nepamena. Paaiškino, kad nuo kreipimosi į savivaldybę, iki tol kol jam buvo paskirtas advokatas Šilingas praėjo apie porą-tris savaites. Jis tik gavęs dokumentus, tuoj susisiekė su paskirtu advokatu, pastarojo nurodytas rinko reikiamus dokumentus, tame tarpe ir buvo nuvykęs į buvusią darbovietę. Vėliau, bendraudamas su advokatu telefonu sužinojo, kad jam tuoj prasidės atostogos, todėl vėl nedelsdamas kreipėsi į tarnybą dėl advokato pakeitimo. Gavęs VDĮ raštą, kuriame nurodytas 1 mėnesio senaties terminas, ieškojosi advokato ir vis dar gydėsi, 2014-08-08 darėsi magnetinį rezonansą. Jo ligos iš esmės buvo susiję su turimu neįgalumu dėl stuburo, liga tęstinė, vis atsinaujinanti, dėl kurios metai iš metų tenka pagulėti ligoninėse. Dabartinės ligos dar susiję ir su tuo, kad jį atleido neteisėtai iš darbo, negali dabar susirasti kito ir labai pergyvena dėl to. Tvirtina, kad su atleidimu iš darbo susijusių dokumentų jokių ir iš niekur, tiek iš atsakovo, tiek ir iš kitų valstybinių institucijų, nėra gavęs. Jo gyvenamoji vieta faktiškai niekad nekito, tik per laiką kito jos pavadinimas, buvęs Karalių k, tapo Vokiškėlių, o vėliau buvo prijungtas prie miesto ir liko tik Žemdribių gatvės pavadinimas. Patvirtino, kad visus byloje skirtingais adresų pavadinimais siųstus dokumentus jis gavo, nes tai viena ir ta pati gyvenamoji vieta. Nurodė, kad jo telefonas visuomet veikė, netgi kai jis gulėjo reanimacijoje, telefonas buvo šalia, paprašęs sesučių galėjo juo naudotis. Teigia, jog atsakovė meluoja, nes jam tikrai neskambino.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas adv. padėjėjas V.Ražukas mano, kad ieškinys turi būti atmestas, nes praleista ieškinio senatis, kuri baigėsi 2014-07-30. Atsakovas pats patvirtina, kad apie atleidimo pagrindą jam tapo žinoma 06-30. Nebuvimas teisininku, nesuteikia ieškovui indulgenciją nesilaikyti įstatymų ir neatleidžia nuo pareigos jų laikytis. Juolab pats ieškovas gyrėsi apie tai, kad reikia kreiptis į VDĮ jis žinojo iš savo turimos patirties. Net jei skaičiuoti nuo vėliausiai nurodomo termino, kai VDĮ išaiškino ieškovui apie 1 mėnesio senaties terminą, senatis pasibaigė 2014-08-24, tuo tarpu į teismą ieškovas kreipėsi 2014-10-09. Nesutinka, kad senatis neprasidėjo, nes ieškovas atsakovui neįteikė atleidimo iš darbo įsakymo, tokiems argumentams nepritaria ir teismų praktika. Sirgti ieškovas nustojo 06.30, tai kad vėliau atliko vieną ar kitą tyrimą, nereiškia, kad jo sveikatos būklė buvo tokia, kad jis negalėjo įgyvendinti savo teisių. Atsakovė domėjosi ieškovo ligos eiga. Nedarbingumo pažymėjimas baigėsi 06-13, tą rodė VSDFV duomenų bazė. Mano, jog apie naują ligą turėjo informuoti darbdavį, kaip tai numato vidaus tvarkos taisyklės ir to nepadarė, o to nedarydamas nebedradarbiavo su darbdaviu. Reikalavimas grąžinti į darbą yra išvestinis, todėl netenkintinas kartu su pirmuoju. Netgi teismui pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, jis į darbą neturėtų būti grąžinamas, nes jo sveikatos būklė ir asmeninės savybės neleidžia jam dirbti šio darbo. Nesutinka, kad šiuo metu darbą rasti yra sunku. Mano, jog darbo ieškovas neranda dėl savo asmeninių savybių, be to ilgai niekuomet neišdirba vienoje darbovietėje. Nemano, kad bendravimas su profesionaliais teisininkais gali lemti blogą ieškovo būklę, teismo procesą ieškovas naudoja kaip įrankį nubausti darbdavį ir pasipelnyti. Darbo sutartis realiai truko tik 4 dienas, atstovo nuomone, tai taip pat labai svarbi aplinkybė sprendžiant neturinės žalos atlyginimo klausimą.
Ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo priteisti nesumokėtą ir su atsakovu sulygtą papildomą darbo užmokestį 720 Lt (T.1, b.l.105), nenustačius kad toks veiksmas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, pažeistų ieškovo teises, priimtinas ir byla toje dalyje nutrauktina (LR CPK 140 str., 293 str. 1 d. 4 p.)., kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2014-05-05 šalys pasirašė neterminuotą darbo sutartį (T.1,b.l.6), pagal kurią ieškovas įsidarbino atsakovės įmonėje dirbti vairavimo instruktoriumi. Darbo pradžia 2014-05-05. Šalių paaiškinimais, į bylą pateiktais ir teismo išreikalautais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-05-12 ieškovas susirgo ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris gydančios šeimos gydytojos tęstas iki 06-13 (T.1,b.l.96). 2014-06-13 ieškovas pas gydytoją nenuvyko, nes tos pačios dienos pradžioje (tiksliau naktį iš 06-12 į 06-13) buvo hospitalizuotas Vilkaviškio ligoninės chirurgijos skyriuje ir jame gydomas iki 2014-06-20 (T.1,b.l.8). Vėliau, t.y. nuo 2014-06-20 iki 2014-06-30 gydytas tos pačios ligoninės Neurologijos skyriuje. Ieškovo teigimu išleidžiant 06-30 iš ligoninės jis sužinojo, kad yra atleistas iš darbo ir kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyriaus Vilkaviškio būstinę, siekdamas tai išsiaiškinti. Šias aplinkybes tvirtina įstaigos registracijos žurnalas (T.1,b.l.126-127). Kaip teigia ieškovas, tą posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas VSDFV specialistas V.Sruoginis, būtent tą dieną ieškovas sužinojo, jog yra iš darbo atleistas pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Atsakovo pirminiais teiginiais ir pateiktais įrodymais ieškovas iš darbo atleistas 2014-06-17 (T.1,b.l.45-47). Tuo tarpu teismo išreikalautais VSDFV duomenimis, ieškovas atsakovo įmonės darbuotoju buvo iki 2014-06-25 (T.1,b.l.81). VSDFV pateikė duomenis, kad atleidimo iš darbo atsakovo įmonėje data buvo patikslinta paties atsakovo prašymu, iš pirminės 06-17 į vėlesnę 06-25. Atsakovės atstovas posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei atleidus ieškovą iš darbo ir sužinojus, jog biuletenis jam visgi dar buvo tęstas nuo 06-14 iki 06-20, darbdavys priėmė sprendimą patikslinti atleidimo datą VSDFV duomenyse, atleidimo iš darbo įsakymo netikslino. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-07-09 ieškovas kreipėsi į LR VDI (T.1,b.l.17). Teismui nurodė, kad iš bendro išsilavinimo žinojo, kad reikia tą daryti. 2014-07-24 gavo iš šios institucijos atsakymą, kuriame ieškovui taip pat buvo nurodyta, jog nesutikdamas su atleidimu iš darbo, jis turi teisę per 1 mėnesį tokį atleidimą ginčyti teisme (T.1,b.l.13). 2014-08-08 ieškovui paskirta nemokama antrinė teisinė pagalba, kuri 2014-08-26 ir 2014-09-29 sprendimais keista (T.1,b.l.20-21). Ieškovas nurodė, kad iki pirmojo sprendimo į savivaldybę dėl pirminės nemokamos teisinės pagalbos teikimo jis kreipėsi dar dviem – trim savaitėmis anksčiau, iki buvo priimtas sprendimas suteikti jam antrinę nemokamą teisinę pagalbą ir skirti advokatą. Nurodo, jog su pirmuoju advokatu V.Šilingu susisiekė iškart, kai sužinojo, kad šis jam paskirtas. Pastarojo nurodytas jis kreipėsi ir į darbovietę 2014-08-19, kai įvyko konfliktas su buvusia darbdave ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (T.1,b.l.107). Ieškovas patvirtino teismui, kad tiek byloje nurodytas jo adresas Vilkaviškio r. sav. Šeimenos sen. Vokiškėlių k. Žemdirbių g. 62, tiek darbo sutartyje nurodytas jo adresas Karalių k. Vilkaviškio sav. (T.1,b.l.6), tiek kituose dokumentuose nurodomas adresas Vilkaviškis Žemdirbių g. 62 (T.1,b.l.10, 13) yra vienas ir tas pats, jo gyvenamoji vieta faktiškai per šį laiką niekad nekito, tačiau keitėsi adreso pavadinimas. Visą korespondenciją, visais šiais adresais jis gaudavo ir gauna. Atsakovė teigia, jog dokumentus apie ieškovo atleidimą iš darbo neregistruotą korespondencija jam išsiuntė 2014-06-17 (T.1,b.l.114). Ieškovas neigia šiuos dokumentus gavęs. Siunčiamų dokumentų registre nurodyta, jog ieškovui buvo išsiųstas pranešimas ir tik pastabose nurodyta, jog jis išsiųstas kartu su įsakymu Nr. 12. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovo pateiktais įrodymais ir sprendžia, kad dokumentai, pranešantys ieškovui apie jo atleidimą iš darbo ir nurodantys atleidimo pagrindą (nes toks buvo nurodytas ir pranešime, T.1,b.l.47), buvo išsiųsti paštu 2014-06-17. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas nustačius, jog nedarbingumo pažymėjimas jam užbaigtas ir jis dvi dienas nesirodė darbe. Teigia, jog tik ruošiantis bylai paaiškėjo, kad paguldžius asmenį į ligoninę nedarbingumas VSDFV duomenyse pasimato tik jį iš ten išrašant. Teismui reikalaujant duomenų iš VSDFV duomenų bazės jokių duomenų apie ieškovo ligas laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2014-11-30 nenustatyta (T.1,b.l.81-83). Kodėl taip yra Sodros atstovas V.Sruoginis paaiškinti negalėjo. Kodėl VSDFV ieškovui išduotoje pažymoje nėra jokių duomenų apie ieškovo ligą nuo 2014-06-14 (T.1,b.l.106), liudytojas paaiškinti taip pat negalėjo. Tam į teismą liudytojo apklausai iškviesta VSDFV specialistė R.O Grumadienė, kuri paaiškino, kad atveju, kai ligos metu darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo nedarbingumo pažymėjimas jam yra išduodamas, tačiau pildant gydymo įstaigoje tokio asmens duomenis yra pasirenkami kiti kriterijai, dėl ko duomenis apie nedarbingumą galima sužinoti tik pateikus prašymą Sodrai. Taip pat nurodė, kad nedarbingumo pažymėjimas ieškovui laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2014-06-30 iš viso nebuvo išduotas. Tačiau pažymėjo, kad ieškovui reikalaujant, toks pažymėjimas dar gali būti išduotas ir už praėjusį laikotarpį.
Teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas. Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo
Atsakovės atstovas nurodo, kad ieškovas yra kaltas, jog nepranešė darbdaviui apie tai, kad nuo 2014-06-14 jam yra išduotas naujas nedarbingumo pažymėjimas. Darbdavys tikrino Sodros duomenų bazę ir nustatė, kad joks naujas ieškovo ligą patvirtinantis dokumentas jam nėra išduotas. Taip pat teigia, jog skambino ieškovui darbo sutartyje nurodytu telefonu, tačiau prisiskambinti buvo neįmanoma. Ieškovas šią aplinkybę neigia, nurodo, jog nors ir buvo reanimacijoje, telefonas buvo šalia, niekas jam neskambino. Teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovės atstovo argumentu jog abi šalys turi tokiu atveju bendradarbiauti ir ne tik todėl kad tai numato vidaus tvarkos taisyklės, kuriomis ieškovas įsipareigojo vadovautis patvirtindamas jog susipažino su pareiginiais nuostatais (T.1, b.l.115-123), tačiau tai išplaukia iš vidutinių sąžiningo, lojalaus darbuotojo standartų, visgi teismas sprendžia, jog atsakovė aplinkybės, kad ne tik tikrino duomenis VSDFV apie ieškovo ligą, bet dar ir ėmėsi kitų veiksmų išsiaiškinti ieškovo neatvykimo į darbą priežastis, neįrodė. Teismas taip pat sprendžia, jog darbdavio kaip stipresnės darbo santykių šalies, turinčios didesnes galimybes, pareiga, darbuotojui neatvykus į darbą - imtis visų įmanomų priemonių (negalint susisiekti su darbuotoju, ieškoti galimybės susisiekti su jo artimaisiais, kaimynais; nuvykti į jo gyvenamąją vietą, kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, siekiant išsiaiškinti ar darbuotojas netapo nusikaltimo auka ir pan.) išsiaiškinti jo neatvykimo į darbo priežastis ir, tik nustačius, jog į darbą darbuotojas neatvyko dėl nesvarbios priežasties, spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės tokiam darbuotojui pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. taikymo. Šiuo atveju darbdavys pripažįsta, kad apie ligos pradžią 05-12 jam buvo pranešta, darbuotojas sirgo ilgą laiką, todėl pačios faktinės aplinkybės, teismo nuomone, suponavo pagrindą darbdaviui imtis visų įmanomų priemonių, siekiant išsiaiškinti darbuotojo neatvykimo į darbą priežastis (kadangi ieškovo atleidimo iš darbo dieną, jokia priežastis, dėl ko jis neatvyko į darbą nebuvo nustatyta), nes atsakovo nurodoma priežastis, jog manęs darbuotoją išvykus į užsienį dirbti (kadangi apie tai yra užsiminęs kitiems to paties darbdavio darbuotojams), įvertinus tai, jog į darbą darbuotojas iki to laiko neatvyko dėl ligos, yra mažai tikėtina. Ieškovo nepranešimas darbdaviui neatvykimo į darbą priežasčių, nešalina neatvykimo priežasties svarbumo. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir formaliai būtų pagrindas jį tenkinti iš dalies pripažįstant atleidimą iš darbo ir jo pagrindu esantį direktorės įsakymą neteisėtais, tačiau negražinant darbuotojo į pirmesnį darbą, nes, teismo nuomone, ten jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (LR DK 300 str. 4 d.). Teismas taip pat nustatė, kad neturtinės žalos fakto bei dydžio ieškovas neįrodė, todėl toks reikalavimas būtų netenkintinas (LR CPK 178 str.). Tačiau, nors ir teismas nustatė, kad ieškovo teisė buvo pažeista, teismas neturi pagrindo taikyti teisminę gynybą, nes savo teisių neįgyvendino įstatymo nustatytu laiku ir tvarka.
Dėl ieškinio senaties
LR DK 300 str. 1 d. nustato, kad jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Tai reiškia, jog įstatymu yra nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas, per kurį asmuo turi apsispręsti ar jo teisės buvo pažeistos ir ar jis nori savo pažeistą teisę ginti teisme. Ieškovas iš darbo atleistas 2014-06-17 atsakovės direktorės įsakymu (b.l.46). Ieškovo atstovė nurodo, kad ieškinio senatis nėra praleista, nes pagal DK 300 str. jam iki šiol nėra įteiktas atleidimą tvirtinantis dokumentas (įsakymas). Taip pat nurodo, kad jei teismas mano, jog senaties terminas praleistas, jį turi atnaujinti savo iniciatyva. Teismas sprendžia, jog pagrindų atnaujinti praleistą senaties terminą nėra. Ieškovas apie atleidimą iš darbo ir atleidimo pagrindą sužinojo, kaip nurodo pats, 06-30 ir pasirinko savo teisių gynimo būdą. Netgi įvertinus tą aplinkybę, jog ieškovas galimai teisiškai nėra išsprusęs (kaip nurodo jo atstovė), apie tai, kad tokiam reikalavimui pareikšti yra nustatytas senaties terminas jam buvo išaiškinta 2014-07-24 LR VDI rašte. Ieškovas pats patvirtinio, kad pirminės nemokamos teisinės pagalbos jis kreipėsi jau/dvi trys savaitės iki paskiriant advokatą, tai reiškia, jog jau tuomet (maždaug apie 2014 metų liepos vidurį) ieškovas turėjo galimybę pasikonsultuoti su profesionaliu teisininku (pirminę teisinę pagalbą teikiančiu juristu savivaldybėje). Į teismą ieškovas kreipėsi tik 2014-10-09, t.y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo atleidimo iš darbo dienos, trim su puse mėnesio nuo pirmojo sužinojimo momento ir dviem su puse mėnesio nuo to laiko, kai ieškovui buvo išaiškintas senaties dėl teisės reikšti šį reikalavimą teisme ir galimybė jį atnaujinti egzistavimas, t.y. ieškinio senatį praleido mažiausiai 2,5 arba netgi 3,5 karto. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovas savo pažeistų teisių neketino ginti teisme arba jas įgyvendino aplaidžiai. Teismas taip pat nurodo, kad LR DK 300 str. preziumuojama, jog apie atleidimą iš darbo darbuotojas sužino tada, kada jam įteikiamas įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo. Tačiau šis terminas, remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra ieškinio senaties pradžia, kai dokumento gavimo ir sužinojimo apie atleidimą iš darbo momentai sutampa (1999-09-13 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-417/1999). Tai reiškia, jog šiems terminams nesutampant turi būti nustatyta, kada darbuotojui tapo žinoma apie jo atleidimą iš darbo ir atleidimo teisinį pagrindą. Formalus reikalavimas įteikti atleidimo dokumentą, o to negalint padaryti, laikyti, jog senaties termino eiga neprasidėjo, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, leistų vienai šaliai piktnaudžiauti teise, ilginant laikotarpį už kurį (teismui nustačius, jog atleidimas iš darbo buvo neteisėtas), darbuotojui būtų skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2014-06-30. Nustačius, jog ieškovas senaties terminą praleido, jis praleistas ženkliai (net ir po to, kai ieškovui buvo išaiškintas senaties termino buvimas), nenustačius, kad ieškinio senatis būtų sustabdyta ar nutraukta, taip pat nenustačius jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant ieškinio senaties termino trukmę (terminas, įvertinus santykių pobūdį ir iš to kylančias teises bei pareigas, yra sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį teismas konstatuoja, jog yra pagrindas byloje atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį ir nėra jokių pagrindų tokį terminą atnaujinti (LR CK 1.131 str. 2 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1d.).
Ieškovas byloje naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba, pagal Kauno garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2014-08-08 sprendimą Nr.TP-2-(2.2.)-14-T-3120-3679, pagal kurį ieškovui nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, skirti advokatą Vytautą Šilingą, pakeistą 2014-08-26 Kauno garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-14-P-3120-3859, kuriuo nutarta pareiškėjui pakeisti advokatą, paskiriant atstovauti Ritą Petručionytę, papildant 2014-09-29 Kauno garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2._-14-P-3120-4358, kuriuo nutarta išplėsti teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtį, numatant ieškovui teisę reikšti reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo (T.1, b.l.20-21). 2014-11-11 Kauno garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, tenkinant ieškovo prašymą, antrinės teisinės pagalbos teikimas jam buvo nutrauktas (T.1, b.l.75). Teismui taip pat pateikta Tarnybos 2014-11-21 išrašyta pažyma dėl patirtų advokato išlaidų pagal kurią advokato užmokestis – 240 Lt (T.1, b.l.72). Nutraukus garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ieškovui byloje atstovavo advokatė (T.1, b.l.78), kurios teisinei pagalbai byloje apmokėti ieškovas patyrė 1500 Lt išlaidų, iš kurių 220Lt konsultacijos, 1000 Lt susipažinimas su byla, dalyvavimas teismo posėdžiuose, 200Lt prašymų rengimas ir 80 Lt kelionės išlaidos, ir šias prašo priteisti (T.1,b.l.108-110).
Atsakovas byloje taip pat naudojosi advokato bei advokato padėjėjo teisine pagalba (T.1, b.l.64-65,66) ir pateikė prašymą jas priteisti (T.1, b.l.62). Pagal pateiktus į bylą įrodymus, jis turėjo 820 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje, t.y. 420 Lt atsiliepimo į ieškinį parengimas ir konsultacijos (T.1,b.l.67), 400 Lt atstovo išlaidos už dalyvavimas teismo posėdžiuose (T.1,b.l.68,69; T.2, b.l.11,12).
LR CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis šia nuostata atsakovo turėtos 820 Lt atstovavimo išlaidų priteistinos iš ieškovo, kadangi iš esmės visas ieškinys, išskyrus reikalavimą, kurio ieškovas atsisakė, yra atmestas. Tačiau tos pačios teisės normos 3 dalis nustato, jog teismas gali nukrypti nuo paminėto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas dėl senaties, ieškovas savo teisėmis teisme nepiktnaudžiavo, teisme spręstas šalių ginčas, kurio jos tarpusavio sutarimu dėl abiejų šalių negebėjimo rasti kompromiso, nesugebėjo išspręsti, todėl byloje šalių turėtos atstovavimo išlaidos neskirstytinos, kiekvienai šaliai paliekant jos patirtas išlaidas, susijusias su šalies atstovavimu.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, be to ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, šioje byloje susidariusios 9,14 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 42 str., 92 str., 93 str., 96 str., 260 str., 265 str., 270 str., 293 str. 1 d. 4 p.,
nusprendžia:
Priimti ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti nesumokėtą ir su atsakovu sulygtą papildomą darbo užmokestį 720 Lt ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.