Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovei E. T. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“ ir atsakovės 2018 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis Nr. RNT17042018/0025, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovei teisę už užmokestį transporto priemonę OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudotis pagal sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovė priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi bei įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio įmokas UAB „mogo LT.

Bylos duomenimis, UAB „mogo LT“ Sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų nutraukė 2018 m. rugsėjo 28 d.

UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01-1 Risk Management Services OU perleido reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. Ieškovas 2019 m. sausio 3 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisės į atsakovės įsiskolinimą perleidimą ir paragino sumokėti įsiskolinimą ieškovui (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota pranešimu. Be to, teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp kurių yra ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011; CK 6.109 straipsnio 7 dalis), taigi laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.477 straipsnio pirmoje dalyje yra numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. LR CK nėra išvardyta, kokie daiktai gali būti nuomojami, tačiau iš visų nuomos instituto normų aišku, kad tai gali būti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir savo vertės (CK 4.5 straipsnio 2 dalis) tai žemės sklypai, gamtos objektai, įmonės, statiniai, įrenginiai, transporto priemonės ir kita. Sudaręs nuomos sutartį su nuomotoju nuomininkas turi pagrindines pareigas: naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis), laiku mokėti nuomos mokestį, kuris nustatomas šalių susitarimu arba teismo pagal CK 6.487 straipsnį. Tokios pareigos kaip: laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo sąskaita daryti einamąjį remontą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip (CK 6.493 straipsnio 1 dalis), nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą arba sulygtos sutartyje būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą - tačiau, jeigu ko kito nenumatyta sutartyje, nuomotojas šią teisę turėtų realizuoti prieš tai pareikalavęs, kad nuomininkas per nustatytą terminą iš anksto sumokėtų nuomos mokestį (LR CK 6.487 straipsnio 6 dalis). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties 13.8. punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį patvarioje laikmenoje apie tai ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pranešęs nuomininkui, jei nevykdo prisiimtų įsipareigojimų – visiškai ar iš dalies nesumokėjo sutartyje numatytų mokėjimų ar jų dalies.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. UAB „mogo LT“ dėl atsakovės nevykdymo savo įsipareigojimų, sutartinės prievolės pažeidimų nutraukė sutartį. Atsakovė sutarties nutraukimo teismine tvarka neginčijo, todėl laikytina, jog sutarties nutraukimas dėl esminių sutarties pažeidimų yra galiojantis. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi būtų atsiskaičiusi (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.81 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteistina 2052,87 Eur skola.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovė lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 156,02 Eur delspinigių už skolos grąžinimo termino praleidimą (bet ne daugiau kaip už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovui iš atsakovės priteistina 156,02 Eur delspinigių.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 50,00 Eur žyminis mokestis (LR CPK 79 str., 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) dydį – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 3,58 Eur priteistinos iš atsakovės. (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo užsienio juridinio asmens „PlusPlus Capital“ AS ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui užsienio juridiniam asmeniui „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, iš atsakovės E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2052,87 Eur skolą, 156,02 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (2208,89 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.