Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria netenkintas V. M. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 str., reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 d., inter alia, nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad V. M. protokolas už ATPK 130 str. 1 d., 124 str. 4 d. numatytus pažeidimus surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 str. 3 d., kurioje, inter alia, numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 str., inter alia, nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų V. M. nėra padaręs), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas ir sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones V. M. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šio pažeidimo padarymas pagal tuo metu galiojusį ATPK užtraukė administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 130 str. 1 d., – baudą vairuotojams nuo 868 Eur iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Už šį pažeidimą V. M. buvo skirta straipsnio sankcijos minimumo dydžio bauda (868 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 3 metams. Pažymėtina ir tai, jog kartu su ATPK 130 str. 1 d. numatytu pažeidimu, V. M. padarė ir ATPK 124 str. 4 d. numatytą pažeidimą – ženkliai viršijo maksimalų leistiną greitį, už kurį paskirta nuobauda buvo apėmimo būdu subendrinta su už nepaklusimą policijos pareigūno teisėtam reikalavimui stabdyti automobilį skirta bauda. Apygardos teismas mano, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 130 str. 1 d., V. M. teisę vairuoti atimant tik 3 metams, buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas. Šiame kontekste pastebėtina, jog ir priėmus naują ANK, kuriame nebenumatyta galimybė praėjus pusei specialiosios teisės atėmimo termino kreiptis dėl šios teisės gražinimo, įstatymų leidėjas nesušvelnino atsakomybės už šį pažeidimą, nes už ANK 426 str. 5 d. numatytą nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, ANK 426 str. 7 d. numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų.

Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 str. numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Nors V. M. savo prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą akcentuoja, kad jis pasimokė iš savo padaryto pažeidimo, nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi ir pripažino padarytą pažeidimą, po nubaudimo jautė gėdą prieš artimuosius ir pažįstamus, teigė, kad daugiau tokių pažeidimų nedarys, tačiau iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 3-9, 43-47) matyti, jog V. M. ir praeityje yra baustas už šiurkštų KET pažeidimą – vairavimą neblaiviam, už tai, kad 2006-10-29 vairavo automobilį Tauragėje, kai jam nustatytas 0,84 prom. neblaivumas. Taigi, V. M. praeityje jau baustas už itin šiurkštų KET pažeidimą, žinodamas, kad teisė vairuoti jam reikalinga kasdieniame šeimos gyvenime, dar kartą elgėsi itin neatsakingai, kas rodo, jog iš prieš tai buvusių nuobaudų jis nepasimokė, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kita vertus, pažymėtina, jog jis nuolat daro ir kitus KET pažeidimus: pastatė automobilį ant šaligatvio (2007-06-16), viršijo maksimalų leistiną greitį (2007-06-18, 2007-07-04, 2016-05-18), vairavo transporto priemonę naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu (2016-06-23), lenkė automobilį draudžiamoje vietoje (2016-06-25). Šie V. M. praeityje padaryti pažeidimai atskleidžia, jog tai, jog jis viršijo greitį ir nestojo stabdomas policijos pareigūnų, buvo dėsninga jo elgesio pasekmė, nes V. M. yra linkęs daryti KET pažeidimus, iš anksčiau padarytų pažeidimų ir jam skirtų nuobaudų nepasimoko, toliau elgiasi priešingai teisei, tokiu elgesiu demonstruodamas nenorą laikytis eismo taisyklių.

Atskirajame skunde V. M. nurodo, jog vertinant teismų praktiką matyti, jog net dėl girtumo nubaustam asmeniui teismai dažnai tenkina prašymą sugrąžinti vairavimo teisę anksčiau, tačiau apygardos teismas pažymi, kaip jau minėta, kiekvienu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti ATPK 329 str. reikalavimus vertina ne vien padaryto pažeidimo pavojingumą, tačiau ir pažeidėjo asmenybę, nuobaudos poveikį asmeniui, kitas svarbias aplinkybes. Kiekvienu atveju šis aplinkybių vertinimo procesas yra individualus, atsižvelgiama į visą surinktų duomenų visumą ir nei vienas iš jų nėra suabsoliutinamas. Pastebėtina, jog tiek vairavimas būnant neblaiviam, tiek nepaklusimas teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemones yra šiurkštūs KET pažeidimai, o už pastarojo padarymą pagal ATPK specialioji teisė vairuoti būdavo atimama ilgesniam laikui, nei vairuojant esant neblaiviam. Šiuo atveju aptarta pažeidėjo asmenybė, jo praeityje padaryti pažeidimai, jo deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų trūkumas, taip pat ir padaryto pažeidimo šiurkštumas (kartu padaryti du pavojingi KET pažeidimai) neleidžia daryti išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo metu jau yra pasiekti, ir tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas neturi prasmės.

Tai, kad V. M., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, viršydamas greitį nestojo jį stabdančiam policijos pareigūnui ir taip pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Atskirajame skunde teigiama, kad teisė vairuoti pažeidėjui reikalinga dirbant darbą, kuriame teisė vairuoti yra būtina, tačiau nepateikiama jokių tai patvirtinančių duomenų. Kita vertus, šiuo metu V. M. specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra atimta daugiau kaip pusantrų metų, todėl visiškai neaišku, kaip V. M. iki šiol sugebėjo dirbti darbą, kuriame, anot pažeidėjo, yra būtina teisė vairuoti, ir kodėl V. M. analogišku būdu negali toliau dirbti neturėdamas teisės vairuoti. Nei prie prašymo pirmosios instancijos teismui, nei prie atskirojo skundo nepateikti duomenys (darbdavio surašyta charakteristika, pareigybės aprašymas ir pan.), kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog teisė vairuoti V. M. iš tiesų reikalinga tiesioginėms darbo pareigoms vykdyti, ir jog jis neturi galimybės darbe naudotis viešuoju transportu ar kartu dirbančių ir teisę vairuoti turinčių asmenų pagalba. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad V. M. prašyme ir jo atskirajame skunde nurodyti duomenys niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, tiesiog nurodoma gyvenimiškai įprasta aplinkybė, kad jam reikalinga teisė vairuoti norint dirbti. Ši aplinkybė iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimą, tačiau nebuvo pakankama sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad V. M. elgesys pasikeitė ir yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad V. M. padarytas pažeidimas ir paskirta nuobauda buvo didžiulė pamoka visam gyvenimui, jis puikiai suprato ir įsisąmonino savo neteisėto, prieštaraujančio įstatymams elgesio pasekmes ir yra tvirtai pasiryžęs daugiau analogiškų teisės pažeidimų nebekartoti, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinio poveikio priemonė savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Apygardos teismas konstatuoja, jog V. M. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti visiškai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Kaip jau minėta, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog V. M. praeityje ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, tarp jų ir vairavimą būnant neblaiviam, tačiau jam skirtos nuobaudos jo nepamokė, jis ir toliau daro KET pažeidimus, todėl, apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes V. M., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent asmuo, kuris siekia, kad jam būtų taikomos ATPK 329 str. nuostatos, turi nurodyti, kokios aplinkybės ir kokie duomenys parodo, kad nuobaudos tikslas jau pasiektas ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Apygardos teismas pažymi, jog V. M. iš esmės tiek prašyme, tiek ir atskirajame skunde nurodo tik niekuo nepagrįstus teiginius dėl savo pasitaisymo, dėl teisės vairuoti reikalingumo, kurie niekaip neatskleidžia jo pasitaisymo, ir administracinio poveikio priemonės taikymo pagrindų išnykimo. Pažymėtina, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvūs teiginiai apie pasimokymą iš savo klaidų bei gailestį dėl padaryto nusižengimo, V. M. siekis sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą nerodo, kad patenkinus asmens prašymą būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas dėl V. M. jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad V. M. ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus V. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl tenkinti V. M. skundą, naikinti apylinkės teismo nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.